Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bairus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bairus“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bairus“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 3R-568(AG-163/01-2018) (toliau – ir Sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. kovo 22 d. raštą Nr. (17.5-40 E)R-1667 (toliau – ir Raštas) ir reikalavimą pateikti 2015 m. liepos mėn. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaraciją.

2. Pareiškėjas teigė, kad Komisija ir VMI, nagrinėdamos Bendrovės skundus / raštus, nepagrįstai atmetė jo argumentus, paaiškinimus ir plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 41 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bendrovė 2015 m. liepos 20 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pardavė automobilį Peugeot Expert, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), Ukrainos Respublikos piliečiui S. P.. Sandorio sudarymo metu buvo įsitikinta pirkėjo tapatybe, nes jis turėjo galiojantį pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyveno Ukrainoje. Sandorio sudarymo dieną buvo užpildyta parduoto automobilio eksporto deklaracija, kurioje nurodyti visi pirkėjo duomenys. Bendrovė operatyvaus patikrinimo metu pateikė visus reikiamus dokumentus ir 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Nr. 1(LM18)-150. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė turėjo teisę minėtam sandoriui taikyti 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tarifą. Atsakovo išvados prieštarauja minėtam Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimui, kuriame pripažinta, kad automobilis įvežtas ir deklaruotas Ukrainos teritorijoje.

3. Pareiškėjo nuomone, jis pateikė visus dokumentus, patvirtinančius, jog automobilis buvo išgabentas į Ukrainą. Be to, eksporto deklaracijoje buvo nurodyta EXW sąlyga, pagal kurią, parduodama automobilį, Bendrovė neturėjo garantijos, jog pirkėjas automobilį išveš į Ukrainą. Tačiau atsižvelgus į pardavimo sandorio ir sienos kirtimo datas darytina išvada, jog Bendrovė ėmėsi visų įmanomų priemonių įsitikinti, kad parduota prekė bus išvežta į Ukrainą. Pats pirkėjas pateikė Bendrovei dokumentą (automobilio paso kopiją su Ukrainos muitinės spaudu), kuris patvirtino jo išgabenimą iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES). Bendrovė negali prisiimti atsakomybės už trečiųjų asmenų veiksmus, kurių metu galėjo būti klastojami eksporto dokumentai. Nei Komisija, nei VMI nenustatė, jog Bendrovės pardavimo dokumentai neatitinka faktinių aplinkybių ar turi trūkumų.

4. UAB „Bairus“ tinkamai vadovavosi PVMĮ nuostatomis, todėl VMI siūlymas pateikti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją privalo būti panaikintas. Bendrovės įtikinimu, Komisija neįsigilino į bylos esmę ir nenagrinėjo skundo iš esmės.

5. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį. Joje Bendrovė deklaravo 2017 m. liepos 20 d. automobilio pardavimo S. F. apmokestinimą taikant 0 proc. PVM tarifą, tačiau nepateikė automobilio įvežimą į Ukrainą patvirtinančių dokumentų. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. vasario 6 d. rašte Nr. (8.1) 11D-2067 nurodė, jog automobilio importo Ukrainoje deklaracijoje eksportuotoju buvo nurodyta Panamos Respublikoje registruota įmonė Favor International, INC, o gavėju – įmonė OOO „AVTO PRINT“. Atsižvelgusi į tai, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog automobilio pirkėjas, t. y. S. F., ar jo užsakymu kitas asmuo išgabeno automobilį į Ukrainą, į Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktą informaciją, vadovaudamasi PVMĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Vilniaus apskrities VMI 2018 m. vasario 15 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (7.1) 46-MPD-1677, kuriuo pasiūlė iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo, apmokestinant automobilio pardavimą, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Bendrovė iki 2018 m. kovo 1 d. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad automobilio pirkėjas ar pirkėjo užsakymu kitas asmuo įvykdė prekių išgabenimą iš ES teritorijos, bei nepatikslino 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijos.

