- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- eI-4677-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00685-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Limarko laivininkystės kompanija“
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovams Arūnui Džiugui ir Sauliui Balčiūnui,
trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Limarko laivininkystės kompanija“ atstovui Lukui Daukšui,
2018 m. rugsėjo 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Limarko laivininkystės kompanija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2018 m. birželio 1 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo G. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija), trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Limarko laivininkystės kompanija“ (toliau – ir Bendrovė), dalyje dėl atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) panaikinimo ir Inspekcijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įpareigojimo atlikti papildomą 2017 m. kovo 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio Bendrovei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini), tyrimą.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. kovo 12 d., maždaug 12.30 val., darbo vietoje, darbo laiku, vykdydamas jam pavestas funkcijas buvo sužalotas ir prarado 60 proc. darbingumo. Minėtą dieną buvo pristatytas į ligoninę „Victoria“ Seišelių Respublikoje ir paguldytas į intensyvios terapijos skyrių, dėl ūminio respiracinio distreso, įtariamos egzogeninės intoksikacijos su ūmine epilepsija. Iš minėtos ligoninės dokumentų matyti, jog galutinė gydytojo Ritesh Gehlot diagnozė dėl pareiškėjo sveikatos būklės sutrikimo – „ūminis respiracinis distresas, įtariama egzogeninė intoksikacija, ūminis kepenų nepakankamumas, ūminė epilepsija su skilveline tachikardija (išnyko)“.
Teigia, jog 2018 m. kovo 30 d. susipažino su Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 1 ir tyrimo medžiaga. Minėtame tyrimo akte teikiama išvados, kad pareiškėjas apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis ir tai nėra susiję su darbiniu funkcijų vykdymu, o darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyti. Pareiškėjas nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 1 turiniu, 2018 m. balandžio 10 d. su skundu kreipėsi į atsakovą prašydamas panaikinti minėtą aktą ir atlikti naują tyrimą dėl jo sveikatos sunkaus sutrikdymo bei pavesti naują tyrimą atlikti kitam Inspekcijos teritoriniam skyriui. Atsakovas išnagrinėjęs minėtą skundą skundžiamame sprendime konstatavo, jog įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Skundžiamame sprendime teigiama, kad jo priėmimo pagrindas – Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. išvada Nr. VD-19 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“ (toliau – ir Išvada).
Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad Išvadoje nebuvo nagrinėjami jo 2018 m. balandžio 10 d. skunde įvardinti tyrimo metu padaryti pažeidimai. Išvada grindžiama tik jos autorių subjektyvia nuomone, akcentuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nors ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai yra apskųsti, Išvadoje pareiškėjas nepagrįstai įvardijamas kaip narkomanas, nors nei vienoje medikų išvadoje tokios diagnozės, kaip apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis, nėra nurodoma. Atkreipia dėmesį, jog jam atvykstant į laivą (duomenys neskelbtini) jo bagažas buvo patikrintas ir jame jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog visą laiką pareiškėjas buvo su kitais įgulos nariais, iš laivo nebuvo pasišalinęs, todėl atsakovo teiginys, kad sveikatos sutrikdymas atsirado dėl vartotų narkotinių medžiagų yra tik nepagrįsta prielaida, kuri žeidžia pareiškėjo garbę ir orumą.
