Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus, nuteistųjų A. O. ir UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

- UAB „S.“ nuteista pagal LR BK 227 str. 2 d., 24 str. 5 d., 24 str. 6 d. 1500 MGL (195 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str., jam bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

A. O. pagal LR BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., išteisintas, nesant šio nusikaltimo požymių.

UAB „S.“ pagal LR BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., išteisinta, nesant šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad veikdamas savo vardu ir UAB „S.“ naudai ir interesais sukurstė ir padėjo S. V. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti kyšį valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus:

pagal 2007 m. rugpjūčio mėn. 21 d. sutartį Nr. 070821 UAB „S.“ perdavė UAB „E.-P.“ (duomenys neskelbtini) 4962 komplektus lauko uniformų kostiumų; tuos pačius kostiumus pagal 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. sutartį Nr. 070817 UAB „E.-P.“ (duomenys neskelbtini) perdavė UAB „E.“; tuos pačius kostiumus UAB „E.“ pagal 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 165 perdavė Lietuvos kariuomenės sandėlių tarnybai; iš šios partijos 780 uniformų kostiumų SATRA T. C. (Anglija) laboratorija 2008 m. balandžio 15 d. bandymų protokolu Nr. FWT0162138/0813/T pripažino neatitinkančiais techninėse specifikacijose keliamiems reikalavimams; Lietuvos kariuomenės sandėlių 2008 m. balandžio mėn. 25 d. važtaraščiu Nr. 4, 780 vnt .minėtų kostiumų grąžinta UAB „E.“, o UAB „E.-P.“ 2008-05-08 raštu pranešė apie tai A. O..

Už tai, kad Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro darbuotojas priimtų atgal į sandėlį tuos pačius brokuotus 780 lauko uniformų kostiumus bei melagingai patvirtintų Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentui kokybiškų, techninėse specifikacijose keliamiems reikalavimams atitinkančių, lauko uniformų kostiumų faktą, A. O., pažadėjęs 10000 Lt piniginį atlygį, sukurstė S. V. papirkti valstybės tarnautojus 10000 Lt kyšiu, šių pokalbių metu:

2008-05-14 d. laike nuo 9 val. 21 min. iki 9 val. 26 min., Šalčininkų rajone, Eišiškėse, tyrimo nenustatytoje vietoje ir mobiliojo ryšio telefonu (toliau MRT) Nr. (duomenys neskelbtini) bendraujant su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. (duomenys neskelbtini); tiems patiems asmenims 2008-05-19 d. laikotarpyje nuo 11 val. 56 min. iki 11 val. 59 min. bendraujant tais pačiais MRT ir A. O. būnant Vilniuje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje; tiems patiems asmenims 2008-05-20 d. apie 11 val. 54 min. bendraujant tais pačiais MRT ir A. O. būnant Vilniuje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje; tiems patiems asmenims 2008-05-20 d. laikotarpyje nuo 13 val. 13 min. iki 13 val. 14 min. bendraujant tais pačiais MRT ir A. O. būnant Vilniuje, Sporto gatvėje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje; tiems patiems asmenims 2008-05-21 d. laikotarpyje nuo 19 val. 29 min. iki 19 val. 34 min. bendraujant tais pačiais MRT ir A. O. būnant Šalčininkų rajone, Eišiškėse, tyrimo nenustatytoje vietoje; tiems patiems asmenims 2008-05-22 d. laikotarpyje nuo 10 val. 30 min. iki 10 val. 31 min. bendraujant tais pačiais MRT ir A. O. būnant Varėnos rajone, Valkininkų seniūnijoje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje; tiems patiems asmenims 2008-05-23 d. laikotarpyje nuo 12 val. 17 min. iki 12 val. 18 min. bendraujant tais pačiais MRT ir A. O. būnant Vilniuje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje; minėtų asmenų susitikimo, įvykusio 2008-05-20 d. tarp 13 val. ir 14 val. V. O. darbo kabinete, UAB „S.“ patalpose, esančiose(duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2008-05-26, ryte, -AB „E.“ patalpose, direktoriaus R. P. darbo kabinete, esančiame . (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone,

