Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. įstatyminės atstovės J. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, P. J. paskirta bausmė subendrinta sudėjimo būdu su 2017 m. kovo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio l ir 2 dalimis, P. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Remiantis BK 87 straipsniu jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 7 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas P. J. atliktas bausmės pagal 2017 m. kovo 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. vasario 15 d.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš P. J. priteisiant 155, 91 Eur turtinės žalos. Nepilnamečiui kaltinamajam P. J., iki sulauks pilnametystės, neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žalos išieškojimas nukreiptas į jo įstatyminių atstovų – civilinių atsakovų J. J. ir V. J. turtą.

Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš P. J., solidariai su įstatyminiais atstovais – J. J. ir V. J., priteisiant 1038, 83 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinė žalos ir 300 Eur advokato atstovavimo procesinių išlaidų atlyginimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

P. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 30 d., apie 23.15 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl plėšimo, nenustatytam asmeniui R. J. g. (duomenys neskelbtini) mieste, neapšviestoje laiptinėje, tarp antro-trečio aukštų, sudavus smūgį tyrimo metu nenustatytu daiktu R. R. į veidą, kuris nuo smūgio parkrito, P. J. pagrobė R. R. priklausančią liemenę, kurios vertė 40 eurų, sportinius batelius „Adidas“, kurių vertė 80 eurų, nukentėjusiajam padarydamas bendrą 120 eurų turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad įrodyta, jog P. J., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, dalyvavo nukentėjusiojo R. R. plėšime, kurio metu nukentėjusysis buvo sužalotas ir gydomas, todėl nusprendė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys dėl 155,91 Eur turtinės žalos atlyginimo kaltinamajam P. J. bei jo įstatyminiams atstovams J. J. bei V. J. tenkintinas visiškai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad įrodyta, jog bendrininkų grupėje kaltinamasis P. J. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius sportinius batelius „Adidas“ (80 Eur) ir liemenę (40 Eur), tačiau sportinius batelius grąžino, todėl nusprendė, jog iš kaltininko bei jo įstatyminių atstovų – civilinių atsakovų J. J. bei V. J., R. R. naudai priteistina 40 Eur už pagrobtą liemenę bei 998,83 Eur negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį. Be to, teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo amžių bei tai, jog jis neturi jokio turto, nes yra nepilnametis bei nedirbantis, tačiau jauno amžiaus, įvertindamas padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (tyčinis apysunkis nusikaltimas) ir esamas pasekmes, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tyčinių nusikaltimų (plėšimo) bei sveikatos bylose, nusprendė iš kaltinamojo bei jo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų priteisti nukentėjusiajam 3 000 Eur neturtinės žalos bei 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų.Apeliaciniame skunde nuteistojo P. J. įstatyminė atstovė J. J. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir panaikinti jos sūnaus P. J. atžvilgiu civilinį ieškinį.Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista žalos suma yra per didelė, kadangi pirmosios instancijos teismo yra įrodyta, kad P. J. jokių smūgių nukentėjusiajam R. R. nesudavė, dėl kurių nukentėjusysis galėtų patirti sveikatos sutrikimų. Pažymima, kad iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinktų įrodymų matyti, kad P. J. R. R. tik numovė sportinius batelius, kurie nukentėjusiajam yra grąžinti. Šiais savo veiksmais, anot skundo autorės, P. J. negalėjo R. R. sukelti kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis galėtų būti nedarbingas ar visapusiškai pasirūpinti savimi. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma J. J. apeliacinį skundą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinio ieškinio atmesti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo P. J. įstatyminės atstovės J. J. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau keliamas netinkamo civilinių ieškinių išsprendimo klausimas, teigiant, kad tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, tiek nukentėjusiojo civiliniai ieškiniai P. J. ir civilinės atsakovės kaip jo įstatyminės atstovės atžvilgiu panaikintini arba sumažintinas jų dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.Nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikė 155,91 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam R. R. išmokėtos ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. birželio 10 d. atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus naudai (t. 2, b. l. 29-31), o nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą – 1341,83 Eur, ir neturtinės žalos atlyginimą 10 000 Eur, taip pat atlyginti 300 Eur proceso išlaidų (t. 2, b. l. 70-74). J. J. apeliaciniame skunde nurodoma, kad civiliniai ieškiniai panaikintini arba jų dydis sumažintinas, kadangi įvykio metu smūgius nukentėjusiajam sudavė ne nuteistasis P. J.. Tačiau su šiais apeliantės teiginiais aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Pažymėtina, kad bylos duomenimis yra nustatyta, jog 2016 m. balandžio 30 d., apie 23.15 val., savo daugiabučio namo laiptinėje buvo užpultas nukentėjusysis R. R., kuris buvo sumuštas ir iš jo pagrobti daiktai – liemenė bei sportiniai bateliai „Adidas“. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad šią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su nenustatytu asmeniu padarė P. J.