Laikosi nuomonės, kad tiek Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius, tiek Inspekcija nagrinėdama jo skundą, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą atliko aplaidžiai ir neišsamiai, neišsiaiškinant visų jo aplinkybių. Pažymi, kad atliktas tyrimas neatitinka įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių rekomendacijų bei nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų, jis užbaigtas neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų, Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas parengtas vadovaujantis šališka Bendrovės pateikta informacija. Minėtos aplinkybės įrodo, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir yra pagrindas skirti pakartotinį ar papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. J. ir jo atstovas advokatas Piotras Orlovas nurodė, jog palaiko skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu, prašė jį tenkinti. Atstovas advokatas Piotras Orlovas pažymėjo, kad abejoja, jog dėl vienkartinio narkotinių medžiagų pavartojimo įmanoma prarasti 65 proc. darbingumo, todėl akivaizdu, kad tik kiti šaltiniai galėjo sukelti pareiškėjui sunkų sveikatos sutrikdymą. Santariškių klinikose buvo atliktas pareiškėjo kraujo tyrimas ir jame jokių narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo aptikta. G. J. nurodė, kad jo šlapimo mėginys tyrimui buvo paimtas 2017 m. kovo 16 d., kai slaugė šlapimą, kuris iš organizmo šalinamas per kateterį į plastikinę talpą, iš šios talpos buvo išpiltas į kibirą, kuris galėjo būti nesterilus ir jame galėjo būti kitų asmenų šlapimo likučių pėdsakų.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog nesutinka su jame nurodytais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Bendrovė 2017 m. kovo 10 d. sudarė darbo sutartis su jūrininkais suformuodama motorlaivio (duomenys neskelbtini) pakaitinę įgulą. Pareiškėjas buvo priimtas į motoristo pareigas. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal pateiktus dokumentus pareiškėjui 2017 m. vasario 15 d. buvo atlikta diafragmos pakėlimo operacija, jis sirgo cukriniu diabetu, 2017 m. kovo 7 d. jam buvo išduotas Jūrininko sveikatos pažymėjimas leidžiant jam dirbti laivyne. Po sutarčių pasirašymo, darbuotojai buvo instruktuoti įvadiniu darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažu ir autobusu išvyko į Rygos oro uostą. Iš ten per Stambulą nuskrido į Seišelių oro uostą, iš kurio autobusu nuvežti į Viktorijos uoste prišvartuotą motorlaivį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. kovo 12 d. nuo 12.00 val. pradėjo pamainą mašinų skyriuje: pasitikrino tepalus, kartu su kitais įgulos nariais tvarkė kondicionieriaus aušinimo vamzdį. Bendradarbis A. S., pamatęs, kad pareiškėjas prastai jaučiasi, liepė jam eiti ant denio, toliau pumpuoti tepalus. Po kiek laiko A. S., išėjęs ant denio, pamatė, kad pareiškėjo būklė pablogėjo. Iškviesta greitoji pagalba apie 15.00 val. išvežė pareiškėją į ligoninę, kurioje šis buvo gydytas iki 2017 m. kovo 27 d.. Seišelių ligoninės pateiktuose dokumentuose nurodyta „Šlapimo toksikologinė išvada: benzodiazepinas, fenciklidinas (PCP) ir opiatai (kokybinis) – teigiamas“.
Įvykį darbe, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), ištyrė ir 2018 kovo 22 d. surašė Tyrimo aktą Nr. 1, Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Arūnas Džiugas. Įvykio tyrimas buvo atliekamas pagal Bendrovės pateiktus dokumentus, laivo įgulos narių teiktus paaiškinimus, laive atlikto tyrimo dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų pateiktus paaiškinimus, teismo eksperto išvadas, ikiteisminio tyrimo išvadas. Buvo analizuojami pareiškėją galėję paveikti veiksniai: gretimai stovinčio laivo variklio išmetamosios dujos; galimybė susidaryti nuodingoms dujoms, karščiu veikiant laive naudojamą freoną; tepalo su kuriuo dirbo pareiškėjas poveikis, laive naudojamų plovimo/valymo medžiagų poveikis. Buvo analizuoti cheminių medžiagų, su kuriomis turėjo ar galėjo turėti kontaktą pareiškėjas, saugos duomenų lapai. Nagrinėta asmeninių apsauginių priemonių (pirštinių, darbo avalynės, kvėpavimo takų apsaugos priemonių) naudojimo/nenaudojimo galima įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Nurodo, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog pareiškėjui buvo nustatytas išorinis apsinuodijimas (benzodiazepinu, fenciklidinu ir opiatais), lydimas ūmaus kvėpavimo funkcijos sutrikimo, ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo, epileptinių priepuolių, toksinės metabolinės encefalopatijos (dizatrijos, ataksinio sindromo). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1614/2017(03) paneigta pareiškėjo apsinuodijimo laivo išmetamosiomis dujomis galimybė, konstatuota, kad Seišelių ligoninėje gydymui taikyti medikamentai negalėjo įtakoti pareiškėjo šlapimo toksikologinio tyrimo rezultatų. Kaip šios medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą tyrimas nustatyti negali.
Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog tyrimas atliktas pažeidžiant teisės normų reikalavimus yra nepagrįsti. Teigia, jog įvykio darbe tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – ir DSSĮ), Nuostatuose, Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – Metodiniai nurodymai), įtvirtintomis teisės normomis. Inspekcijos nuomone šios ir kitos atsiliepime nurodytos aplinkybes įrodo, jog įvykio darbe tyrimo metu buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos išsamiai bei objektyviai ištirtos, todėl darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo atnaujinti įvykio darbe tyrimo bei skirti papildomą tyrimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Arūnas Džiugas ir Saulius Balčiūnas nurodė, jog nepalaiko pareiškėjo skunde pateiktų motyvų, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų aplinkybių pagrindu. Arūnas Džiugas paaiškino, jog tyrimo medžiagoje nėra teigiama, kad pareiškėjas savo laisva valia vartojo narkotines medžiagas, tačiau teismo medicinos ekspertizėse vienareikšmiškai nurodoma, jog pareiškėjas apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis ir Inspekcija negalėjo neatsižvelgti į jas. Nurodė, kad jeigu atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėtų naujos reikšmingos aplinkybės Inspekcija svarstytų galimybę skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Limarko laivininkystės kompanija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog nepalaiko jame išdėstytų argumentų, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad skundas iš esmės grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog tyrimas atliktas neišsamiai, tyrėjas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių bei buvo šališkas ir neobjektyvus, tyrimo metu buvo neatlikti visi būtini veiksmai priežastiniam ryšiui nustatyti, o papildomai pasitelkti specialistai – nekompetentingi.
Bendrovės nuomone tyrėjas objektyviai vykdė tyrimą, buvo ištirtos visos reikšmingos įvykio aplinkybės, buvo atlikti visi reikalingi tyrimo veiksmai – surinkta gausi informacija apie laive naudojamas medžiagas, apklausti laivo (duomenys neskelbtini) įgulos nariai, gautos teismo medicinos eksperto išvados, kurios iš esmės paneigė pareiškėjo versijas, jog jis galėjo apsinuodyti tepalu ar laivo išmetamosiomis dujomis. Atkreipia dėmesį, jog Tyrimo aktą surašęs tyrėjas rėmėsi ne tik Bendrovės pateikta medžiaga, bet ir ekspertizių išvadomis. Tyrėjas negalėjo nesivadovauti nustatytais faktais ir neatsižvelgti į ekspertizių išvadas bei priimti su jomis nesuderinama sprendimą. Pareiškėjas skunde nenurodė kitų aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti įvykio darbe priežastis, todėl panaikinti Inspekcijos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą bei skirti papildomą įvykio darbe tyrimą nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu AB „Limarko laivininkystės kompanija“ atstovas Lukas Daukšas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, prašė ji atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“, kuriuo atsisakyta panaikinti Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 ir atlikti pakartotinį įvykio darbe tyrimą dėl AB „Limarko laivininkystės kompanija“ darbuotojo sunkaus sveikatos sutrikdymo, šį tyrimą pavedant kitam Inspekcijos teritoriniam skyriui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šioje byloje priimtų nagrinėti reikalavimų apimtis ir bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2018 m. birželio 1 d. nutartimi.
Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas ir Bendrovė 2017 m. kovo 10 d. sudarė darbo sutartį Nr. 3679, nurodant pareiškėjo darbo vietą – AB „Limarko laivininkystės kompanija“, motorlaivis (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas), pareiškėjo pareigos – motoristas (1.2 punktas). Pareiškėjas 2017 m. kovo 11 d. atvyko į Seišelių Respublikos uoste prišvartuotą Bendrovės motorlaivį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui esant minėtame motorlaivyje, jis 2017 m. kovo 12 d. vykdydamas darbines funkcijas pasijuto blogai ir iškvietus greitąją medicininę pagalbą buvo išgabentas į ligoninę, esančią Seišelių Respublikoje, kurioje buvo gydomas iki 2017 m. kovo 27 d. Pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. parskirdo į Lietuvą, kur tęsė gydymą VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose.
Seišelių Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos priežiūros direktorato 2017 m. kovo 27 d. konfidencialioje medicininėje ataskaitoje nurodoma, kad pareiškėjas dėl sąmonės netekimo ir priepuolių 2017 m. kovo 12 d., 15.00 val., buvo atvežtas į Nelaimingų atsitikimų ir skubios pagalbos skyrių. Apžiūros metu pareiškėjas buvo be sąmonės, ištiktas besikartojančių priepuolių, nereagavo į žodinę ir skausmo stimuliaciją, kvėpavimas spontaniškas, apsunkintas, febrilus karščiavimas, vyzdžiai nevienodo dydžio, tachikardija, hipotenzija, hipoksemija. Seišelių Respublikos ligoninės gydytojo Ritesh Gehlot diagnozė – ūmus kvėpavimo takų sutrikimas, įtariamas išorinis apsinuodijimas, ūmus kepenų nepakankamumas, ūmi epilepsija su ventrikuline tachikardija. Pažymėtina, jog ligoninėje atlikto pareiškėjo šlapimo toksikologinis tyrimas nustatė, kad pareiškėjo šlapime yra benzodiazepino, fenciklidino (PCP) ir opiatų pėdsakų. Vadovaujantis VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2017 m. balandžio 11 d. pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 182 duomenimis, pareiškėjo sveikatos pakenkimas priskirtinas prie sunkių.
Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nuostatai ir Metodiniai nurodymai. Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe (DSSĮ 2 straipsnio 15 dalis). Vadovaujantis DSSĮ 44 straipsnio 1 dalimi įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Valstybinė darbo inspekcija taip pat tiria įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio straipsnio 2 dalyje, sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. (DSSĮ 44 straipsnio 3 dalis). Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Nuostatų 14 – 15 punktuose. Nuostatų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nuostatų 29 punktu įvykio darbe tyrimo tikslai yra: 1) nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; 2) nustatyti įvykio darbe priežastis; 3) numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: 1) koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; 2) ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (Nuostatų 30 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą ir atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. kovo 12 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu pareiškėjas patyrė sunkų sveikatos sužalojimą, darytina išvada, kad įvykio darbe tyrimą privalėjo atlikti Inspekcija.
Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 22 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 teigiama, kad įvykio tyrimas buvo atliekamas pagal Bendrovės pateiktus dokumentus, laivo įgulos narių teiktus paaiškinimus, laive esančius tyrimui reikšmingus dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų pateiktus paaiškinimus, teismo eksperto išvadas, ikiteisminio tyrimo išvadas. Buvo analizuojami pareiškėją galintys paveikti veiksniai: gretimai stovėjusio laivo išmetamosios dujos, laive naudojamo šaltnešio (freono) dujos, tepalas su kuriuo dirbo pareiškėjas, plovimo/valymo medžiagų poveikis. Nagrinėta ir asmeninių apsauginių priemonių naudojimo/nenaudojimo galima įtaka pareiškėjo sveikatos būklei. Akcentuojama, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje G 1046/2017(03) nurodyta, kad pareiškėjui buvo nustatytas išorinis apsinuodijimas (benzodiazepinu, fenciklidinu ir opiatais), lydimas ūmaus kvėpavimo funkcijos sutrikimo, ūminio kepenų funkcijos nepakankamumo, epileptinių priepuolių, toksinės metabolinės encefalopatijos. Pažymima, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje pG 1614/2017(03) paneigta, pareiškėjo apsinuodijimo laivo išmetamosiomis dujomis galimybė ir konstatuota, kad Seišelių ligoninėje gydymui taikyti medikamentai negalėjo įtakoti jo šlapimo toksikologinio tyrimo rezultatų. Įvykio tyrimo metu nenustatyta, kad narkotinės medžiagos galėjo patekti į pareiškėjo organizmą dėl su darbinių funkcijų atlikimu susijusių priežasčių, ar dėl tokių medžiagų naudojimo laivo technologiniuose procesuose. Kaip šios medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą tyrimo metu nebuvo nustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinis padalinys tyrimo metu atmetė pareiškėjo hipotezes, kad jo sveikata buvo sunkiai sužalota apsinuodijus gretimo laivo išmetamosiomis dujomis, tepalais arba freonu ir padarė išvadą, jog pareiškėjo sveikatos sutrikdymas sąlygotas dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis, kurių patekimo kelias ir būdas į pareiškėjo organizmą nenustatytas.