7. 2018 m. vasario 26 d. Bendrovė pateikė raštą VMI, kuriame prašė atlikti tarnybinį patikrinimą. Bendrovė prašė įvertinti pateikiamus dokumentus / duomenis ir nuspręsti, ar Vilniaus apskrities VMI atsakingi pareigūnai neviršijo įgaliojimų ir tinkamai vadovavosi PVMĮ nuostatomis. VMI 2018 m. kovo 22 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog Vilniaus apskrities VMI, siekdama įsitikinti, ar sandoriui gali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas, pagrįstai prašo patikslinti 2015 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, jei Bendrovė neturi dokumentų, įrodančių, kad įvykdyta PVMĮ 41 straipsnio 2 dalies privaloma sąlyga – pirkėjas S. F. arba kitas asmuo pirkėjo užsakymu išgabeno įsigytą automobilį.

8. Pagal PVMĮ 41 straipsnio 2 dalį, prekių tiekėjas, taikantis 0 proc. PVM tarifą, privalo turėti dokumentus, įrodančius prekių išgabenimo iš ES teritorijos faktą, taip pat dokumentus, leidžiančius nustatyti, kas buvo atsakingas už prekių transportavimo organizavimą ir pan. Vilniaus apskrities VMI buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad automobilis buvo importuotas į Ukrainą, tačiau nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad įsigytą automobilį į Ukrainą išgabeno pirkėjas S. F. arba kitas asmuo jo užsakymu. Pareiškėjo skunde nurodyti dokumentai (automobilio eksporto deklaracija, automobilio importo Ukrainoje deklaracija, automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, mašinos registracijos pažymėjimas) patvirtina automobilio pirkimo–pardavimo, automobilio eksportavimo ir importavimo faktą, tačiau nepatvirtina, kad būtent automobilio pirkėjas S. F. ar jo užsakymu kitas asmuo išgabeno automobilį į Ukrainą. Pagal Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktą informaciją, tiek Bendrovė, tiek automobilio pirkėjas nėra automobilio eksportuotojas / importuotojas. Nė vienas iš minėtų dokumentų nepagrindė PVMĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo pačiam pirkėjui, įsikūrusiam už šalies teritorijos ribų, ar jo užsakymu kitam asmeniui išgabenti prekę iš ES teritorijos. VMI nuomone, pagrįstai kreiptasi į pareiškėją dėl jo pateiktos Deklaracijos tikslinimo. Tokiam minėtų nuostatų aiškinimui pritarė ir Komisija, kuri 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 3R-215(AG-163/03- 2018) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Bairus“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VMI, nustačiusi, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad automobilio pirkėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabeno automobilį į Ukrainą, nei pareiškėjas, nei pirkėjas nėra automobilio eksportuotojas / importuotojas, vadovaudamasi PVMĮ 41 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. vasario 15 d. raštu pareiškėjui pasiūlė iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM taikymo, apmokestinant automobilio pardavimą, pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Nesutikdamas su Vilniaus apskrities VMI 2018 m. vasario 15 d. raštu, pareiškėjas su 2018 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į VMI, prašydamas įvertinti pateikiamus dokumentus ir nuspręsti, ar Vilniaus apskrities VMI atsakingi pareigūnai neviršijo įgaliojimų ir tinkamai vadovavosi PVMĮ nuostatomis. VMI, išnagrinėjusi šį skundą, skundžiamame Rašte konstatavo, kad Vilniaus apskrities VMI pagrįstai prašo pareiškėjo patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl VMI Rašto panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Komisijos 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perdavė Komisijai administracinį ginčą nagrinėti iš naujo. Komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. balandžio 20 d. skundą ir 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija konstatavo, kad VMI Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, bei pažymėjo, jog nei Vilniaus apskrities VMI, nei VMI pareiškėjui teikti raštai, kuriais siūloma patikslinti PVM deklaraciją, nėra sprendimai, kuriais būtų apskaičiuotas ir pareiškėjui nurodytas sumokėti PVM mokestis ir su juo susijusios sumos.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 ir 73 straipsnių nuostatomis, nurodė, jog mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio mokesčių sumokėjimo yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką.