Sukurstytas A. O., S. V. 2008 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 11 val. 00 min. iki 12 val. 00 min., Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro, esančio Savanorių pr. 8, Vilniuje, sandėlininkų darbo kabinete, esančiame 3 sandėlyje, šio centro sandėlininkei L. P. tiesiogiai bei valstybės tarnautojui - Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro 1-os tiekimo klasės sandėlininkei I. K.. netiesiogiai, t.y. per L. P., pasiūlė bei pažadėjo duoti 10000 Lt kyšį, jei šios sutiks priimti atgal į sandėlį kaip atitinkančius techninėse specifikacijose keliamiems reikalavimams minėtus brokuotus ir UAB „E.“ grąžintus 780 lauko uniformų kostiumų, 2008 m. gegužės 26 d.. laikotarpiu nuo 13 val. 00 min. iki 13 val. 30 min., S. V. tai pačiai valstybės tarnautojai -I. K. tiesiogiai pažadėjo duoti 10000 Lt kyšį už jau minėtą neteisėtą jos veikimą vykdant įgaliojimus, bei susitarė su ja, kad vieną dalį nekokybiškų lauko uniformų kostiumų atveš 2008 m. gegužės 28 d., o likusią dalį - 2008 m. gegužės 30 d.; 2008-05-26 d. apie 13 val. 58 min.

A. O. padėjo padaryti nusikaltimą, suteikdamas S. V. priemones- pinigines lėšas, nusikaltimui padaryti. Būdamas Vilniuje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, MRT Nr. 865522866 bendraudamas su S. V., kuris naudojosi MRT Nr. 861265007, gavęs iš S. V. teigiamą atsakymą dėl brokuotų uniformų grąžinimo Lietuvos kariuomenei, susitarė susitikti UAB „S." patalpose, esančiose(duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur tos pačios dienos apie 15 val. davė S. V. 10000 litų skirtų Lietuvos kariuomenės sandėlininkių papirkimui.

Po to S. V. 2008 m. gegužės 28 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 9.00 val. Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centro, esančio Savanorių pr. 8, Vilniuje, sandėlininkų darbo kabinete, esančiame 3 sandėlyje, valstybės tarnautojai - I. K. tiesiogiai davė kyšį - 5000 Lt, gautų iš A. O., už jos neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t.y. už tai, kad ji, veikdama kartu su L. P., priėmė 380 komplektų aukščiau minėtų nekokybiškų lauko uniformų kostiumų, tuo pat metu S. V. pažadėjo valstybės tarnautojai - I. K. atvažiuoti į jau minėtą sandėlį 2008 m. gegužės 30 d., atvežti likusią kyšio dalį, t.y. 5000 Lt ir likusius 400 komplektų nekokybiškų lauko uniformų kostiumų, tačiau to nepadarė, nes 2008 m. gegužės 28 d. 9 val. S. V. buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnų, likusio brokuotų uniformų kostiumų kiekio, t.y. 400 vnt. į Lietuvos kariuomenės Sandėlių tarnybos Vilniaus sandėlių centrą nepristatė, brokuotos uniformos nebuvo įtrauktos kaip gautos materialinės vertybės į Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento apskaitą.

Tokiu būdu A. O. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 227 str. 2 d. ir 24 str. 5 d., 6 d.; UAB „S.“ padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 227 str. 2 d. ir 24 str. 5 d., 6 d.; S. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 227 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro G. Tarasevičiaus apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo A. O. gynėjo advokato G. Bukausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios UAB „S.“ gynėjo advokato G. Bukausko skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir, jais remdamasis, padarė pagrįstą išvadą, kad A. O. ir UAB „S.“ nusikalto bei teisingai kvalifikavo jų nusikalstamas veikas, tačiau kolegijos nuomone, neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas, leidžiančias paskirti švelnesnę bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje dėl bausmių paskyrimo A. O. ir UAB „S.“ keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus skundo argumentų

Dėl nuteistojo A. O. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundo argumentų

