Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1980-436/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-23
Bylos Nr.: 2A-1980-436/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14675-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas (pirm.), Arūnas Rudzinskas (pran.), Gintautas Koriaginas
Atsakovas: A. D., UAB „Šildymo idėjos“
Ieškovas: H. L., E. L.

Civilinė byla Nr. 2A-1980-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14675-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.2.14.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 596-752/2015 pagal ieškovų H. L. ir E. L. ieškinį atsakovams UAB „Šildymo idėjos“, A. D., A. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovai H. L. ir E. L. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Šildymo idėjos“, A. D., A. D. 130198 Lt materialinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 15000 litų neturtinės žalos, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūtį buvo pradėti ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pertvarkymo darbai į svečių namus „Henriko viešbutis“. Darbai pradėti nuo šildymo sistemos, karšto ir šalto vandentiekio sistemų bei kanalizacijos pakeitimo naujais vamzdynais, kuriuos atlikti pasamdyta UAB „Šildymo idėjos“. Objekte dirbo du darbuotojai - tėvas ir sūnus - Antanas ir A. D.. Jokių sutarčių su atsakovais pasirašyta nebuvo. Tų pačių metų žiemą, kai UAB „Šildymo idėjos“ neatlikinėjo jokių darbų, ieškovas su atsakovais A. D. ir A. D. sutarė, kad jie už atlygį paklos vidaus drenažą namo viduje. Atsakovai, atlikdami vidaus drenažo įrengimo darbus, drenažo vamzdynų paklojimui iškasė tranšėjas žemiau namo pamatų 70 cm. Atkastus gyvenamojo namo pamatus paliko savaitgaliui (2013 m. balandžio 20 ir 21 d. d.). Šeštadienį t. y. 2013 m. balandžio 20 d. ieškovams buvo pranešta, kad įvyko namo avarija – atskilo namo siena, namo būklė tapo avarinė. Kitą dieną, sekmadienį pastebėjo, kad plyšiai didėjo, tačiau sienos padėtis stabilizavosi ir pavojus, kad nuvirs ir likusi namo dalis, praėjo. Atsakovai, nors ir pripažino, kad dėl jų kaltės įvyko namo avarija, tačiau atsisakė likviduoti jos padarinius. Ieškovai privalėjo samdyti kitus statybininkus, kurie likviduotų namo avarijos padarinius, o vėliau ir atstatytų namą. Atsakovai padarė 130.198 litų materialinę žalą, kurios dydį patvirtina teismo eksperto V. Š. sudaryta lokalinė sąmata. Atsakovai A. D. ir A. D. advokatės pagalba parengė taikos sutarties projektą, pagal kurią jie pasiūlė ieškovams atlyginti 20.500 litų. Ieškovų atsakovų pasiūlymas netenkino, todėl jie kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo.

Atsakovas UAB „Šildymo idėjos“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovai A. D. ir A. D. nebuvo UAB „Šildymo idėjos“ darbuotojai. UAB „Šildymo idėjos“ su ieškovais jokių rangos ar kito pobūdžio sutarčių nėra sudaręs. Ieškovai patys atliko neteisėtus veiksmus - vykdė savavališką statybą, kas taip pat galimai sąlygojo ginčo namo dalies griuvimą ir turtinės žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad ieškovai ir namo griovimo darbus atliko neteisėtu būdu - nepasirūpinę leidimu atlikti griovimo darbus. Be to, ieškovai prie ieškinio nepridėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė 15.000 Lt neturtinę žalą, nenurodė nei įstatymo, nei teisės normos, kuria remiantis prašo priteisti neturtinę žalą.

