Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-655-254/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-05
Bylos Nr.
2S-655-254/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02709-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
E. P.
Kreditorius
Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-655-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02709-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.5.; 3.3.1.18.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š. ir išieškotoja Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio A. Š. kontoroje pareiškėjo E. P. atžvilgiu buvo užvestos keturios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0110/03/03109 pagal 2003 m. vasario 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A-7-08-07 dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0110/04/01431 pagal 2004 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono policijos nutarimą Nr. 3089 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo, vykdomoji byla Nr. 0110/04/01439 pagal 2004 m. lapkričio 11 d. Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 3138 dėl 1448,10 Eur baudos išieškojimo ir vykdomoji byla Nr. 0110/04/01428 pagal 2004 m. lapkričio 12 d. Kėdainių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 3075 dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė antstoliui skundą ir prašė panaikinti patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0110/03/03109, Nr. 0110/04/01431, Nr. 0110/04/01428 ir Nr. 0110/04/01439.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekami veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0110/03/03109, Nr. 0110/04/01431, Nr. 0110/04/01428 ir Nr. 0110/04/01439 yra neteisėti, nes yra suėję senaties terminai, todėl šios vykdomosios bylos turėtų būti panaikintos. Savo skundą grindė tuo, kad šiose vykdomosiose bylose nebuvo atliekami jokie veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, o patvarkymus dėl skolos išieškojimo pareiškėjas gavo tik 2018 m. gruodžio 12 d., rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. išaiškinimu civilinėje bylos Nr. 35-3182/2010, pagal kurį turėtų būti taikomas senaties terminas.

4. Antstolis su pareikštu skundu dalyje dėl senaties taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0110/03/03109 sutiko ir nutraukė šią vykdomąją bylą suėjus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui. Kitoje dalyje dėl vykdomųjų bylų Nr. 0110/04/01428, Nr. 0110/04/01431 ir Nr. 0110/04/014319 nutraukimo suėjus įstatymų nustatytam senaties terminui netenkino ir šias vykdomąsias bylas perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Antstolis patvarkyme nurodė, kad vykdomojo dokumento 3 mėnesių perdavimo terminas vykdomosiose bylose Nr. 0110/04/01428, Nr. 0110/04/01431 ir Nr. 0110/04/014319 yra nepraleistas, šiose bylose sistemingai, nepažeidus 2 metų laikotarpio, buvo atliekami vykdymo veiksmai – teiktos užklausos bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pareiškėjui buvo siunčiami pranešimas apie įsiskolinimą, siūlymas dėl skolos ir vykdymo išieškojimo, areštuotos sąskaitos, todėl pareiškėjo teiginiai, jog šis nežinojo apie turimus įsiskolinimus, antstolio manymu, neatitinka realybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų atmetė.

6. Teismas, susipažinęs su bylos bei pateiktų vykdomųjų bylų duomenis, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Nutarimą skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis). Šiuo atveju galiojančios ANK redakcijos 672 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Taip pat pažymėjo, kad ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. (Kodekso įsigaliojimas pakeistas 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), juo pakeistas nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojęs įstatymas Nr. XII-601, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl nagrinėjamu atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas nebuvo aktualus, nes baudos, kurių išieškojimą vykdo antstolis, pareiškėjui buvo paskirtos 2004 m.

7. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminais, teismas konstatavo, kad vykdomosiose bylose Nr. 0110/04/01428, Nr. 0110/04/01431 ir Nr. 0110/04/014319 nutarimai skirti baudas perduoti vykdyti nepažeidžiant tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Teismas sprendė, kad vykdymo veiksmus antstolis atliko nuolat, tikrino skolininko turtinę padėtį ir ilgesnio kaip dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko veiksmų dėl nuobaudų vykdymo, nebuvo, o aplinkybė, kad antstolis visų užklausų dokumentus įdėjo ne į kiekvieną pareiškėjo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, nėra pagrindas spręsti dėl antstolio neveikimo bei taikyti baudų vykdymo senaties terminą.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, jog šis iki šiol nežinojo, kad jo atžvilgiu antstolis vykdo išieškojimą, nes iš vykdomosiose bylose esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo siunčiami pranešimai apie priimtus nutarimus dėl baudų išieškojimo pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuo baudų paskyrimo buvo žinoma apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad baudos nėra sumokėtos, todėl pats gera valia galėjo sumokėti paskirtas baudas, dėl to nebūtų reikėję teikti vykdomųjų dokumentų antstoliui vykdyti priverstine tvarka ir skolininkas būtų išvengęs vykdymo išlaidų sumokėjimo.

9. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio A. Š. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. P. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį bei panaikinti patvarkymus dėl baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 011/04/01428, Nr. 0110/04/01431 ir Nr. 0110/04/01439. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmos instancijos teisme byla buvo nagrinėjama šališkai, atsižvelgiant tik į antstolio ir išieškotojos interesus, ignoruojant teismų praktiką panašiose bylose.

10.2. Antstolis nuo 2006 m. iki 2017 m. nuolat atliko užklausas vykdomosiose bylose, tačiau nėra pateikęs įrodymų, kad apeliantas gavo patvarkymus dėl baudos išieškojimo. Pažymi, kad apeliantas nuo 2010 m. iki 2012 m. ir nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. dirbo Kybartų pataisos namuose, tačiau išieškojimai iš gaunamo darbo užmokesčio nebuvo atliekami. Apelianto nuomone, jis negalėjo žinoti apie atliekamus išieškojimus, nes negavo pranešimų nei iš antstolio A. Š., nei iš išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos.