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje nėra nustatyta visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų sąlygų, kurios leistų kolegijai svartyti BK 40 straipsnio taikymo klausimą A. O., visumos, tai yra nėra nustatytos vienos būtinos sąlygos: A. O. visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors nuteistojo A. O. gynėjas skunde teigia, kad nuteistasis ir pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino to atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąlygos, kurios būtų pagrindas A. O. visišką pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra įvykdytos. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. O. savo kaltės nepripažino, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis parodymus pakeitė. Tačiau teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. A. O. pilnai pripažino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. A. O. taip pat pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, teigė, jog padarė išvadas ir pažada ateityje daugiau nenusiklasti. Pažymėtina, kad kaltininkas savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo gali pripažinti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tačiau atsižvelgiantina į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, o vėliau pakeitė savo parodymus, savaip aiškindamas papirkimo aplinkybės. Be to, atsižvelgiantina į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nesutiko su kaltinime kai kuriomis nurodytomis aplinkybėmis: 1) Lietuvos kariuomenės grąžintos uniformos buvo ne iš UAB „S.“ pateiktos partijos, nes UAB „S.“ užsakovui jas pateikė tik 2008 m. sausio mėnesį, kai iš Lietuvos kariuomenės sąskaitų faktūrų matyti, kad visas užsakymas jau buvo įvykdytas ir už jį atsiskaityta anksčiau- 2007 m. gruodžio mėnesį; 2) S. V. pareigūnių papirkimui sukurstė ne A. O., o UAB „E.“ vadovas R. P.. Pastarasis apgavo V. O., sakydamas, kad nori priduoti kokybiškas, tačiau kitų dydžių, nei numato sutartis uniformas ir nuslėpdamas, kad iš tiesų bus grąžinama brokuota partija. V. O. paperkant pareigūnus tebuvo tarpininkas tarp R. P. ir S. V.; 3) pinigus papirkimui V. O. perdavė ne savo iniciatyva, o R. P. nurodymu - grąžindamas prieš tai R. P. bendrovei „S.“ grynais sumokėtus pinigus. Todėl kolegijos nuomone, šias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Tačiau kolegijos nuomone, skiriant bausmę įvertintina tai, kad vis tik savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d. A. O. iš dalies pripažino, pareiškė, kad gailisi, teigiamai vertintina ir tai, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos padarė teigiamas išvadas ir pažada ateityje daugiau nenusiklasti, kas rodo, jog jis kritiškai vertina savo elgesį. Kolegijos nuomone, kadangi nėra pagrindo šias aplinkybės pripažinti V. O. kaip atsakomybę lengvinančiomis, tačiau šios aplinkybės turi reišmės sprendžiant BK 75 str. taikymą V. O. atžvilgiu.

Todėl darytina išvada, kad BK 40 straipsnio taikymas jau vien dėl to negalimas, nes nėra būtinos sąlygos – visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą veiką, todėl nėra pakankamas pagrindas nagrinėti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma; tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-P-82/2010). Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, nėra taip pat pagrindo spręsti ir dėl laiduotojo tinkamumo klausimo.

LR BK 227 str. 2 d. sankcijose yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. O. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis buvo nusikaltimo iniciatorius- kurstytojas, bei padėjėjas, todėl vadovaujantis LR BK 61 str. nuostatomis jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. A. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuomone, bausmės vykdymo atidėti V. O. nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis nekritiškai vertina savo veiksmus, nesuvokia jų pavojingumo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuolat keitė savo parodymus, juos derindamas prie paaiškėjančių naujų jo kaltės įrodymų, taip stengdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, V. O. įtariamas ir kitų nusikaltimų, padaryto po nusikaltimo, už kurį teisiamas šioje byloje padarymu. Visą tai rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti, tik skyrus ją atlikti realiai.

Nors teisėjų kolegija sutinka su šiais bausmių rūšies ir dydžių parinkimo motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju pataisyti nuteistąjį bus galima tik izoliavus jį nuo visuomenės. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad įtarimas kito nusikaltimo padarymu laikytinas vienas iš motyvų, dėl ko nuteistajam turėtų būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. O. kaltumas dėl kitoje baudžiamojoje byloje tiriamo nusikaltimo nėra įrodytas, todėl atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, tai negali būti vertinama kaip motyvas anksčiau neteistam asmeniui paskirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankami efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

BK 75 str. 1 d. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Ir nors A. O. atitiko minėto straipsnio sąlygas, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas ir skyrė realią laisvės atėmimo bausmę nurodydamas, kad teismas priverstas skirti laisvės atėmimo bausmę, kas kolegijos nuomone, rodo, kad teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą.

Be to, pažymėtina ir tai, kad V. O. atžvilgiu taikytinos ir LR BK 55 str. nuostatos, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Byloje nustatyta aplinkybė, kad V. O. anksčiau neteistas, kas parodo, jog šių nusikalstamų veikų padarymas nėra vedamo kaltininko gyvenimo būdo pasekmė. A. O. padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.) kategorijai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. O. anksčiau neteistas, administracinių nuobaudų neturi, turi šeimą, yra bendrovės direktorius, yra teigiamai charakterizuojamas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nario G. T.. Svarstant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos manymu, duoda pagrindą išvadai, kad užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad nuteistajam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas, o taip pat būtų pasiekta, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, bet skiriant įpareigojimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam V. O. teisingą bausmę, tačiau esant byloje aplinkybėms, duodančioms pagrindą manyti, kad nuteistasis gali būti taisomas ir be realaus laisvės atėmimo bausmė atlikimo, padarė išvadą neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių, kad nuteistajam turi būti skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. nepagrįstai netaikė LR BK 75 straipsnio nuostatų ir tuo netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, kadangi aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu nustatyta, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, V. O. paskiriant LR BK 75 str. 2 d. nurodytą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Atsižvelgiant į A. O. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), bausmės vykdymas atidedamas dviejų metų laikotarpiui.