Atsakovai A. D. ir A. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieškovu H. L. yra pažįstami, todėl susiderinus jo pageidaujamus vykdyti darbus, sudarė žodinį susitarimą, kad ieškovo rekonstruojamame name išmontuos seno tipo vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius ir jų vietoje sumontuos naujus. 2013 metų ankstyvą pavasarį ieškovas H. L. kreipėsi į atsakovus prašydamas padėti įrengti drenažą. Ieškovas davė žodinius nurodymus dėl drenažo klojimo, ir vadovaudamiesi ieškovo nurodymais atsakovai iškasė drenažo klojimo tranšėjas. Įvykus avarijai, ieškovai kaltais dėl žalos kilimo laikė tik A. D. ir A. D.. Atsakovai nurodė, kad net ir nesijausdami kaltais dėl statinio avarijos pasiūlė ieškovams taikų susitarimą dėl dalinio žalos atlyginimo, tikėdamiesi, kad informacija apie šį ginčą nebus platinama. Manė, kad jo pasiūlyta piniginė suma yra pakankama galimai neigiamos informacijos neplatinimui, tačiau ieškovams nesutikus taikiai susitarti, negalėjo be jokio pagrindo prisiimti įsipareigojimų atlyginti visą ieškovų patirtą žalą. Ieškovai nurodė, kad nėra nustatytos tikslios avarijos priežastys, kadangi buvo nurodytos dvi - kuri iš priežasčių buvo pagrindinė ir kiek kiekviena iš grunto vandens pratekėjimo priežasčių turėjo įtakos avarijai kilti. Atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, už atlygį atliko darbus ieškovų nurodymu, ieškovų nurodytoje vietoje, nurodytu laiku ir būdais, tai yra darbų vykdymo būdus, priemones ir vykdymo kontrolę vykdė ieškovai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškinį atsakovo UAB „Šildymo idėjos“ atžvilgiu atmetė. Teismas priteisė ieškovams H. L. ir E. L. solidariai iš atsakovų A. D. ir A. D. 26.395,56 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-09-05 (ieškinio padavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško vykdymo dienos, bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tesimas nurodė, kad 2013-04-20 apie 9 val. įvyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), avarija. 2013-04-23 surašytas avarijos likvidavimo darbų aktas, kurį pasirašė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtrauktas V. Š.. Avarijos likvidavimo darbų akte ekspertas nustatė ir išvardijo darbus (19 pozicijų), kuriuos reikia nedelsiant atlikti, kad išvengti tolesnės likusio namo griūties (1 t. b.l. 14-15). Ieškovo prašymu, ekspertas V. Š. atliko ir minėto gyvenamojo namo griūties (avarijos) priežasčių nustatymo ir namui padarytų nuostolių nustatymo ekspertizę ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. ekspertizės akte padarė išvadą, kad dalies namo griūtis įvyko dėl tranšėjų iškasimo šalia namo pamatų. Nurodė dvi avarijos priežastis: 1) žemių (grunto) iškasimas prie pamatų pasikasant giliau negu pamatų apačia - iki 70 cm; 2) Gruntinio polaidžio vanduo pagreitino namo griūtį suminkštindamas gruntą po namo pamatais dėl šalia pamatų iškastų tranšėjų. Taip pat nurodė, kad namui padaryta žala suskaičiuota sąmatoje S001 ir yra lygi 130.198 Lt (1 t. b.l. 49-53). Ekspertizės aktas buvo papildytas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrint jau nuardytą namą, nustatyti naujai atsiradę papildomi avarijos padariniai.

Atsakovai A. ir D. D. nors ir pripažino, kad 2012 m. dirbo ieškovų name, keitė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, bei 2013 m. pavasarį kasė tranšėjas drenažui namo rūsyje, tačiau teigė, kad avarija įvyko ne dėl jų atliktų darbų (iškastų tranšėjų), o visai dėl kitų priežasčių, kurias nustatė ekspertas J. R., kuris nurodė, kad ieškovai pertvarkė laikančiąsias namo konstrukcijas, t.y. vykdė kapitalinio remonto darbus, todėl turėjo būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir gautas rašytinis įgaliotojo valstybės tarnautojo pritarimas. Kadangi rūsyje buvo numatoma įrengti pogrindinį drenažą ir įrengti šildomas grindis, tai grindų apačios altitudė turėjo tapti žemesnė už buvusią, todėl pirmiausia turėjo būti parengtas esamų pamatų pagilinimo projektas ir pagilinti esami pamatai, o tik po to galėjo būti ardomos rūsio grindys ir klojami drenažo bei kanalizacijos tinklai. Taip pat sprendė, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu, todėl pagal LR statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą už visus atliekamus darbus vykdant statybą ūkio būdu yra pilnai atsakingas statytojas (H. ir E. L.), nes šiuo atveju statytojas atlieka tiek statybos darbų vadovo, tiek ir techninio prižiūrėtojo funkcijas. Eksperto J. R. vertinimu, atkastas ir paliktas per žiemą pamatas iš lauko pusės galėjo turėti lemiamos reikšmės pastato griūčiai. Ekspertas J. R. padarė tokias išvadas, kad statytojas (E. ir H. L.) ūkio būdu vykdė pastato kapitalinio remonto darbus. Vykdydami statybą, jie padarė LR statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų pažeidimus: neparengė statinio kapitalinio remonto projekto; negavo statybą leidžiančio dokumento; išardydamas buvusias rūsio betonines grindis, susilpnino pastato pamatus; atkasė pastato pamatus iš lauko pusės ir per žiemą pastato nešildė; įvykus avarijai, neatliko veiksmų, numatytų STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, tuo apsunkindamas avarijos aplinkybių nustatymą (2 t. b. l. 52-54).

