Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-14 · Civilinė byla Nr. e2A-601-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
e2A-601-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00244-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
V. N.
Atsakovas
J. J.

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-601-123/2015

Teisėja E. Žakevičiūtė (Proceso Nr. 2-10-3-00244-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorija 42; 35.3.6; 35.4; 63.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. N. patikslintu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovės J. J. 4 980 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakove yra pažįstami jau kelerius metus. 2011 metų pradžioje atsakovė paprašė padėti jai vykdyti jos verslą – gėlių pardavimą, nes reikėjo inventoriaus gėlių salono atidarymui, apyvartinių lėšų. 2011–2013 metais paskolino atsakovei 4 980 litų bei įgijo daiktų, kuriais leido naudotis atsakovei, tikintis, kad vėliau ji sumokės už šiuos daiktus. Daiktų bendra vertė – 2 950 litų. Bendra suma – 7 930 litų. Pinigai buvo pervedami į atsakovės sąskaitą. 2014-01-31 raštu kreipėsi į atsakovę, kad grąžintų skolą ir daiktus, tačiau atsakovė raštu atsakymo nepateikė, o žodžiu nurodė, kad ketina pasisavinti daiktus arba juos sugadinti, kad neatitektų ieškovui, o pinigų grąžinti nežada, nes tai nėra skola. Šalys neturėjo bendro biudžeto, t. y. finansinius reikalus tvarkė atskirai, juos siejo tik romantiški santykiai. Patikslintu ieškiniu atsakovas nurodė, kad atsakovė grąžino atsakovui beveik visus daiktus, nurodytus ieškinyje (negrąžino sofos-lovos), todėl esant tokiai situacijai, nebereiškia reikalavimo ieškovei dėl 2 950 Lt žalos atlyginimo, paliekant kitus reikalavimus nepakeistus.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-12-30 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. N. atsakovei J. J. 900 Lt (260,66 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė teismui jokio paskolos dokumento, kuriame būtų nurodyta, jog atsakovė J. J. jo perduotas pinigines lėšas iš ieškovo skolinosi bei jog gautas pinigines lėšas įsipareigojo ieškovui grąžinti, taip pat nenurodė, kokiam terminui pinigai buvo paskolinti. Teismas nustatė, kad ieškovas V. N. ir atsakovė J. J. gyveno kartu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, t. y., gyveno kaip sugyventiniai. Ieškovas V. N., būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo sudaryti paskolos sutartį su atsakove, atitinkančią įstatymo reikalavimus. Pateikti pavedimų išrašai, kuriuose lėšų pervedimo paskirtis nurodoma kaip skola, sąskaitos papildymas ar paskola, nėra pakankamas įrodymas, kad šalis siejo prievoliniai santykiai. Teismas nustatė, kad šalis siejo artimi santykiai, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti atsakovės teiginiais, kad ieškovas ją finansiškai rėmė, pinigus dovanojo, pervedė bendriems poreikiams tenkinti. Konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ir kad atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti tam tikrą sumą piniginių lėšų, todėl labiau tikėtina, jog pinigai į atsakovės J. J. sąskaitą buvo pervedami, t. y. dovanojami arba skirti bendriems šalių poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. N. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neanalizavo kiekvieno pavedimo atskirai, nesiaiškino pavedimų paskirties ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė buvusių paskolos teisinių santykių. Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu laikė visus pavedimus kaip dovanas ar lėšas skirtas bendriems poreikiams tenkinti. Laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013 m. rugsėjo mėn., kai atsakovė gyveno pas ieškovą, buvo atlikti du piniginiai pervedimai, todėl kiti pervedimai negalėjo būti traktuojami kaip skirti bendriems poreikiams tenkinti. Mano, kad dėl 2013-07-02 pavedimo atsakovė teikė melagingus parodymus teismui, ji nepateikė įrodymų, kad šiuo pavedimu pervestus pinigus grąžino ieškovui. 2011-07-25 ir 2013-07-02 pavedimų paskirtyse nurodoma, kad tai yra paskolos, todėl atsakovė turėjo pareigą grąžinti pinigus. Atsakovė, teigdama, kad iš ieškovo gauti pinigai jos buvo panaudoti bendrai jungtinei veiklai finansuoti, turėjo įrodyti jungtinės veiklos sudarymo faktą, t. y. šalių valią, nukreiptą bendram tikslui pasiekti ir įtvirtiną įstatymų reikalaujama forma. Atsakovė savarankiškai vykdė individualią veiklą, bendrų poreikių ir jų tenkinimo tarp šalių tuo metu nebuvo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei 200 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas teismui nepateikė jokio paskolos dokumento, kuriame būtų nurodyta, jog atsakovė pervestas bankiniais pavedimais pinigines lėšas iš ieškovo skolinosi, kuriam laikotarpiui skolinosi, ar kad jas įsipareigojo ieškovui grąžinti. Atsakovė sutinka, kad nurodytas pinigines lėšas iš ieškovo gavo, tačiau nesutinka, kad tai buvo ieškovo paskola atsakovei, nes šalis siejo artimi santykiai, ieškovas atsakovę finansiškai rėmė, pinigus dovanojo, pervedė bendriems poreikiams ir pan. 2013-07-02 ir 2013-07-05 pavedimai už 1 180 Lt sumą patvirtina atsakovės teiginius, kad jie buvo pervesti šalių bendriems poreikiams, nes šalys tuo metu kartu gyveno.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos, kurią ieškovas laiko atsakovei suteikta paskola, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ieškovas V. N. AB SEB banke atliktais mokėjimo pavedimais pervedė į atsakovės sąskaitą 2011-07-25 – 1 000 litų („skola“), 2012-10-26 – 1 000 litų („sąskaitos papildymas“), 2013-07-02 – 1 000 litų („paskola“), 2013-07-05 – 180 litų („sąskaitos papildymas“) bei 2013-05-20 AB DNB banke pervedė atsakovei J. J. 1 800 litų.

