Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9 498,31 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis įsigijo 2016 m. automobilį Volvo XC90 benzinu varomu varikliu, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris buvo atgabentas iš JAV. Transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra ir jokių nukrypimų nebuvo nustatyta. Atsakovas įmontuoja į benzinines transporto priemones automobilinių dujų laikymo ir tiekimo įrangą, taip pat anksčiau buvo sumontavęs dujinę įrangą į ieškovo automobilius. Atsakovas sutiko suteikti tokią paslaugą, užsakė dujinę įrangą, ją nupirko. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio mėnesį automobilį perdavė atsakovui. Sumontavus dujų įrangą, ji nefunkcionavo ir nuolatos įsijungdavo variklio avarinis darbo rėžimas. Po eilinio sustojimo, 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje ieškovas perdavė atsakovui automobilį, kad dar kartą suremontuotų įmontuotą dujų įrangą. Ieškovui esant kelionėje, 2017-11-17 telefonu buvo pranešta, kad atsakovui taisyti paliktas ieškovo automobilis pateko į autoavariją - atsakovui važiuojant automobiliu, į jį atsitrenkė trečiojo asmens V. H. vairuojamas automobilis. Atsakovas aiškino, kad jis išbandė automobilį po remonto ir varė jį ieškovui į namus. Ieškovas sutinka su prielaida, kad automobilis po remonto galėjo būti išbandomas, tačiau mano, kad už visas išbandymo metu atsiradusias pasekmes turi atsakyti atsakovas. Ieškovui atvykus atsiimti automobilio, apžiūros metu variklis ėmė skleisti pašalinius garsus, benzinas ėmė lietis tiesiog ant variklio. Atsakovas žadėjo nedelsiant ištaisyti dujų tiekimo įrangos trūkumus. Atsakovo pažadai sutaisyti automobilį tęsėsi kurį laiką, o galiausiai atsakovas pradėjo ieškovo vengti, neatsakinėti į skambučius, automobilio negrąžino. Todėl ieškovas kreipėsi pagalbos į policiją. 2017-12-13 ieškovui kartu su policijos pareigūnais nuvykus pas atsakovą, automobilis buvo grąžintas, jis iš karto buvo pristatytas į UAB „Sostena“ Kauno filialą tolimesniam remontui, kur buvo taisomas iki 2018-02-15. UAB „Sostena“ raštas patvirtina, kad atlikus automobilio apžiūrą, paaiškėjo, jog nutrūkęs žemo slėgio kuro sistemos daviklis ir sugadintas aukšto slėgio kuro siurblys. Gamintojo atstovas patvirtino, kad būtent į šį modelį negali būti montuojama dujų įranga. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ apskaičiavo, kad ieškovui padarytus nuostolius sudaro 5 200,34 Eur būsimo remonto išlaidos, bei 1464,66 Eur prekinės vertės netekimas. Be to, ieškovas UAB „Sostena“ už automobilio remontą sumokėjo 1 539,17 Eur. Už kito automobilio nuomą nuo 2017-12-13 iki 2018-02-15 ieškovas sumokėjo 2 758,80 Eur. Viso nuostolis dėl netinkamų atsakovo veiksmų montuojant dujinę įrangą sudaro 9 498,31 Eur.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovas yra seniai pažįstami, kadangi atsakovas yra teikęs automobilinių dujų įrangos įrengimo į transporto priemonę paslaugą ieškovui ir ankščiau. Ieškovas buvo informuotas, kad atsakovas nėra montavęs dujų įrangos į tokį automobilį, tačiau tai ieškovo nenustebino, todėl šiuos darbus šalys sutarė atlikti be atlygio, už savikainą ir po darbo valandų. Atsakovas iš tiekėjų gavo dujinę įrangą KME su NEVO valdymo kompiuteriu ir sumontavo ją į ieškovo automobilį. Įmontuota dujų įranga veikė gerai, jokių gedimų nebuvo. Ieškovas kelis kartus buvo atvykęs pas atsakovą dėl sistemos reguliavimo ir neva esančių gedimų, tačiau gedimai nebuvo susiję su įmontuota dujų įranga. Atsakovas 2017-11-12 gavo iš ieškovo telefoninę žinutę dėl ginčo automobilio remonto, jis pageidavo, kad būtų patikrinta dujų įranga. Kadangi ieškovas buvo išvykęs, 2017-11-17 patikrinęs ieškovo transporto priemonės dujinę įrangą, atsakovas iš savo dirbtuvių automobiliu Volvo XC 90 vyko į ieškovo namus, kur buvo palikęs savo transporto priemonę. Šios kelionės metu įvyko autoįvykis, t. y. į ieškovui priklausantį automobilį atsitrenkė V. H. vairuojama transporto priemonė. Kadangi automobilis galėjo važiuoti, iškarto po šio įvykio atsakovas jį nuvairavo į ieškovo gyvenamąją vietą ir palikęs jį, savo automobiliu grįžo namo. 2017-12-12 gavo iš ieškovo žinutę su paklausimu ar atsakovas gali sutaisyti jo automobilį, tą pačią dieną ieškovas automobilį tiesiog paliko atsakovo kieme. Kitą dieną ieškovas atvyko pas atsakovą su policijos pareigūnais. Atsakovas iš karto atidavė ieškovui automobilį, jo raktelius ir dokumentus. Tarp šalių nebuvo rangos teisinių santykių, nes atsakovas ieškovo automobilį remontavo be užmokesčio, po savo darbo valandų. Atsakovas neturėtų atlyginti ieškovui žalą už dujinės įrangos įdėjimą, nes ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp dujinės įrangos sumontavimo ir dėl to atsiradusios žalos. Ieškovo automobilis buvo atgabentas iš JAV, jo nusidėvėjimas buvo didelis, todėl jis galėjo turėti defektų dėl to, o ne dėl nekokybiškai sumontuotos dujų įrangos. Automobilio prekinės vertės netekimas galėtų būti skaičiuojamas ne nuo automobilio vertės nurodytos 2017 m., o jo vertės, kuri buvo nurodyta įsigijimo dokumentuose, kadangi ieškovas neįrodė, jog jis automobilį pagerino. Ieškovo prašomas priteisti automobilio nuomos mokestis kelis kartus viršija paties išsinuomoto automobilio vertę. Ieškovas neįrodė, kad nepriklausomų ekspertų įvardinti apgadinimai atsirado dėl atsakovo kaltės montuojant dujų įrangą. Byloje nustatyta, kad autoavarijos metu automobilis buvo apgadintas kairėje pusėje, o kam reikėjo remontuoti automobilio dešinės pusės dureles, kitas vietas, neaišku. Ieškovas neįrodė visų žalos atsiradimo sąlygų.