Teismas sprendime pažymėjo, kad įvertinęs, jog šalių užsakymu kvalifikuoti statybos specialistai, turintys eksperto kvalifikacijas, padarė skirtingas išvadas dėl statinio avarijos priežasčių, todėl pasiūlė skirti teismo ekspertizę, tačiau šalys nesutiko, todėl teismo ekspertizė nebuvo paskirta ir atlikta. Ieškovų atlikti statybos darbai buvo vertinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus. Statybos inspekcija nurodė, kad atliktiems kapitalinio ir paprastojo remonto darbams buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Teismas nurodė, kad šiame papildyme neišvardinta, kokiems name atliktiems kapitalinio ir paprastojo remonto darbams buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, o rūsio grindų ardymo darbų atlikimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:202010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede (redakcijos, galiojusios nuo 2012-11-23, 2012-12-10, 2013-01-07) tarp nurodytų paprastojo remonto atvejų, kada buvo reikalaujamas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, rūsio grindų ardymo nėra (išskyrus kapitalinio remonto atvejus), teismas vertino, jog tai pačiai statybos inspekcijos specialistei įvertinus, jog grindų ardymas buvo statybos darbas, priskiriamas paprastojo remonto atvejui, statybą leidžiančio dokumento nereikėjo.

Nagrinėjamu atveju namo projektas ekspertams iš viso nebuvo pateiktas. V. Š. vadovavosi tik VĮ Registrų centro techninės apskaitos byla ir namo apžiūra, o J. R. jokių duomenų apie namo konstrukcijas neturėjo, natūroje namo neapžiūrėjo. Todėl teismas vertino, kad jo padaryta išvada, kad rūsio grindys buvo pamatų atrama, o išardydami rūsio grindis ieškovai atliko kapitalinio remonto darbus, nes panaikino atramą pamatams ir susilpnino pastato laikančiąsias konstrukcijas, niekuo nepagrįsta.

Vertinant tokius prieštaringus ekspertų teiginius, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad V. Š. duobę apžiūrėjo ir ją matė natūroje, o ne iš nuotraukų, todėl jo paaiškinimai apie duobės plotį, gylį, vertinti kaip objektyvesni. Jo paaiškinimu, duobė buvo virš pamatų, todėl nei iš lauko, nei iš vidaus (dėl virš pamatų esančių grindų išardymo) pamatai nebuvo atkasti ir negalėjo apledėti.

Ppagal nuo 2013-01-09 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.017.01:2010 6 priedo 2.2.2. punktą rašytinis pritarimas paprastojo remonto projektui, buvo privalomas, nes drenažo įrengimas – tai statinio inžinerinės sistemos įrengimas, kurios dalys išdėstomos ir namo išorėje. Kaip nustatyta byloje, ieškovai nei drenažo įrengimo paprastojo projekto, nei rašytinio pritarimo jam neturėjo, o pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 15 str. 28 p. be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, statyba buvo draudžiama.

Pažymėjo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad UAB „Šildymo idėjos“ kokiu nors būdu būtų prisidėjusi prie drenažo įrengimo darbų ieškovų name. Šiuo atveju ieškovas net neįrodinėjo, jog 2013 m. pavasarį Ž. G., kaip įmonės direktorius (ar netgi kaip fizinis asmuo) atliko kokius nors darbus. Todėl vertintino, jog ieškovas neįrodė buvo sutartinius santykius su UAB „Šildymo idėjos“ ir šio atsakovo atžvilgiu pareiškė nepagrįstą ieškinį. Byloje nekyla ginčas, kad 2013 m. pavasarį drenažo įrengimo darbus vykdė atsakovai Adrijus ir A. D.. Jie pripažino, kad kasė tranšėjas, montavo ir klojo drenažo vamzdžius. Tačiau teigė, jog visus darbus atliko ieškovo nurodytu būdu: nurodė kasti per kastuvą, palei namo pamatus. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad su A. D. ir A. D. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis. Jis juos laikė UAB „Šildymo idėjos“ darbuotojais, jų išsilavinimo, kvalifikacijos nesiaiškino ir nežinojo, tačiau patikėjo jiems vykdyti ganėtinai atsakingus drenažo įrengimo darbus, kurie nors ir priskiriami paprastajam remontui, tačiau šiems darbams reikalingas paprastasis projektas ir rašytinis pritarimas, kurių ieškovas neturėjo. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad prieš pradedant drenažo darbus, jis pats buvo išsiklausinėjęs, kaip daryti drenažą ir nubraižė planelį, rodo, jog jis pats organizavimo darbus ir juos atliko ūkio būdu.

