Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei J. B., atsakovui V. A., atsakovo atstovui advokatui D. M., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgus į abiejų tėvų turtinę padėtį, 600,00 Lt suma, mokėtina kas mėnesį, atitiktų objektyvius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį savo nepilnametės dukters išlaikymui ji skiria apie 1800,00 Lt, tačiau iš atsakovo ieškovė prašo priteisti tik apie 40 proc. šių išlaidų, t. y. po 700,00 Lt. Atsakovas, ieškovės teigimu, ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyriumi, nuo 2014 m. balandžio mėnesio išlaikymą dukrai teikia nereguliariai. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apytiksliai 1792,00 Lt suma, kurią sudaro: 76,00 Lt mokyklinėms prekėms, 108,00 Lt avalynei, 250,00 Lt aprangai, 102,50 Lt popamokinei veiklai, būreliams, 75,00 Lt laisvalaikiui, 42,00 Lt dienpinigiams, 475,00 Lt maistui, 200,00 Lt būstui, 50,00 Lt telefonui, 80,00 Lt transporto išlaidoms, 75,00 Lt sveikatos priežiūrai, 33,00 Lt vitaminams, vaistams ir maisto papildams, 42,00 Lt higienos prekėms, 20,80 Lt patalynei, rankšluosčiams, 167,00 Lt technikos priemonėms, 50,00 Lt sportiniam inventoriui, 125,00 Lt stovykloms ir atostogoms.

Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad negali teikti tokio dydžio išlaikymo, pabrėžė, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška yra nereali, leidžianti manyti, kad ieškovė nėra sąžininga ir neatskleidžia teismui tikrųjų vaiko poreikių, atsakovas pabrėžė, kad pati ieškovė pagal savo turtinę padėtį negalėtų padengti vaiko išlaidų, tenkančių vienam iš tėvų - 700,00 Lt ir daugiau. Atsakovas nurodė, kad sutiktų ir pajėgtų teikti 300,00 Lt dydžio išlaikymą (atsakovas nurodė, kad jis neturi vertingo turto, šiuo metu darbo neturi).

Teismas, išanalizavęs bylos šalių žodinius paaiškinimus apie jų devynmetės dukters poreikius, žodinius paaiškinimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (prekių įsigijimo kvitus, mokėjimo nurodymus ir kt.), konstatuoja, kad rašytinių įrodymų analizė suponuoja išvadą, jog šalių dukters V. A. poreikiai nėra specialūs, ieškovė neįrodė, kad specialiųjų poreikių neturinčiai dukrai ji kiekvieną mėnesį skiria 1800,00 Lt sumą. Nors byloje yra pateikti mokėjimo kvitai, tačiau iš šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų duomenų negalima daryti išvados, jog vaiko poreikiai ir jų materialinė išraiška siekia dviejų mėnesių ieškovės darbo užmokestį. Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 900,00 Lt sumą (b. l. 11-12). Ieškovė, teigdama, kad teikia vaikui 1800,00 Lt išlaikymą, nurodė, jog jai padeda motina ir sesuo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Akcentuotina, kad teikdama paaiškinimus dėl vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų, ieškovė patikslino, kad vaiko poreikių patenkinimui yra skiriama mažesnė suma, pvz., mokymosi priemonėms ji skiria du kartus po 190,00 Lt mokslo metams, o ne 915,00 Lt per metus, mobiliojo ryšio paslaugoms ir telefono aparato įsigijimui pagal sutartį ieškovė nurodė mokanti kiekvieną mėnesį 24,00 Lt ir 10,00 Lt įmokas, nors poreikių lentelėje 600,00 Lt telefono įsigijimo kainą ji išdėstė 12 mėn. po 50,00 Lt, ieškovės į bylą pateikti mokėjimo nurodymai nepatvirtina, kad dukters poreikiams patenkinti per metus yra išleidžiama 2400,00 Lt suma (turima mintyje, kad 2400,00 Lt suma sudaro ne visą, o ½ dalį dviejų šeimos narių šeimos išlaidų būstui išlaikyti), ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad kiekvieną mėnesį ji turi išlaidas vaikui skirtų technikos priemonių remontui, taip pat pažymėtina, kad ieškovė patvirtino, kad dviratį dukrai iš Vokietijos parvežė atsakovas, nors į poreikių lentelę įrašė turėtas išlaidas už šį sportinį inventorių (b. l. 10).

