Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. G. (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl 2014 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėja nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 13800 Lt bauda už tai, kad ji, būdama individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininkė (vadovė), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., 99 str. 2, 3, 6 d. reikalavimus, t.y. būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad E. J. 2014-01-13 – 2014-03-06 laikotarpiu, E. M. 2014-01-06 – 2014-03-07 laikotarpiu, K. M. 2013-10-02 – 2014-03-20 laikotarpiu, J. I. (J. I.) 2014-03-17 – 2014-03-20 laikotarpiu būtų leidžiama dirbti jos individualioje įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ tik pasirašius su šiais asmenimis darbo sutartis, darbo sutartis įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, įteikus jiems darbo sutarčių egzempliorius, išdavus jų tapatybę patvirtinančius dokumentus – darbuotojo pažymėjimus, nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Apeliantė pripažįsta, kad nelegaliai įdarbino vieną asmenį, t. y. E. J., bei kad nustatyta tvarka nesutvarkė J. I. įdarbinimo dokumentų, tačiau neigia nelegaliai įdarbinusi kitus asmenis bei tvirtina, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nesigilino į aplinkybę, jog E. J. ir O. K. buvo susipykę su jos vyru ir ja pačia, kas patvirtina šių liudytojų subjektyvumą. Mano, kad aplinkybės, jog ji pripažino nelegaliai įdarbinusi E. J., jos sveikatos būklė, sunki finansinė būklė bei teigiamos charakteristikos leidžia taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Apeliantė taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių E. M. ir K. M. įdarbinimo faktą, o E. J., kuris buvo susipykęs su ja ir jos vyru, subjektyvūs parodymai bei neautentiškas vaizdo įrašas negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais jos kaltę nelegaliai įdarbinus šiuos asmenis. Be to, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, jog O. K. neturėjo pykčių su ja bei jos vyru, nors šis liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo susipykęs su jos vyru. Kartu pažymi, kad byloje esančiame vaizdo įraše nėra jokių duomenų, patvirtinančių E. M. ir K. M. nelegalaus darbo faktą, o pareigūnų, kurie nelegalaus darbo fakto nematė, parodymai negali būti pagrindu jos atsakomybei kilti. Apeliantė nurodo ir tai, kad aplinkybė, jog K. M. kartais būdavo jos įmonėje nesudaro pagrindo tvirtinti, kad jo buvimas atitiko darbo sutarties požymius. Dėl J. I. apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog jis pradėjo dirbti tą pačią dieną, kai buvo sudaryta darbo sutartis, todėl Pažeidėja tik formaliai pažeidė teisės aktus, dėl ko šiuo atveju turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir paskirta mažesnė, nei sankcijoje numatyta minimali, administracinė nuobauda. Apeliantė taip pat tvirtina, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas buvo šališkas ir bylą išnagrinėjo neobjektyviai – nutarime buvo konstatuotos akivaizdžiai neteisingos aplinkybės, cituojama tai, ko liudytojai, turintys pyktį ant jos šeimos, nesakė ir cituojama tik tai, kas yra palanku kaltinimui. Taip pat akivaizdžiai pažeidžiami įrodymų vertinimo principai – konstatuojama (iš medžiagos, kurios negalima pripažinti turinčią įrodomąją galią, nes ji nėra originali) kad neva matosi keli asmenys, konstatuojama, kad dirba tik vienas E. J., bet tuo pačiu kiti asmenys, kurių veidų neįmanoma įžvelgti, neatliekantys jokios darbinės funkcijos, irgi neva nelegaliai dirba. Be to, teismas nepasisakė dėl aplinkybių, jog tyrimas darbo inspekcijoje buvo pradėtas tik dėl to, kad ant jos ir jos šeimos pykęs E. J. parašė pareiškimą. Mano, kad šiuo atveju būtina atlikti ekspertizę, ar vaizdo įrašas nėra sumontuotas. Pažymi, kad administracinės bylos medžiaga ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, jų visuma nepaneigia jos bei kitų liudytojų parodymuose nurodytų aplinkybių dėl dviejų liudytojų pykčio ir iš to sekančio jos apkalbėjimo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbų. Šis pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDF administravimo įstaigai apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Kartu pažymėtina, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas iš sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, o administracinių teisės pažeidimų kodekse šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių. Jis pažeidžia konstitucines žmonių teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, nelegalus darbas iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje Pažeidėja buvo kaltinama pagal ATPK 41³ str. 1 d. leidusi dirbti nelegaliai net keturiems asmenims, t. y. nepasirašiusi su jais darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešusi apie jų įdarbinimą VSDF administravimo įstaigai. Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad Pažeidėja buvo įdarbinusi šiuos keturis asmenis nelegaliai ir dėl to jai teismas paskyrė 13800 Lt dydžio baudą. Apeliaciniu skundu Pažeidėja faktiškai prašo ją išteisinti dėl E. M. ir K. M. nelegalaus darbo bei paskirti mažesnę administracinę nuobaudą, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas. Tačiau apygardos teismo manymu, tenkinti šiuos Pažeidėjos prašymus nėra pagrindo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Pažeidėjos administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju tinkamai vertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą, o taip pat atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas teisės normas, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą.