Kaip minėta, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius padarė išvadą, jog 2017 m. kovo 12 d. Bendrovei priklausančiame laive pareiškėjo sveikata buvo sunkiai sužalota jam apsinuodijus narkotinėmis medžiagomis – benzodiazepinu, fenciklidinu ir opiatais, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta kaip minėtos medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas iš esmės grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis G 1046/2017(03) ir pG 1614/2017(03). Pareiškėjas skunde teigia, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektorius nesiėmė visapusiškų priemonių leidžiančių užtikrinti objektyvų įvykio darbe tyrimą, kadangi didžioji dalis įvykio darbe tyrimo medžiagos paimta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, nebuvo įrodyta kada ir kaip jis galėjo vartoti narkotines medžiagos, nors nėra jokių duomenų, jog jis buvo palikęs laivą ar į jį atsigabeno narkotines medžiagas kartu su savimi. Mano, jog Inspekcijos teiginys, kad jo sveikata sutrikdymas atsirado dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis yra tik nepagrįstos prielaidos.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą. 2017 m. balandžio 26 d. pranešimu „Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą“ prokuratūra informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00136-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį (darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimas). Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas apklaustas kaip nukentėjusysis, taip pat buvo apklausti pareiškėjo bendradarbiai buvę Bendrovei priklausančiame laive įvykio darbe metu, paskirtos atlikti anksčiau minėtos teismo medicinos tarnybos ekspertizės siekiant nustatyti kokiomis medžiagomis 2017 m. kovo 12 d. apsinuodijo pareiškėjas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2018 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00136-17. Minėtame nutarime teigiama, jog tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. kovo 12 d. laive (duomenys neskelbtini) teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos reikalavimų, galimai sukėlusiu pareiškėjui sunkų sveikatos sužalojimą, nenustatyta. Konstatuojama, kad pareiškėjo sveikata galėjo sutrikti dėl jo paties veiksmų – narkotinių medžiagų vartojimo, vis dėlto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kada ir kaip šios medžiagos pateko į pareiškėjo organizmą.
Pažymėtina, kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00136-17 apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, kuris 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu netenkino skundo dėl 2018 m. kovo 8 d. nutarimo panaikinimo. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi taip pat nutarė pareiškėjo skundo netenkinti. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. nutartį apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2018 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. kovo 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą netenkinti pareiškėjo skundo ir perdavė bylos medžiagą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei ikiteisminiam tyrimui organizuoti.
Vertinant aukščiau paminėtą akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00136-17 pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, atnaujintas. Inspekcijai nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 panaikinimo, turėjo būti žinoma aplinkybė, jog 2018 m. kovo 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įsiteisėjęs, kadangi pareiškėjas tai akcentavo minėtame skunde, tačiau Inspekcija nutarė į šią aplinkybę neatsižvelgti ir priėmė skundžiamą sprendimą. Teismo vertinimu ši aplinkybė buvo reikšminga, nes Inspekcija atlikdama tyrimą vertino būtent ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, šia medžiaga grindė savo išvadas, todėl privalėjo įvertinti ir tai ar yra įsiteisėję procesiniai sprendimai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartyje nurodė, kad priimti procesiniai sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra nepagrįsti, kadangi nenustatyta kaip į pareiškėjo organizmą pateko narkotinės medžiagos, sukėlusios pareiškėjo G. J. sveikatos sutrikimą. Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, tiek prokurorai, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai suabsoliutino pareiškėjui Seišelių Respublikos ligoninėje atlikto šlapimo mėginio tyrimus, užfiksuotus 2017 m. kovo 17 d. medicinos įstaigos „Victoria“ medicininiame išraše, kuriuose nurodyta, kad šlapimo toksikologinio tyrimo rezultatai buvo teigiami, kadangi rasta benzodiazepinų, fenciklidinų fosfatų bei opiatų, ir nesigilino į kitas, šiuo atveju esmines, įvykio aplinkybes. Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nėra objektyvios galimybės vienareikšmiškai nustatyti, ar šlapime rastos medžiagos pareiškėjo organizme atsirado jam būnant Lietuvoje, keliaujant į Seišelius, būnant laive, į laivą atvykus medikams ir suteikiant pirmąją pagalbą, ar pareiškėją nugabenus į gydymo įstaigą. Atkreipia dėmesį, jog Seišelių ligoninės išraše užfiksuota, kad gydymo ligoninėje metu buvo naudoti tokie preparatai, kaip midazolamas (benzodiazepinų klasės vaistas), morfinas (opioidų klasės vaistas), fentalyn (opioidų klasės vaistas), todėl kyla pagrįstų abejonių, ar pavyzdžiui, ligoninėje pacientui taikius gydymą morfinu, jo šlapime nebus rasta opioidų pėdsakų. Minėtoje nutartyje konstatuojama, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas skubotai, neišsiaiškinus tikrosios pareiškėjo sveikatos sutrikdymo priežasties ir išvada, kad G. J. atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika – nepagrįsta.