12. Tiek Vilniaus apskrities VMI, tiek VMI pareiškėjui siūlė įvertinti automobilio 2015 m. liepos 20 d. pardavimo S. F. apmokestinimą taikant 0 proc. PVM tarifą ir neturint dokumentų, pagrindžiančių, kad pirkėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabeno automobilį iš ES teritorijos, automobilio pardavimą apmokestinti standartiniu PVM tarifu bei pateikti patikslintą 2015 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, manydamas, kad deklaracijoje teisingai apskaičiavo į biudžetą mokėtinas sumas, turi teisę jos netikslinti. Pagal MAĮ nuostatas, mokėtinus mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, pateikdamas deklaraciją, ir preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Mokesčių administratoriui įstatymas suteikia teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, tačiau minėti nurodymai negali būti įpareigojantys mokesčių mokėtoją pateikti deklaraciją ar pakeisti pateiktoje deklaracijoje apskaičiuotas mokėtinų mokesčių sumas. Tokiu atveju, jei mokesčių administratorius nesutinka su mokesčių apskaičiavimu, MAĮ numato teisę mokesčių administratoriui atlikti mokestinį tyrimą, kurį atlikęs jis gali įteikti pranešimą mokesčių mokėtojui, nurodydamas nustatytus trūkumus ar prieštaravimus bei pasiūlydamas jų pašalinimo būdus. Jei minėti trūkumai nepašalinami, tai yra pagrindas, be kita ko, mokesčių administratoriui pradėti mokestinį patikrinimą.

13. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Raštu nėra priimtas joks sprendimas, kuriuo būtų apskaičiuotas ir pareiškėjui nurodytas sumokėti PVM mokestis ir su juo susijusios sumos. Jei pareiškėjas nepateiks patikslintos PVM deklaracijos ir jei mokesčių administratorius priims sprendimą dėl jam priklausančios sumokėti PVM sumos, pareiškėjas turės teisę, nesutikdamas su priimtu sprendimu, skųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Būtent iškeltame mokestiniame ginče pareiškėjas galės ginti savo teisę taikyti 0 procentų PVM tarifo taikymą.

14. Teismas nurodė, jog, įvertinus mokesčių administratoriaus surašytų dokumentų turinį, galima teigti, kad mokesčių administratoriaus siūlyme patikslinti deklaraciją, kuriame nurodyti deklaracijos nustatyti trūkumai, šių trūkumų pašalinimo terminas ir būdas jiems pašalinti, yra pateikta atitinkamo pobūdžio informacija, jis priimtas mokesčių administratoriui siekiant bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju. Atsižvelgęs į tai, kad nėra jokio pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus aktus, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti reikalavimą pateikti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją.

III.

15. Pareiškėjas UAB „Bairus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai sutampa su skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentais. Papildomai pažymima, jog mokesčių administratoriaus siūlymas Bendrovei sukels pasekmes, nes, patikslinus PVM deklaraciją, Bendrovei atsiras prievolė sumokėti papildomas mokesčių sumas į valstybės biudžetą. Pareiškėjo teigimu, teismas neįsigilino į bylos esmę, nevertino skundo iš esmės, nekėlė klausimo, ar mokesčių administratorius, nenustatęs PVMĮ pažeidimo, turi teisę teikti siūlymą, kurį atlikus susiformuotų papildoma prievolė Bendrovei, t. y. sumokėti mokesčius.

17. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. kovo 22 d. rašto Nr. (17.5-40 E)R-1667, kuriame VMI nustatė, kad Vilniaus apskrities VMI pagrįstai prašo pareiškėjo patikslinti 2015 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, jei pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių, kad įvykdyta PVMĮ 41 straipsnio 2 dalies privaloma sąlyga – įsigytą automobilį išgabeno pats prekės pirkėjas arba kitas asmuo prekės pirkėjo užsakymu, ir Komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-568(AG-163/01-2018), kuriame Komisija konstatavo, kad VMI Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, bei pažymėjo, jog nei Vilniaus AVMI, nei VMI pareiškėjui teikti raštai, kuriais siūloma patikslinti PVM deklaraciją, nėra sprendimai, kuriais būtų apskaičiuotas ir pareiškėjui nurodytas sumokėti PVM mokestis ir su juo susijusios sumos.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės konstatavęs, kad skundžiamu VMI Raštu nėra priimtas joks sprendimas, kuriuo būtų apskaičiuotas ir pareiškėjui nurodytas sumokėti PVM mokestis ir su juo susijusios sumos. Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius pareiškėjui siūlė patikslinti 2015 m. liepos mėn. pateiktą deklaraciją, tačiau jokio įpareigojimo ir reikalavimo tai atlikti nesuformulavo. Teismas pažymėjo, jog jei pareiškėjas nepateiks patikslintos PVM deklaracijos ir jei mokesčių administratorius priims sprendimą dėl pareiškėjui priklausančios sumokėti PVM sumos, pareiškėjas turės teisę, nesutikdamas su priimtu sprendimu, inicijuoti mokestinį ginčą ir ginti savo teisę taikyti 0 procentų PVM tarifo taikymą.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir nevertino skundo argumentų iš esmės, nenagrinėjo klausimo, ar mokesčių administratorius, nenustatęs PVMĮ pažeidimo, turi teisę teikti Rašte nurodytą siūlymą.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismui jau išdėstytais pareiškėjo argumentais ir jo subjektyvia nuomone, kad teismas šiuos argumentus įvertino neteisingai (jų apskritai nevertino). Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Pagal MAĮ 66 ir 73 straipsnių nuostatas, priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pateikdamas atitinkamą deklaraciją, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamą sprendimą. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019).

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį. Vilniaus apskrities VMI 2018 m. vasario 15 d. išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. (7.1) 46-MPD-1677, kuriame pasiūlė pareiškėjui iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaracijoje deklaruotų duomenų dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrįstumą ir patikslinti 2015 m. liepos mėn. PVM deklaraciją. Pareiškėjas 2018 m. vasario 26 d. kreipėsi į VMI su prašymu įvertinti pateikiamus dokumentus / duomenis ir nuspręsti, ar Vilniaus apskrities VMI atsakingi pareigūnai neviršijo įgaliojimų ir tinkamai vadovavosi PVMĮ nuostatomis. VMI, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2018 m. kovo 22 d. rašte Nr. (17.5-40 E)R-1667 nurodė, jog Vilniaus apskrities VMI pagrįstai prašo patikslinti 2015 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją, jei Bendrovė neturi dokumentų, įrodančių, kad įvykdyta PVMĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma sąlyga. Taigi ginčijamas Raštas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl Vilniaus apskrities VMI 2018 m. vasario 15 d. rašto Nr. (7.1) 46-MPD-1677 ir Vilniaus apskrities VMI pareigūnų veiksmų.

24. MAĮ 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. VMI skundžiamame Rašte neapskaičiavo PVM mokesčio, taip pat nesuformulavo jokių įpareigojimų pareiškėjui sumokėti PVM mokestį ir su juo susijusias sumas. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamu Raštu nėra priimtas sprendimas, kuriuo būtų apskaičiuotas ir pareiškėjui nurodytas sumokėti PVM mokestis ir su juo susijusios sumos. Be to, skundžiamame Rašte buvo pasisakyta dėl Vilniaus apskrities VMI įgaliojimų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti 2015 m. liepos mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją. Taigi VMI išnagrinėjo visus pareiškėjo 2015 m. kovo 26 d. rašte išdėstytus prašymus.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bairus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.