Pažeidėjos padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., įrodo ne tik 2014-04-03 nelegalaus darbo tyrimo aktas, E. J. prašymas dėl nelegalaus darbo tyrimo atlikimo, fotonuotraukos, vaizdo įrašas, tačiau ir Institucijos darbuotojų bei liudytojų E. J., O. K., E. M., J. I. bei K. M. paaiškinimai ir parodymai, kurių visuma leido apylinkės teismui pagrįstai spręsti dėl Pažeidėjos kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą. Byloje esančius įrodymus apylinkės teismas skundžiamame nutarime išsamiai išdėstė ir pakankamai išsamiai aptarė. Be to, apylinkės teismas pasisakė, kodėl yra atmetami Pažeidėjos bei dalies liudytojų, kurie ir toliau dirba Pažeidėjos įmonėje, parodymai. Taigi, apylinkės teismas ne tik išanalizavo Pažeidėją kaltinančius įrodymus, tačiau argumentavo, kodėl nesivadovauja Pažeidėjos iškelta versija, kurią patvirtina tik liudytojų, ir toliau dirbančių jos įmonėje, parodymai. Apygardos teismo manymu, plačiau ir dar kartą nagrinėti šiuos pirmosios instancijos teismo detaliai ištirtus bei tinkamai įvertintus įrodymus nėra būtinumo. Papildomai pažymėtina tik tai, jog J. I. pakeisti parodymai teisme, kad darbo sutartis su juo buvo pasirašyta anksčiau, bei Pažeidėjos teigimas, kad Institucijos patikrinimo metu 2014-03-20 sutarties nerado, yra vertinami kritiškai ir visiškai teisingai apylinkės teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, o atsižvelgta į pirminius J. I. paaiškinimus bei šiuo metu išlikusius jų darbinius santykius su Pažeidėja.

Vienas iš esminių apeliacinio skundo motyvų yra tas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio, kad E. J. ir O. K. yra suinteresuoti apkalbėti Pažeidėją ir jos šeimą, nes su jais yra susipykę, o tai leidžia spręsti dėl šių asmenų parodymų nepatikimumo. Iš bylos matyti, kad E. J. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog nuo 2014-01-13 iki 2014-03-06 kartu su juo dirbo K. M., kuris surinkinėjo virtuvės baldus, kad visi dirbo toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini), darbams vadovavo Ž. G., apie darbą žinojo V. G., nes dažnai atveždavo ar išveždavo baldus iš jos parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), dirbdavo nuo 8 iki 17 val., baldus vežiodavo ir pasibaigus darbo laikui iki 19 val., kartais, kai nebūdavo darbo, ateiti nereikėdavo. E. J. taip pat nurodė, kad įrankius duodavo darbdavys, visiems jiems mokėjo sutartą dieninį atlyginimą (50 Lt), jis pats yra matęs, kaip K. M. taip pat buvo mokamas atlyginimas (12, 59 – 60 b. l.). O. K. paaiškinime nurodė, kad K. su juo dirbo šioje įmonėje nuo jo atėjimo dirbti į šią įmonę 2013-10-02 iki jo išėjimo iš darbo 2014-01-24, E. dirbo nuo 2014 m. sausio vidurio iki 2014-01-24, E. dirbo nuo 2014-01-06 iki jo paties išėjimo iš darbo, kad jis dirbo baldų surinkėju – montuotoju, kad visi dirbo vienodai nuo 8 iki 17 val., į darbą atveždavo Ž. G. (29 b. l.). Tas pačias aplinkybes O. K. patvirtino ir liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pažeidėja apeliaciniame skunde tvirtina, jog dėl kilusių tarpusavio konfliktų nėra pagrindo remtis tokiais E. J. ir O. K. parodymais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šių liudytojų parodymais abejoti iš tiesų nėra jokio realaus pagrindo. Išties, bylos medžiaga patvirtina, kad E. J. ir O. K. nesutarė su Pažeidėja ir jos vyru – O. K. susiginčijo su Ž. G. dėl techninių sprendimų, o E. J. apsižodžiavo su Pažeidėja ir jos vyru dėl neišmokėto uždarbio. Tačiau, O. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad didesnių pykčių nei su Pažeidėja, nei su jos vyru neturėjo (58 – 59 b. l.). Apie tai, kad nėra susipykęs su Pažeidėja ir jos vyru, teismo posėdyje nurodė ir E. J. (59 – 60 b.l.). Taigi, galima pagrįstai manyti, jog E. J. ir O. K. nėra susipykę su Pažeidėja ir jos vyru tiek, kad būtų suinteresuoti tyčia ją apkalbėti ir kaltinti nebūtais dalykais, juo labiau kad konkrečių susipykimo aplinkybių nenurodė ir pati Pažeidėja. Be to, kaip jau minėta, liudytojų E. J. ir O. K. paaiškinimai ir parodymai atitinka ir kitas byloje esančias aplinkybes, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir konstatuodamas Pažeidėjos kaltę padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą, pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais, kurie yra patikimi. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes atmetamas ir Pažeidėjos argumentas, kad teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai neaptarė ir nepasisakė dėl liudytojų E. J. ir O. K. parodymų vertinimo, nors jie su Pareiškėja ir jos vyru yra susipykę.

Taip pat atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Byloje nėra, o pati Pažeidėja taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, jog Pažeidėjai nepalankaus sprendimo priėmimas nerodo, kad jį priėmęs teismas buvo šališkas ar neobjektyvus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad visiškai pagrįstai buvo vadovautasi ir byloje esančiu vaizdo įrašu. Pastarajame užfiksuoti duomenys apylinkės teismo nebuvo vertinti kaip išimtiniai, prioritetą turintys įrodymai, pagrindžiantys Pažeidėjos kaltę. Priešingai, ši informacija buvo vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, juos atitiko. Abejoti vaizdo įrašo autentiškumu vien tik todėl, kad juo nepagrįstai abejoja Pažeidėja, nėra pagrindo.

Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Pažeidėjai nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei dėl E. J., nei dėl J. I., nei dėl kitų nelegaliai įdarbintų asmenų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ir ATPK 30¹ str. taikymo yra nustatyta, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra sąlygos, leidžiančios pagrįstai taikyti šias nuostatas. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių žemesnės instancijos teismas nenustatė ir su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pažeidėjos nurodytos aplinkybės, kad dėl E. J. nelegalaus įdarbinimo ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, turi įvairių finansinių įsipareigojimų bei ekonominių sunkumų, yra charakterizuojama teigiami, o taip pat turi įvairių sveikatos problemų, apylinkės teismo buvo įvertintos skiriant ir individualizuojant bausmę. Šios Pažeidėjos nurodomos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis pagrįstai taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Kartu nėra pagrindo spręsti, kad Pažeidėjai skirta nuobauda (už E. J. nelegalų darbą skirta minimali, o už kitus tris asmenis skirtos mažesnės, nei numatytas vidurkis, baudos) neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog Pažeidėja, žinodama, kad su kiekvienu į darbą priimamu asmeniu privalu tuoj pat sudaryti darbo sutartį ir apie tai įstatymo nustatyta tvarka pranešti VSDF administravimo įstaigai, nesilaikė šių reikalavimų ir padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2014 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.