- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-798-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01340-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Lenkijos įmonės MEXEM
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lenkijos įmonės MEXEM sp. z.o.o. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14372-285/2013 pagal Lenkijos įmonės MEXEM sp. z.o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 660 EUR skolai grąžinti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d. ieškovė su UAB „Medva“ sudarė vežimo sutartį Nr. ZT 122030, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos Brilon miesto į Lietuvą atsakovei. Ieškovė krovinį atsakovei pristatė 2012 m. vasario 24 d. 2012 m. vasario 28 d. ieškovė su UAB Medva“ sudarė dar vieną vežimo sutartį Nr. ZT 122233, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Olandijos Roterdamo miesto į Lietuvą atsakovei. Ieškovė krovinį atsakovei pristatė 2012 m. kovo 6 d. 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. kovo 7 d. buvo surašytos dvi sąskaitos faktūros – 1 280 EUR ir 1 380 EUR sumoms. UAB „Medva“ PVM sąskaitas faktūras turėjo apmokėti atitinkamai iki 2012 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 21 d., tačiau to nepadarė, į ieškovės pretenziją neatsakė. Ieškovė 2012 m. liepos mėn. sužinojo, kad UAB „Medva“ iškelta bankroto byla. Supratusi, kad negaus iš siuntėjo užmokesčio už atliktą vežimo paslaugą, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 13 straipsnio 2 dalies pagrindu 2012 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl skolos (užmokesčio už vežimą) išieškojimo, tačiau atsakovė neatsakė į pretenziją. Atsakovė atsiėmė abu krovinius ir abiejų važtaraščių egzempliorius (Nr. 161827 ir Nr. 0002945). Remiantis CMR konvencijos 13 straipsnio 2 dalimi, atsakovė, kaip krovinio gavėja, privalo užmokėti už ieškovės atliktus vežimus. Gavėjo pareigą užmokėti už krovinio vežimą numato ir CK 6.808 straipsnis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei 55,68 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendė, kad krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), todėl byloje kilusiam šalių ginčui dėl užmokesčio sumokėjimo už krovinio tarptautinį pervežimą sausumos keliais pagal tarptautinio krovinių pervežimo sutartį tiesiogiai taikytina CMR konvencija. Atsižvelgęs į tai, kad CMR konvencijoje unifikuotai nėra reglamentuojamos užmokesčio už pervežamą krovinį tarptautiniais keliais taisyklės, sprendė, kad be minėtos konvencijos taikytinos nacionalinės teisės normos, detaliau nustatančios vežimo sutarties šalių (krovinio siuntėjo bei vežėjo) teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą sumokėti vežėjui nustatytą mokestį už pervežamą krovinį. Nustatė, kad atsakovė dėl ieškinyje nurodytų krovinių 2011 m. birželio 22 d. sudarė krovinių vežimo sutartį Nr. TR/11/15 U su UAB „Medva transportas“, todėl UAB „Medva transportas“, prisiėmęs vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinį į paskirties vietas pagal atsakovės paraiškas, tapo vežėju CMR konvencijos prasme, nepaisant to, jog faktiškai UAB „Medva transportas“ pavedimu pervežimą atliko UAB „Medva“ ir ieškovė. Ieškovė sudarė tų pačių krovinių vežimo sutartis Nr. ZT 122030 ir Nr. ZT 122233 su UAB „Medva“, taigi ieškovė tapo vežėju, o UAB „Medva“ – užsakovu. Sprendė, kad tarp bylos šalių nesusiklostė tiesioginiai vežimo teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovė, pagal sudarytą vežimo sutartį tapusi atsakinga vežėjui UAB „Medva transportas“, savo įsipareigojimus apmokėti už krovinių vežimą pagal paraiškas Nr. 01P000026910 ir Nr. 01P000027297 įvykdė tinkamai, tuo tarpu pareigą apmokėti už vežimą pagal sudarytas sutartis Nr. ZT 122030 ir Nr. ZT 122233 ieškovei įgijo UAB „Medva“. Padarė išvadą, kad šiai bendrovei neįvykdžius savo pareigų pagal sutartį, ši pareiga negali būti perkeliama trečiajam asmeniui, tiesiogiai nedalyvavusiam vežimo teisiniuose santykiuose. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, kai viena šalis, sudarydama sutartį, pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.190 str. 2 d.). Konstatavo, kad ieškovė, nugabenusi krovinį į paskirties vietą ir tokiu būdu įvykdžiusi sutartinę prievolę, įgijo subjektinę teisę reikalauti sutarties priešpriešinio įvykdymo iš UAB „Medva“. Sprendė, kad ieškovė klaidingai mano, jog, nepaisant sudarytų vežimų sutarčių, vadovaujantis CMR konvencijos 13 straipsnio 2 punktu, už krovinio vežimą privalo apmokėti atsakovė (krovinio gavėja), kadangi toks aiškinimas reikštų nepagrįstą skolos perkėlimo siekį gavėjui, nesant pastarojo išreikšto sutikimo. Pažymėjo, kad apie pareigą krovinio pristatymo metu paimti išperkamąjį mokestį ar kitus mokėjimus, turi būti informuotas vežėjas, o išperkamasis mokestis, kurį vežėjas turi paimti iš gavėjo, turi būti numatytas pervežimo sutartyje (CMR konvencijos 21 str.). Konstatavo, kad tokia pareiga krovinio gavėjui (atsakovei) nėra numatyta nei vežimo sutartyse Nr. ZT 122030 ir Nr. ZT 122233, nei važtaraščiuose Nr. 161827 ir Nr. 0002945.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįstai spręsta, kad šioje byloje negali būti taikoma CMR konvencijos 13 straipsnio 2 punktas, tuo pažeidžiant CMR konvencijos 13 straipsnio 1 ir 2 punktus. Pagal CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punktą krovinio gavėjas privalo užmokėti krovinio vežėjui ne tik krovinio praradimo atveju. CMR konvencijos 13 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad gavėjas, kuris pasinaudojo savo teisėmis, nurodytomis straipsnio 1 punkte (nėra pasakyta, kad tai liečia tik situaciją, kai krovinys prarastas arba buvo praleistas jo pristatymo terminas), šiuo atveju atsiėmė iš vežėjo krovinį, privalo sumokėti už vežimą. Nėra pagrindo tvirtinti, kad gavėjas privalo sumokėti tiktai išperkamąjį mokestį, net jeigu pasinaudojo teisėmis, nurodytomis CMR konvencijos 13 straipsnyje, kurios susietos su pareiga sumokėti vežėjo atlyginimą. Vežimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Medva“, nenaikina atsakovės atsakomybės dėl atlyginimo vežėjui sumokėjimo pagal CMR konvenciją, nes CMR konvencijos 13 straipsnis nustato gavėjo atsakomybę, nepaisant to, ar vežimo sutartis buvo sudaryta tarp gavėjo ir vežėjo ar tarp vežėjo ir siuntėjo. Siuntėjo atsakomybės pagrindas yra sutartis, o gavėjo – įstatymas (šiuo atveju CMR konvencija). Gavėjas, pasinaudodamas teisėms, nurodytomis CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte, tuo pat metu sutinka prisiimti ir pareigas, kurias jam numato šis teisinis aktas.
Priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo ir atsakovės atstovo darbo sąnaudų, pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino mokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8 punktą.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovė dėl krovinių vežimo paraiškas el. paštu pateikė UAB „Medva transport“, su kuria yra sudariusi neterminuotą krovinių vežimo sutartį Nr. TR/11/15 U. Pagal šios sutarties 1.1 punktą UAB „Medva transport“ įsipareigojo nuvežti užsakovės, t. y. atsakovės, transporto paraiškoje nurodytą krovinį į krovinio gabenimo dokumentuose nurodytą iškrovimo vietą, o užsakovas – sumokėti vežėjui už suteiktas transporto paslaugas. Dėl to vežimo teisiniai santykiai tarp bylos šalių nesusiklostė, pareigą apmokėti už krovinių vežimą pagal sudarytas sutartis Nr. ZT 122030 ir Nr. ZT 122233 įgijo UAB „Medva“ ir ši pareiga negali būti perkeliama trečiajam asmeniui, tiesiogiai nedalyvavusiam vežimo teisiniuose santykiuose. Ieškovės su UAB „Medva“ sudarytose vežimo sutartyse ir CMR važtaraščiuose Nr. 161827 ir Nr. 0002945 gavėjui nebuvo numatyta pareiga sumokėti išperkamąjį mokestį vežėjui, todėl ieškovės atvežti kroviniai atsakovei buvo perduoti nereikalaujant išperkamojo mokesčio. Remiantis CMR konvencijos 21 straipsniu, jeigu gavėjas nesumoka išperkamojo mokesčio vežėjui, vežėjas, kaip siuntėjo įgaliotas asmuo, neišduoda krovinio, o gavėjas tarsi neįvykdo su krovinio siuntėju sudarytos pirkimo sutarties, t. y. neišperka krovinio. Neišduodamas krovinio gavėjui, vežėjas gina ne savo teisę gauti užmokestį už vežimą, bet vykdo siuntėjo pavedimą surinkti išperkamąjį mokestį. Šioje byloje ieškovė reikalauja atlyginimo sau, už jos, kaip vežėjos, suteiktas vežimo paslaugas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad išperkamąjį mokestį, jo negavusi iš krovinio gavėjo, sumokėjo UAB „Medva“. Gavėjui pareiga atlikti kokius nors mokėjimus krovinio vežėjui, su kuriuo gavėjas nesudarė sutarties dėl to krovinio vežimo, galėtų kilti tik tuomet, jeigu kokie nors mokėjimai būtų nurodyti CMR važtaraštyje, tačiau CMR važtaraščiuose Nr. 161827 ir Nr. 0002945 nėra įrašų apie mokėjimus vežėjui. Šioje byloje advokatė surašė atsiliepimą į ieškinį, už kurį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta maksimali suma sudaro 3 000 Lt, ir tripliką, už kurį maksimali suma sudaro 1 750 Lt. Atsakovas prašė priteisti tik išlaidas už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino, nenukrypdamas nuo minėtose rekomendacijose nurodyto dydžio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdama į tai, kad abi šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė išsamius žodinius paaiškinimus, rašytinius procesinius dokumentus, visus įrodymus, buvo atstovaujamos teisininkų, taip pat į tai, kad atsakovė nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, teisėjų kolegija nemano, jog žodinis apeliacinis procesas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju visų bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 13 straipsnį, nusprendęs, jog krovinio gavėja atsakovė neturi pareigos sumokėti už krovinio pervežimą vežėjai ieškovei, bei priteisė ieškovei 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo išvadai apie ieškinio nepagrįstumą (CPK 320 straipsnis).
Ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas CMR konvencijos 13 straipsniu, pagal kurio pirmąjį punktą (dalį), pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Jei nustatoma, kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui, nurodytam 19 straipsnyje, gavėjas, remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise, gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus. Cituojamo straipsnio antrasis punktas (dalis) nustato, kad gavėjas, naudodamasis suteikta jam šio straipsnio 1 punkte nurodyta teise, privalo padengti įsiskolinimus, susijusius su važtaraštyje nurodytais mokėjimais. Kilus ginčui, vežėjas privalo atiduoti krovinį tik tada, kai gavėjas pateikia mokėjimo garantiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo teisinis santykis vertintinas pagal CMR konvencijos nuostatas, bei, atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencijoje unifikuotai nėra reglamentuojamos užmokesčio už pervežamą krovinį tarptautiniais keliais taisyklės, taikytinos ir nacionalinės teisės normos, detaliau nustatančios vežimo sutarties šalių (krovinio siuntėjo bei vežėjo) teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą sumokėti vežėjui nustatytą mokestį už pervežamą krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Hoja ekspedicija” v. UAB “Hofa“, bylos Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-75/2004).
Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė apie šioje byloje netaikytiną CMR konvencijos 13 straipsnio 2 punktą. Anot apeliantės, CMR konvencijos 13 straipsnio 2 punkte nėra pasakyta, kad įsiskolinimai turi būti padengiami tik tada, kai gavėjas pasinaudoja savo teisėmis, numatytomis 1 punkte, t.y. įsiskolininmų padengimas liečia tik situaciją, kai krovinys prarastas arba buvo praleistas jo pristatymo terminas. Pirmosios instancijos teismas atsakovei pareikštą ieškinį atmetė ne dėl to, kad minimas straipsnis ginčo atvejui netaikytinas ir ne dėl netinkamo gavėjos pasinaudojimo 13 straipsnio 1 punkte numatytomis teisėmis turinio išaiškinimo, o todėl, kad važtaraščiuose, pagal kuriuos ieškovė pristatė krovinius gavėjai, mokėjimai nėra numatyti. CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies i papunktyje nurodyta, jog krovinio važtaraštyje turi būti nurodyti su vežimu susiję mokėjimai (mokestis už vežimą, papildomi mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento). Atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencijos 13 straipsnio 2 punkte įtvirtinta teisės norma gavėjo prievolę padengti įsiskolinimus sieja su važtaraštyje nurodytais mokėjimais, o tarptautiniuose automobilių važtaraščiuose Nr.0002945 ir Nr.161827 (t. 1 b.l. 40-43), pagal kuriuos ieškovė pristatė krovinius atsakovei, jokie mokėjimai nenurodyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atlyginti už vežimą pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalį ir 2012 m. vasario 15d. ir 2012 m. vasario 28 d. sutartis ieškovei tiesiogiai yra įsipareigojusi UAB „Medva“. Teisėjų kolegija ex officio pažymi, jog apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu nėra nuspręsta dėl pastarosios bendrovės materialiųjų teisių ir pareigų, nes, kaip minėta, tokia jos pareiga kyla ne iš teismo sprendimo, o iš sutarčių, antra vertus, ieškovė nurodė, jog reikalavimo UAB „Medva“ sąmoningai nereiškė dėl būsimo išieškojimo apsunkinimo ar negalimumo (UAB „Medva – bankrutavusi įmonė). Aplinkybė, jog trečiuoju asmeniu byloje nedalyvavo bankrutavusi UAB „Medva transportas“, su kuria krovinių vežimo sutartis sieja atsakovę, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą: atsakovė pateikė įrodymus apie atsiskaitymą su šia vežėja, ieškovės ir UAB „Medva“ sudarytose sutartyse užmokestis už vežimą su UAB „Medva transportas“ nesusietas, teismo sprendimu nėra pasisakyta dėl pastarosios vežimo dalyvės materialiųjų teisių ir pareigų.
Apeliacine tvarka vertinamoje byloje advokatė surašė atsiliepimą į ieškinį, už kurį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta maksimali suma sudaro 3000 Lt, ir tripliką, už kurį maksimali suma sudaro 1750 Lt (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsakovė sumokėjo 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą (t. 1 b.l. 103,120) ir prašė priteisti išlaidas už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Nors pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino, nenukrypdamas nuo minėtose Rekomendacijose nurodyto dydžio, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsiliepimo parengimo pagal atsakovės turėtus ginčo teisinį santykį pagrindžiančius dokumentus apimtis neleidžia daryti išvados apie didžiausias advokato darbo ir laiko sąnaudas, skirtas surašyti tokio pobūdžio procesinį dokumentą bei taikyti jam maksimalų tarifą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 3 dalimi, priteistoji suma sumažintina iki 1000 Lt. Dėl tų pačių aplinkybių atsakovei iš ieškovės priteistina ne 1000 Lt, o 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, Rekomendacijų 8.11 punktas).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, paliktinas galioti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, pakeičiant jo dalį dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Sumažinti iš ieškovės atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1000 (vieno tūkstančio) Lt. Priteisti iš ieškovės MEXEM sp.z o.o., įmonės kodas 0000124780, buveinė Žvirkos ir Viguros g. 51/54, Varšuva, a. s. (duomenys neskelbtini), AB BRE BANK padalinys Varšuvoje, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“, įmonės kodas 234376520, buveinė Pramonės pr. 6, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 500 (penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Likusią sprendimo dalį palikti palikti nepakeistą.