Ieškovas V. N. minėtais mokėjimo pavedimais įrodinėja, jog tarp jo su atsakove J. J. buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalis siejo artimi santykiai, todėl laikė pagrįstais atsakovės teiginius, kad ieškovas ją finansiškai rėmė, pinigus dovanojo, pervedė bendriems poreikiams tenkinti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovė savarankiškai vykdė individualią veiklą, bendrų poreikių ir jų tenkinimo tarp šalių tuo metu nebuvo.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2005-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė skolinasi pinigines lėšas iš ieškovo, jog gautas pinigines lėšas įsipareigoja ieškovui grąžinti, todėl konstatuotina, jog nėra esminių paskolos sutarties sąlygų ir pagrindo išvadai, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių tikruosius ketinimus ieškovui pervedant atsakovei ieškinyje nurodytas pinigines sumas, t. y. teismas laikė pagrįstais ir įrodytais teiginius, kad 2011-07-25 ieškovas 1 000 Lt skyrė atsakovei kaip dovaną bendros draugystės pradžiai, kaip paramą moteriai, kuri augina du nepilnamečius vaikus ir kuriai ieškovas kaip vyras buvo neabejingas; 2012-10-26 ieškovas atsakovei padovanojo 1 000 Lt, išreiškęs norą, kad už juos ieškovė nusipirktų paltą; 2013 metų gegužės mėnesį ieškovo prašymu atsakovė iš Kėdainių persikėlė nuolat gyventi pas ieškovą į (duomenys neskelbtini) kaimą, tuo tikslu ieškovas pervedė atsakovei 1 800 Lt, kompensuodamas persikėlimo pas ieškovą išlaidas; šalims gyvenant ir tvarkant bendrą ūkį kartu, ieškovas 2013-07-02 pervedė atsakovei 1 000 Lt, o 2013-07-05 – 180 litų bendriems šalių poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas V. N., būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo sudaryti paskolos sutartį su atsakove, atitinkančią įstatymo reikalavimus. Pateikti pavedimų išrašai, kuriuose lėšų pervedimo paskirtis nurodoma kaip skola, sąskaitos papildymas ar paskola, nėra pakankamas įrodymas, kad šalis siejo prievoliniai santykiai, nes neįrodo tikrosios šalių valios sukurti paskolos teisinius santykius, nėra kitų paskolos sudarymo faktą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju nenustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos (CK 6.870 str. 1 ir 2 d.), todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir laikyti nurodytas pinigines sumas ieškovo suteikta paskola atsakovei. Šios bylos kontekste yra pagrindo konstatuoti, kad savanoriškas turto perdavimas ieškovo, žinojusio, jog jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir ieškovo atsakovei pervestos piniginės sumos negali būti laikytinos atsakovei suteikta paskola. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas atsakovei pervedė 4 980 litų besąlygiškai, savanoriškai, ieškovas veikė išimtinai savo interesais ir rizika, todėl nėra pagrindo šias pinigines sumas priteisti iš atsakovės.

Nesutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, kad teismas neanalizavo kiekvieno pavedimo atskirai ir nesiaiškino pavedimų paskirties, nes pirmosios instancijos teismas aptarė kiekvieną pavedimą, aiškindamas juos rėmėsi liudytojų parodymais. Apeliantas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2013 m. rugsėjo mėn., kai atsakovė gyveno pas ieškovą, buvo atlikti du piniginiai pervedimai, todėl kiti pervedimai negalėjo būti traktuojami kaip skirti bendriems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, nes labiau tikėtina (CPK 176, 185 str.), kad šalys palaikė artimus santykius, siekė kartu apsigyventi, todėl ginčo pinigų pervedimo faktai neatsiejamai susiję su šalių sprendimu kurti bendrą gyvenimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei J. J. iš ieškovo V. N. priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. J. iš ieškovo V. N. 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėIrma Čuchraj