Dėl UAB „S.“ gynėjo adv. G. Bukauso apeliacinio skundo argumenų

Gynėjas skunde prašo skundžiamą nuosprendį dalyje, kurioje UAB „S.“ nuteista pagal LR BK 24 str. 5 d., 6 d., 227 str. 2 d., panaikinti ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad UAB „S.“ dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistosios UAB „S.“ gynėjo adv. G. Bukauso apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo UAB „S.“ veiksmus pagal LR BK 227 str. 2 d. Kaltinamosios UAB „S.“ kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., padarymą pripažintas kaltu bei nuteistas ir juridinis asmuo – UAB „S.“. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė fizinio asmens veikos ryšį su juridiniu asmeniu bei teisingai išsprendė juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą.

Juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais kalte. Lietuvos Respublikos BK 20 str., reglamentuojančiame juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nustatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individuliai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 3 d. nuostatas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga yra tai, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Šis požymis leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais.

Iš UAB „S.“ įstatų matyti, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas – direktorius. Jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius bei atsako už bendrovės veiklos organizavimą. Byloje nustatyta, kad A. O., būdamas UAB „S.“ direktoriumi ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „S.“ naudai ir interesais sukurstė ir padėjo S. V. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti kyšį valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus pagal 2007 m. rugpjūčio mėn. 21 d. sutartį Nr. 070821 UAB „S.“ perdavė UAB „E.-P.“ 4962 komplektus lauko uniformų kostiumų; tuos pačius kostiumus pagal 2007 m. rugpjūčio mėn. 17 d. sutartį Nr. 070817 UAB „E.-P.“ perdavė UAB „E.“; tuos pačius kostiumus UAB „E.“ pagal 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 165 perdavė Lietuvos kariuomenės sandėlių tarnybai; iš šios partijos 780 uniformų kostiumų SATRA T. C. (Anglija) laboratorija 2008 m. balandžio 15 d. bandymų protokolu Nr. FWT0162138/0813/T pripažino neatitinkančiais techninėse specifikacijose keliamiems reikalavimams; Lietuvos kariuomenės sandėlių 2008 m. balandžio mėn. 25 d. važtaraščiu Nr. 4, 780 vnt .minėtų kostiumų grąžinta UAB „E.“, o UAB „E.-P.“ 2008-05-08 raštu pranešė apie tai A. O..

Tai yra, A. O., eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir jo naudai (būdamas tinkamu nusikalstamos veikos subjektu), sukurstė ir padėjo S. V. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti kyšį valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus veikdamas ne savo vardu ir ne asmeniniais tikslais, o, būtent, UAB „S.“ vardu ir jos naudai. Todėl, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., šiuo atveju kyla ir juridiniam asmeniui – UAB „S.“.

Taigi atkreiptinas dėmesys į tai, kad papirkimo sąsajos su UAB „S.“ turtiniais interesais tiesiogiai išplaukia iš atskleisto nusikalstamų veiksmų plano, t.y. jog papirkimu buvo siekiama, kad brokuotos prekės, kurias pateikė UAB „S.“ būtų priimtos atgal į Lietuvos kariuomenės sandėlį kaip kokybiškos ir taip būtų išvengta būtinumo kompensuoti ar pašalinti žalą, atsiradusią dėl UAB „S.“ prievolės netinkamo įvykdymo pagal sudarytą 2007 m. rugpjūčio 21 d. sutartį Nr. 070821.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors brokuotų prekių kilmė nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad brokuotą produkciją patiekė būtent UAB „S.“. Tokia teismo išvada yra pagrįsta byloje esančių įrodymų analize. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad PVM sąskaita faktūra už paskutinę 5295 vienetų uniformų partiją Lietuvos kariuomenės pasirašyta 2007-12-27, tačiau prekes iš Kinijos rangovo UAB „S.“ iš tiesų gavo vėliau tik 2008-01-14, o UAB „E.- P.“ prekės buvo pateiktos 2008-01-17. Kadangi šios uniformos dar buvo taisomos, todėl jos buvo perduotos UAB „E.“ tik 2008-01-30. Todėl iš minėtų dokumentų matyti, kad 2007-12-27 šito kiekio uniformų nebuvo Lietuvoje ir UAB „E.“ neturėjo iš kur jį gauti. UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje ir išimtose sutartyse, nėra jokių duomenų, kad įmonė laiku nepagamintą 4962 partiją būtų pakaitusi kita, užsakyta pas kitą rangovą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis su UAB „S.“ nenutraukta, UAB „E.“ sutaries nenutraukia, o prašo informuoti, kada bus pagaminti 4962 vienetai kostiumų. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad UAB „S.“ patiekta uniformų partija, kurią UAB „E.- P.“ suremontavo ir perdavė UAB „E.“ 2008-01-30, po šios datos buvo tiekta Lietuvos kariuomenei. Taigi, įrodyta, kad užsakymo dalis dėl 4962 vienetų uniformų siuvimo į Lietuvos kariuomenės sandėlius negalėjo būti pristatyta anksčiau nei 2008-01-30.

Be to, kaip matyti iš pokalbių tarp A. O. ir S. V. turinio ir garso įrašų, pokalbio metu kalbant apie 780 kostiumų, kuriuos siuvo UAB „S.“, grąžinimą, A. O. kalba, kad „Na, dabar faktiškai juk jūs turėjote grąžinti mano septynis šimtus aštuoniasdešimt"; S. V. atsako, kad „tuos dydžius, kurie pas mus dabar, jie grąžino, ... tai buvo ne mūsų dydžiai"; A. O. kalba, kad jis pats negali dalyvauti kaip „.S.“, .... „aš negaliu lįsti ten kaip „S."; „..ten. kur tarsies, dešimt pasiūlyk, dešimt. Ir dešimt aš tau sumokėsiu premijinių. ... Už visų kostiumų organizavimą.“; ,,aš tai ypatingai nenoriu taip kalbėti, aš galiu tik pasakyti tau, kokie premijiniai gali būti. Dešimt ten, dešimt čia...“; „todėl, kad aš asmeniškai pats dalyvauti negaliu, neturiu pagrindo;, „o ir už dešimt, aš manau, gali drąsiai -dirbti. Ir už dešimt ten su jais tikrai padirbės. Sakyk, na, tokia bėda atsitiko ... na, ką padarysi ...tu gi moki"; „o mano reikalas atsidėkoti"; „Ir tu ten nešykštėk, ten sakyk, ten, pasiūlyk normaliai. Sakyk na tokia bėda“ (t. 1, b.l. 36-39, 40-41). Taigi iš pokalbių turinio akivaizdu, kad A. O. veikė tiek savo, tiek UAB „S.“ naudai.

Taigi kaip minėta, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veikos turinio.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktas, kad brokuotą uniformų produkciją patiekė būtent UAB „S.“, todėl A. O., kuris būdamas UAB „S.“ direktoriumi ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas UAB „S.“ naudai ir interesais sukurstė ir padėjo S. V. pasiūlyti, pažadėti duoti ir duoti kyšį valstybės tarnautojui siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, yra aktyvūs kurstytojo veiksmai. Todėl tiek A. O., tiek juridinis asmuo – UAB „S.“, kurio vardu A. O. veikė ir turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius bei atsakė už bendrovės veiklos organizavimą turi būti pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 227 str. 2 d.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, UAB „S.“ paskirta bausmė yra per griežta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „S.“ įstatinis kapitalas yra lygus 274 000 litų, t.y. jis padalintas į 2740 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. A. O. yra UAB „S.“ vienintelis akcininkas ir bendrovės vadovas (t 3, b.l. 182-216). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinimą palaikantis prokuroras teismui siūlė UAB „S.“ skirti 1000 MGL dydžio baudos. Atkreiptinas dėmesys į teismo skundžiamajame nuosprendyje padaryta techninė klaida, kadangi pagal LR BK 47 str. 4 d., juridiniams asmenims gali būti skiriama bauda iki 50000 MGL, o ne iki 5000 MGL, kaip nurodė teismas. Nustatant baudos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „S.“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „S.“ įstatinis kapitalas (2740 akcijų) nėra didelis, o paskirus 15000 MGL (195 000 Lt) dydžio baudą, gali nukentėti tiek įmonės veikla, tiek kitų asmenų interesai (darbuotojų). Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. O. yra vienintelis akcininkas ir taip pat skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nuteistas, kitų materialiai atsakingų už UAB „S.“ asmenų nėra, todėl teisėjų kolegijos nuomone, teismo paskirtos bausmės dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro G. Tarasevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. O. gynėjo advokato G. Bukausko ir nuteistosios UAB „S.“ gynėjo advokato G. Bukausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 75 str., A. O. paskirtos bausmės – 2 (du) metus laisvės atėmimo - vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-01-07 iki 2010-03-31.

UAB „S.“ pripažintai kalta ir nuteistai pagal LR BK 227 str. 2 d., 24 str. 5 d., 24 str. 6 d., paskirti 500 MGL (65000 Lt) baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.