Teismas, pagal bylos medžiagą nustatydamas tikruosius vaiko V. A. poreikius, konstatuoja, kad devynmečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 1100,00 Lt suma. Tokio dydžio išlaikymo teikimas atitinka ir teismų praktikoje taikytino orientacinio išlaikymo dydžio kriterijų (minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje).

Nustačius, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai po 1100,00 Lt, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai apie vaiko motinos J. B. ir tėvo V. A. turtinę padėtį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2003 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo vieno kambario butą Kauno r. sav., butas nėra įkeistas (b. l. 8). Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 900,00 Lt (b. l. 11-12). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas V. A. neturi nekilnojamojo turto (b. l. 43), turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 44), darbo neturi, yra registruotas darbo biržoje (b. l. 25).

Teismas, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), daro išvada, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, nors šiuo metu ir neturėdamas darbo, yra finansiškai pajėgus teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 500,00 Lt. Šiek tiek didesne dalimi, t. y 600,00 Lt suma, pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi teikti vaiko motina J. B.. Motyvą, kad atsakovas pagal savo galimybes gali skirti 500,00 Lt sumą, nors šiuo metu atsakovas nurodo neturintis jokių pajamų, teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė teigia, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-10-01 išlaikymą teikė nereguliariai, todėl prašo priteisti 3600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitus, iš kurių nustatyta, kad atsakovas dalinai teikė išlaikymą vaikui, t. y. 2014-08-05 pervedė 300,00 Lt sumą, 2014-09-02 – 300,00 Lt (pažymėtina, kad 2014-10-05 pervesta 300,00 Lt suma nepatenka į įsiskolinimo susidarymo laikotarpį, todėl į šią aplinkybę, sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, neatsižvelgtina, tačiau ši įmoka turi būti užskaityta kaip už 2014 m. spalio mėn. sumokėta išlaikymo dalis), iš viso atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui pervedė 600,00 Lt sumą. Ieškovas nurodė, kad teikė išlaikymą ir liepos, rugpjūčio mėnesiais po 300,00 Lt, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad gyvendamas skyrium jis reguliariai teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, t. y. atsižvelgus į teismo nustatytus poreikius ir tėvų turtines galimybes (iš atsakovo priteistina po 500,00 Lt išlaikymo), iš atsakovo priteistinas 2400,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas (6 mėn. skolos laikotarpis x 500,00 Lt tėvo mokėtina dalis per mėn. – 600,00 Lt faktiškai suteikto išlaikymo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo, nepateikė į bylą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas nepriteisia ieškovei jos bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas taip pat neprašė priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinus iš dalies, iš atsakovo V. A. valstybei priteistinas 180,00 Lt dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (500,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc. = 180,00 Lt).

Procesinių dokumentų išlaidos šioje byloje sudaro 11,87 Lt, tačiau jos nepriteistinos iš bylos šalių, nes išlaidas padalinus proporcingai šalims pagal ieškinio reikalavimo patenkinimą, jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (penkis šimtus penkis Lt) (nuo 2015-01-01 – 144,81 Eur) per mėnesį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2400,00 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų Lt) (nuo 2015-01-01 – 695,09 Eur) išlaikymo įsiskolinimą (už 6 mėn. laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-09-30) nepilnametei dukrai V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 180,00 Lt (šimtą aštuoniasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 52,00 Eur) žyminio mokesčio, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank” ( banko kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.