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. R. nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai nurodė jo apiplėšimo aplinkybes, jog einant namo neapšviestoje laiptinėje tarp antro ir trečio aukšto pajuto smūgį į kairį skruostą, nuo kurio nugriuvo, tuo metu du asmenys jam numovė sportinius batus ir nurengė liemenę, jis prarado sąmonę (t. 1, b. l. 16-17, 18-20, 21, t. 2, b. l. 100-101). Nors nukentėjusysis nematė, kas jam sudavė smūgį ir pagrobė jo daiktus, tačiau patvirtino, kad po kurio laiko po apiplėšimo matė P. J. avint jo sportinius batelius. Pats P. J. nors neigė, kad su kitu asmeniu sumušė R. R. ir jį apiplėšė, tačiau pripažino, jog pavogė R. R. batus (t. 1, b. l. 183-185, 187-188, t. 2, b. l. 99-100). Kad P. J. dalyvavo R. R. apiplėšime patvirtina liudytojų R. R., J. J., E. J., A. J. parodymai apie jiems žinomas įvykio aplinkybes. Liudytojai E. J. ir A. J. parodė, kad prieš įvykį pas juos svečiuose be R. R. buvo P. J., kuris išėjo prieš namo išeinant nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 45-46, 121, 122, t. 2, b. l. 59, 87-88). Liudytoja R. R. iš karto po įvykio matė nukentėjusįjį sumuštu veidu ir basą, jai nukentėjusysis pasakė, kad jį išrengė ir pagrobė daiktus (t. 1, b. l. 42-43, t 2, b. l. 59). Liudytoja J. J. praėjus kelioms dienoms po nukentėjusiojo užpuolimo matė pas sūnų P. J. svetimą liemenę ir sportinius batelius (t. 1, b. l. 51-52). Specialisto išvada Nr. G 330/2016(09) taip pat konstatuota, kad R. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jo nurodytos situacijos metu, be to, iš išvados matyti, jog padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir mastas atitinka nukentėjusiojo nurodytą aplinkybių seką (t. 1, b. l. 25). Taigi, kad P. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, veikiant bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įrodyta. Nuteistajam su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais apiplėšus nukentėjusįjį R. R., kurio metu jis buvo sužalotas, pastarasis dėl sužalojimų buvo nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius už nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam skyrė ligos pašalpą, todėl išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui atsirado dėl bendrų nuteistojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtų veiksmų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos dėl to turėtas išlaidas. Vadovaujantis CK 6.276 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui priteisto civilinio ieškinio nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis taip pat privalo atlyginti turtinius nuostolius nukentėjusiajam, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydydamosi, negautų pajamų, taip pat neturtinę žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. R. civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, sumažino nukentėjusiojo 1341,83 eurų turtinės žalos dydį, įvertinęs tai, kad nebuvo pareikštas kaltinamas dėl laikrodžio ”Omax“ 45 Eur vertės bei mobilaus telefono „Samsung G. G. Prime“ 178 Eur vertės pagrobimo, be to, nebuvo pašalintos abejonės, kad šiuos daiktus nukentėjusiajam praradus sąmonę galėjo pagrobti kiti nenustatyti asmenys. Nurodytos turtinės žalos mažinimo aplinkybės atitinka bylos medžiagą ir nepažeidžia aptartų BPK nuostatų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atitinkama dalimi sumažino R. R. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos. Kaip minėta nukentėjusysis R. R. civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš nuteistojo P. J. ir jo įstatyminių atstovų priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltais P. J. ir nenustatyto asmens veiksmais R. R. buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs apatinio žandikaulio lūžimu kairio kaklelio srityje ir kraujosruva nosies nugarėlėje. Kaip ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė pats nukentėjusysis, dėl jam padarytų sužalojimų, jis juto skausmą, buvo operuotas, negalėjo kalbėti ir valgyti, stacionariai gydėsi 33 dienas, taip pat jis patyrė pažeminimą, buvo psichologiškai traumuotas. Neabejotina, kad nukentėjusiajam tyčiniai nusikalstami P. J. ir nenustatyto asmens veiksmai sukėlė fizinį skausmą bei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, jis jautė nusikalstamos veikos pasekmes, dėl šio įvykio nukentėjusysis nebejotinai patyrė psichologinį stresą ir nepatogumus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos duomenys rodo, jog nuteistasis su nenustatytu asmeniu padarė apysunkį nusikaltimą, o pagal padarytų sužalojimų laipsnį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, bylos duomenimis nuteistasis nedirba, neturi jokių pajamų, yra išlaikomas artimųjų. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sumažino R. R. civilinį ieškinį šioje dalyje ir priteisė jo naudai iš nuteistojo ir civilinių atsakovų 3000 Eur (vietoje prašytų 10 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Didinti ar mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tokia suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, BPK 115 straipsnyje ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai plėšimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.

Dėl nukentėjusiojo atstovo prašymo priteisti nukentėjusiojo papildomai turėtas proceso išlaidas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas Remigijui Uckui pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, jog R. R. atstovui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs 150 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas, todėl yra pagrindas prašymą dėl nukentėjusiojo papildomai patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tenkinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo P. J. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 69,48 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. J. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. J. įstatyminės atstovės J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti nukentėjusiojo R. R. naudai iš P. J., įstatyminių atstovų – civilinių atsakovų J. J. ir V. J., atstovavimo išlaidas 150 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. J. neišieškoti.