Pažymėtina, kad Išvada, kuri yra skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas, iš esmės yra grindžiama ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00136-17 metu surinkta medžiaga – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistų išvadomis, pareiškėjo bei jo bendradarbių apklausų metų surinkta informacija. Pareiškėjo atstovas advokatas Piotras Orlovas pažymėjo, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą jį kuruojanti prokurorė ketina skirti naują teismo medicinos ekspertizę, siekiant išsiaiškinti Seišelių Respublikos gydymo įstaigoje atlikto pareiškėjo šlapimo toksikologinio tyrimo legitimumą.
Įvertinus minėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. birželio 19 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei ikiteisminiam tyrimui organizuoti yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir būtent šio ikiteisminio tyrimo metu siekiama nustatyti objektyvias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sveikatos sutrikdymu, tuo pačiu vertinant ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su darbinių funkcijų vykdymu. Tai suponuoja išvadą, kad įvykis darbe ištirtas neįvertinus visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, nenustačius kokiu būdu pareiškėjas būdamas darbo vietoje apsinuodijo organizmui kenksmingomis medžiagomis. Įvertinus tai, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nebuvo teisinių prielaidų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SD-37-6208 konstatuoti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų bei atsisakyti skirti papildomą įvykio darbe tyrimą
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog pareiškėjo G. J. skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą yra pagrįstas bei tenkintinas, atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“ naikintinas kaip nepagrįstas.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Pareiškėjas skunde taip pat prašo teismo įpareigoti Inspekcijos vyriausiąjį darbo inspektorių atlikti papildomą 2017 m. kovo 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe – Bendrovei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini) tyrimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).
Remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, spręstina, jog materialines teises normas taiko atsakovas. Nagrinėjamu atveju pripažinus atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“ neteisėtu ir naikintinu, atsakovui tenka imperatyvi prievolė jam suteiktos kompetencijos ribose, pakartotinai įvertinti pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundo „Dėl 2018 m. kovo 22 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1“ turinį ir priimti administracinį sprendimą dėl minėto skundo pagrįstumo. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtas išlaidas. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti kurios iš proceso šalių interesus atitinkantis sprendimas buvo priimtas, kokia apimtimi patenkinti reikalavimai, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 9 d. sudarė teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartį Nr. 51-A/2018 su advokatu Piotru Orlovu ir pavedė parengti Inspekcijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui adresuotą skundą dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. 1 panaikinimo, atstovauti pareiškėją pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą pagal šią sutartį parengto skundo pagrindu. 2018 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo ir 2018 m. rugsėjo 17 d. AB „Swedbank“ nurodymas įmokėti grynuosius pinigus patvirtina, jog pareiškėjas atstovui sumokėjo 150 Eur už skundo Inspekcijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui parengimą, 150 Eur už skundo administraciniam teismui parengimą ir 300 Eur už jo atstovimą teismo posėdyje, iš viso 600 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d.. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad analogiško turinio norma yra įtvirtina ir CPK 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi skundas patenkintas iš dalies, vertintina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų skundo reikalavimų, todėl laikytina, kad pareiškėjas įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patenkintų skundo reikalavimų dalyje.
Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2017 m. IV ketvirtį buvo 884,8 eurai, todėl maksimali galima priteisti suma už 2018 m. balandžio 9 d. skundo Inspekcijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui parengimą ir 2018 m. gegužės 21 d. skundo administraciniam teismui parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (884,8 * 2,5).
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteistinos išlaidos, patirtos už skundo parengimą Inspekcijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui – 150 Eur. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjui G. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisiant 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Iš informacinės pažymos matyti, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėją atstovavo advokatas Piotras Orlovas, posėdžio trukmė 2 val. 2 min. (nuo 13 val. 5 min iki 15 val. 7 min.). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte nurodyta, kad atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojama. Taigi priteistinos atstovavimo išlaidos už 2 valandas. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų, už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje, atlyginimą aktualus 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 895.2 Eur, todėl už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą maksimali priteistina suma yra 89.52 Eur ir maksimali priteistina suma už atstovavimą teisme yra 179,04 Eur.
Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, patenkintų reikalavimų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, atstovavimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje trukmę ir aplinkybę, kad už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 0.19 punkte numatytą maksimalų rekomenduojamą dydį, pareiškėjui priteisiama ½ dalis maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimo suma 90 Eur (179,04 : ½ ).
Įvertinus anksčiau išdėstytą iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui G. J. priteistinas 315,00 (150 + 75 + 90) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SD-37-6208 „Dėl 2018 m. kovo 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto Nr. 1 skundo“.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui G. J. priteisti 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.