10.3. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į teismų praktiką ir jei per 2 metus nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos paskyrimo priėmimo bauda nėra išieškoma bei jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, tai vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būt nutrauktas, pasibaigus nutarimo vykdymo senaties terminui.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo teismo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad byla buvo nagrinėjama šališkai, nesilaikant teismų praktikos. Pažymi, kad teismas, spręsdamas vykdomųjų bylų nutraukimo klausimą CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo bei atsižvelgdamas į ją nustatinėjo sąlygų egzistavimą, kurioms esant yra galimas vykdomo proceso, kuriame vykdomas administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimas, nutraukimas.

11.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad apeliantas nežinojo apie vykdomą išieškojimą, nes iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad apeliantui 2005 m. balandžio 4 d., 2006 m. vasario 13 d. buvo siunčiami pranešimai apie priimtus nutarimus dėl baudų išieškojimo ir šie pranešimai buvo siunčiami apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, apeliantui buvo žinoma apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad jis baudų nėra sumokėjęs, nuo baudų paskyrimo žinojo apie pareigą jas sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia. Nuo vykdymo proceso vykdomosiose bylose Nr. 0110/04/01428, Nr. 0110/04/01439 ir Nr. 0110/04/01431 pradžios apeliantas nebendradarbiavo su vykdymą atliekančiu antstoliu, nesidomėjo vykdymo eiga. Nei CPK, nei jo pagrindu priimtuose kituose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose vykdymo procesą, nėra nurodyta, kad išieškotojas turėtų teisę ar pareigą vykdymo procese pateikti skolininkui procesinius vykdymo dokumentus dėl jo atžvilgiu vykdomo priverstinio išieškojimo.

11.3. Antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0110/04/01428, Nr. 0110/04/01439 ir Nr. 0110/04/01431 vykdymo veiksmus atliko nuolat ir periodiškai, tikrindamas skolininko turtinę padėtį, periodiškai atlikinėjo užklausas kredito įstaigoms dėl jose esamų apelianto sąskaitų nustatymo ir nėra ilgesnio kaip dviejų metų laikotarpio, kad antstolis būtų neatlikęs jokių vykdymo veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo. Todėl šiuo atveju nėra sąlygų, kurioms esant būtų galimas vykdomųjų bylų nutraukimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo atsisakyta nutraukti vykdomąsias bylas, pasibaigus baudų išieškojimo senaties terminui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamos civilinės bylos ir pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje vykdomos šios vykdomosios bylos dėl baudų išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojo VMI prie LR FM naudai: 1) vykdomoji byla Nr. 0110/04/01439 pagal 2004 m. lapkričio 11 d. Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko nutarimą, kuriuo apeliantui buvo skirta bauda už transporto priemonės vairavimą be vairuotojo pažymėjimo ir esant neblaiviam; 2) vykdomoji byla Nr. 0110/04/01431 pagal 2004 m. lapkričio 4 d. Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko nutarimą, kuriuo apeliantui paskirta bauda už transporto priemonės vairavimą be vairuotojo pažymėjimo; 3) vykdomoji byla Nr. 0110/04/01428 pagal 2004 m. lapkričio 3 d. Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininko nutarimą, kuriuo apeliantui paskirta bauda už transporto priemonės vairavimą be vairuotojo pažymėjimo. Minėti vykdomieji dokumentai antstolio kontorai buvo patiekti vykdyti atitinkamai 2004-12-20 ir 2004-12-16.

15. CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

16. CPK administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nutarimai, pagal kuriuos pareiškėjo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos, buvo priimti 2004 metais, t. y. iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), baudos nebuvo perkvalifikuotos Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

18. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki paminėto įstatymo įsigaliojimo ATPK nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

19. Taigi, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, pagrįstai nustatinėjo, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-4150/2009). Nurodytų terminų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

20. Pastebėtina, kad pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi administracinės nuobaudos paskyrimo metu) baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

21. Vykdomųjų bylų Nr. 0110/04/01428, Nr. 0110/04/01439 ir Nr. 0110/04/01431 duomenys patvirtina, kad vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti antstolio A. Š. kontorai nepraleidus 3 mėnesių termino vykdomajam dokumentui pateikti. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, skaičiavo vykdymo išlaidas, siuntė pranešimus dėl priverstinio skolų išieškojimo, periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie pareiškėjo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie pareiškėjo vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje.

22. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog vykdymo veiksmus nuo vykdomųjų bylų užvedimo antstolis atliko nuolat ir ilgesnio kaip dviejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų nebuvo nustatyta. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik aplinkybė, jog antstolis visų užklausų dokumentus įdėjo ne į kiekvieną pareiškėjo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, nėra pagrindas spręsti dėl antstolio neveikimo ir taikyti baudų vykdymo senaties terminą.

23. Atskiruoju skundu apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas. Tokius apelianto teiginius paneigia vykdomųjų bylų duomenys, pagal kuriuos 2005 m. balandžio 4 d. (vykdomoji byla Nr. 0110/04/01428, b. l. 5) ir 2006 m. vasario 13 d. (vykdomoji byla Nr. 0110/04/01431, b. l. 6) pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami pranešimai apie nutarimų dėl baudų išieškojimo priėmimą, kaip tai numato CPK nuostatos (CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalys).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti priverstine tvarka, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų spręsti, jog bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo (CPK 178 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininko neveikimas, kai jis žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą (baudą) per 14 metų laikotarpį nesugebėjo gera valia sumokėti baudos, prilygintinas vengimui vykdyti nutarimus dėl baudos paskyrimo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

26. Apibendrinat tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė