Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, akcinei bendrovei „Limarko laivininkystės kompanija” dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Atsakovas, įgyvendindamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.). VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). LVAT yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, 2010, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 išaiškino, jog tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Šalių paaiškinimai, administracinės bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas 2018-04-25 sprendimas, kuriuo pareiškėjui 2017-03-12 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, priimtas vadovaujantis 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 (forma N-1), įvertinus Seišelių Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos priežiūros direktorato 2017-03-27 konfidencialioje medicininėje ataskaitoje, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2017-06-22 specialisto išvadoje Nr. G 1046/2017(03) ir 2017-09-21 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1614/2017(03) esančią informaciją apie pareiškėjo šlapime rastas toksines medžiagas ir nustačius, kad nelaimingą atsitikimą, esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, lėmė pareiškėjo apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamas 2018-06-11 sprendimas grindžiamas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. I, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada, ligoninės „(duomenys neskelbtini)” išduota medicinine pažyma. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis, nesusijęs su darbinių funkcijų vykdymu, o darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti; teigiama, kad įvykio tyrimas buvo atliekamas pagal įmonės pateiktus dokumentus, laivo įgulos narių teiktus paaiškinimus, laive esančius tyrimui reikšmingus dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų pateiktus paaiškinimus, teismo eksperto išvadas, ikiteisminio tyrimo išvadas. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius padarė išvadą, jog 2017-03-12 įmonei priklausančiame laive pareiškėjo sveikata buvo sunkiai sužalota jam apsinuodijus narkotinėmis medžiagomis – benzodiazepinu, fenciklidinu ir opiatais, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta kaip minėtos medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018-10-05 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI-4677-583/2018 pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Limarko laivininkystės kompanija” dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčijo Valstybinės darbo inspekcijos 2018-05-10 sprendimą Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo” ir prašė įpareigoti atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4677-583/2018 pareiškėjo G. J. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Valstybinės darbo inspekcijos 2018-05-10 sprendimą Nr. SD-37-6208. LVAT 2020-07-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4677-583/2018 (apeliacinio proceso administracinės bylos Nr. eA-676-502/2020) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-10-05 sprendimą paliko nepakeistą. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad 2018-05-10 sprendimu „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo”, kuris buvo panaikintas 2018-10-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4677-583/2018, buvo atsisakyta panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijami sprendimai iš esmės grindžiami tuo pačiu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. I, kuris teismo yra panaikintas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT 2020-07-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4677-583/2018 konstatavo, jog: „<...> Kadangi nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas Nr. 1 ir Išvada, kuri yra skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas, iš esmės yra grindžiama ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00136-17 metu surinkta medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis, pareiškėjo bei jo bendradarbių apklausų metu surinkta informacija, pritartina išvadai, kad įvykis darbe ištirtas savarankiškai nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nenustačius kokiu būdu pareiškėjas būdamas darbo vietoje apsinuodijo organizmui kenksmingomis medžiagomis, dėl ko buvo sutrikdyta jo sveikata ir kad Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nebuvo teisinių prielaidų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SD-37-6208 konstatuoti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo” reikalavimų bei atsisakyti skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia ginčijamo sprendimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu bei atitinkančiu individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus <...>”.

Įvertinus Nuostatų 23, 24 punktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas yra pagrindas Fondo valdybos teritoriniame skyriuje pradėti nagrinėti nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą. Priimant sprendimą nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą pripažinti draudžiamuoju įvykiu iš esmės vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, vertinami prie šio akto pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ginčijami sprendimai pareiškėjui 2017-06-12 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu, priimti vadovaujantis 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 (forma N-1), kuris teismo yra panaikintas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus, sprendžia, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018-10-05 sprendimu panaikinus 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (forma N-1), ginčijami individualūs administraciniai aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjo teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Dėl atsakovo argumentų, kad pripažinus pareiškėjui 2017-03-12 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu, išmokėtos išmokos nebūtų perskaičiuojamos, nebent būtų įrodyta, kad pareiškėjas buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pasekmių bei dėl ligos, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra sprendimų, kuriais nuspręsta pareiškėjui 2017-06-12 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu, teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjui išmokėtų išmokų perskaičiavimo ar kiti klausimai. Šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės dėl išmokėtų išmokų, jų perskaičiavimo nesudaro pagrindo ginčijamus sprendimus pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Pripažinus, kad ginčijami sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, būtent viešojo administravimo institucijai tenka pareiga priimti atitinkamus sprendimus dėl išmokėtų išmokų, jų perskaičiavimo, kitų klausimų.

Taip pat pažymėtina, jog atsakovas 2020-11-04 raštu informavo teismą, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2020-07-24 raštu Nr. SD-3-9186 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2017 m. kovo 12 d. AB „Limarko laivininkystės kompanija” darbuotojui G.J., papildomo tyrimo” nurodė, kad vykdant įsiteisėjusį 2018-10-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4677-583/2018, Klaipėdos teritoriniame skyriuje pradėtas įvykio darbe papildomas tyrimas; Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2020-10-30 raštu Nr. SD-3-14617 „Dėl informacijos apie G. J. nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą pateikimo” informavo atsakovą, kad papildomas tyrimas nebaigtas, reikšmingos naujos informacijos ar medžiagos, susijusios su minėtu įvykiu darbe, kuri iš esmės keistų įvykio darbe aplinkybes ir priežastis, negauta. Atsakovas išreiškė nuomonę dėl administracinės bylos stabdymo iki Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje bus baigtas šio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Anksčiau buvo minėta, kad pagal Nuostatų 24 punktą nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudžiamuoju įvykiu klausimą vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie akto pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinės bylos stabdymui nėra teisinio pagrindo, kadangi ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis teismo panaikintu 2018-03-22 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 (forma N-1), jame nustatytomis aplinkybėmis, duomenimis, informacija dėl pareiškėjui įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Tik atlikus papildomą tyrimą ir priėmus nelaimingo atsitikimo darbe aktą, atsakovas vertindamas jame išdėstytas aplinkybes, priežastis ir kt., galėtų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimti ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl naikintini (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo skundas tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pareiškėjas 2018-10-24 prašymu prašo atlyginti 600 Eur už advokato pagalbą (150 Eur už teisinę konsultaciją ir dokumentų analizę, 150 Eur už skundo parengimą, 75 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir gautų atsiliepimų analizę, 225 Eur už atstovavimą 2018-10-24 teismo posėdyje) ir 330 Eur už atstovavimą pagal 2020-11-04 pinigų priėmimo kvitą, iš viso 930 Eur.

Pagal bylos duomenis pareiškėjo interesus nagrinėjamoje administracinėje byloje atstovavo advokatas Piotras Orlovas (atstovavimo sutartis Nr. 74-A/2018). Iš pateiktų įrodymų (2018-10-24 pinigų priėmimo kvito, 2020-11-04 pinigų priėmimo kvito) spręstina, jog už nurodytus veiksmus pareiškėjas sumokėjo prašomus priteisti 930 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi procesiniai veiksmai - skundo surašymas - buvo atliekami 2018 m. III ketvirtyje, pagrindu imami 2018 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. I ketvirtį buvo 895,20 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 2238 Eur (895,20 * 2,5). Pareiškėjas prašo priteisti 150 Eur už skundo surašymą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.

Dėl prašomų priteisti 150 Eur už teisinę konsultaciją ir dokumentų analizę, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis prašymas nėra detalizuotas, iš jo nėra aišku, ar tokie veiksmai nebuvo sudėtinė atstovavimo, skundo surašymo dalis, kokie konkrečiai papildomi dokumentai buvo analizuoti ir kokie veiksmai buvo atlikti juos išanalizavus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepagrindė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę konsultaciją ir dokumentų analizę (150 Eur) yra pagrįstos ir turėtų būti priteistos.

Pareiškėjas prašo priteisti pasirengimo teismo posėdžiui ir gautų atsiliepimų analizės (75 Eur), atstovavimo teismo 2018-10-24 (225 Eur), 2020-11-05 (330 Eur) posėdžiuose išlaidas.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2018-10-25 posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokatas, posėdžio pradžia – 08:36 val., pabaiga – 08:53 val., trukmė – 17 min. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2020-11-05 teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokatas, posėdžio pradžia – 09:05 val., pabaiga – 09:32 val., trukmė – 27 min. Iš viso posėdžiai truko 44 min (17 + 27), vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o paskutinis posėdis vyko 2020 IV ketvirtį, tai imamas 2020 II ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 1398,50 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje gali būti 139,85 Eur (1398,50 * 0,1 * 1). Prašoma priteisti 555 Eur suma viršija rekomendacijose nurodytą sumą, todėl mažintina iki 139,85 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirengimas teismo posėdžiams yra atstovavimo sudėtinė dalis, todėl papildomai už šiuos veiksmus išlaidos nepriteistinos.

Iš pateikto 2018-07-12 vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visa apimtimi, todėl iš atsakovo priteisiamos visos pagrįstos pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisia 312 Eur (150 Eur už skundo surašymą, 139,85 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 22,50 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. J. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2018-04-25 sprendimą „Dėl G. J. nelaimingo atsitikimo darbe” Nr. VPA_SP5-2056, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2018-06-11 sprendimą „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu” Nr. (11.1)1-3484.

Priteisti pareiškėjui G. J. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 312,00 Eur (trys šimtai dvylika eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.