Teismas nurodė, kad galiojantys norminiai aktai leidžia vykdyti statybą ūkio būdu, tačiau sutinkamai su LR Statybos įstatymo 15 straipsnio septintąja ir aštuntąja dalimi matyti, kad jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo bei Civilinio kodekso nustatytas rangovo pareigas ir teises, t.y. pats tampa rangovu. Tai reiškia, kad ieškovas savo iniciatyva pradėdamas statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento bei imdamasis įrenginėti pakankamai sudėtingą statinio inžinierinę sistemą - drenažą, pats grubiai pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus (t.y. turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą; nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; atlikti statybos techninę priežiūrą). Tokie ieškovo veiksmai vertinami kaip neteisėti veiksmai Civilinio kodekso prasme (CK 6.246 str. 1 d.).

Teismas prieš tai nustatė, kad tiesioginė statinio avarijos priežastis buvo drenažo tranšėjų iškasimo šalia namo pamatų. Byloje nėra ginčo, kad šiuos darbus atliko atsakovai D.. Jų paaiškinimu, abu turi aukštuosius inžinerinius išsilavinimus ir nemažą darbinę patirtį. Todėl matydami, kad ieškovas net neturi tinkamo projekto, privalėjo įvertinti galimą tokių darbų riziką ir jų atsisakyti, tačiau šių darbų ėmėsi, aplink visus pamatus iškasė gilias tranšėjas ir paliko jas neužkastas, nors pagal savo išsilavinimą ir darbinę bei gyvenimišką praktiką turėjo suprasti, kad tokios tranšėjos gali išjudinti namo pamatus ir įvykti statinio avarija. Teismo vertinimu, jie nebuvo tiek rūpestingi ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. yra jų kaltės dėl statinio avarijos ir žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nustačius, jog dėl statinio avarijos ir atsiradusios žalos yra tiek ieškovo, tiek atsakovų kaltės, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.248 str. 4 d., jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius (šiuo atveju ieškovas), tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas (šiuo atveju atsakovas) gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir materialinės teisės normas, teismas vertino, jog yra pagrindas 30 procentų mažinti atsakovų atsakomybę (kuri šiuo atveju yra solidarioji, nes žala padaryta bendrais veiksmais) (CK 6.6 str. 3 d., CK 6.282 str. 1 d.).

Teismas, vertindamas žalos dydį, rėmėsi ieškovų pateikta V. Š. sudaryta lokaline sąmata Nr. S001, vertindamas, jog joje avarijos padarinių likvidavimo kaštai nurodyti kiek įmanoma objektyviai. Todėl sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovams iš atsakovų solidariai 70 proc. jų nurodytos turtinės žalos, atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes dėl žalos sumažinimo, t. y. 26.395,56 Eur. Teismas vertino, jog nustačius, kad dėl statinio avarijos buvo ir pačių ieškovų kaltės, todėl nematė pagrindo laikyti, jog dėl atsakovų elgesio ir atliktų veiksmų jiems padaryta neturtinė žala. Ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir A. D., atstovaujami advokato G. M., prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. dalį, kuria solidariai iš atsakovų A. D. ir A. D. ieškovų H. L. ir E. L. naudai buvo priteista 26.395,56 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti; kitą dalį sprendimo palikti nepakeistą; iš ieškovų H. L. ir E. L. atsakovų A. D. ir A. D. naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

Atsakovai darbus atliko pagal ieškovų nurodymus, o ne savo iniciatyva, todėl negali atsakyti už avarijos padarinius. Be to, neįrodytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (atsakovų kaltė ir neteisėti veiksmai) (pažeistos Statybos techninio reglamento STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 17 p. nuostatos). Teismo nustatyta ieškovų atsakomybės už avarijos padarinius dalis yra neproporcinga jų padarytiems neteisėtiems veiksmams ir atsakovams duotiems nurodymams. Ieškovai nepateikė įrodymų apie realiai patirtas išlaidas atstatant turtą į iki pažeidimo buvusią padėtį, nors faktiškai avarijos padarinius pašalino, tačiau teismas priteisė žalą, remdamasis vien tik netiksliais būsimos (galimos) žalos skaičiavimais. Esant iš esmės prieštaringoms ekspertų (specialistų) išvadoms tiek dėl avarijos priežasčių, tiek dėl žalos dydžio nustatymo, teismas turėjo savo iniciatyva paskirti kompleksinę ekspertizę avarijoms priežastims ir padarytos turtinės žalos dydžiui nustatyti (CPK 212 str. 1 d.).CK 6.253 str. 1 ir 5 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, o nukentėjusiojo asmens veiksmais pripažįstami tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti ieškovams žalos, atsiradusios iš esmės dėl savavališkos statybos ir jos metu atsakovams duotų nurodymų, atlyginimą. Taigi ginčijama sprendimo dalimi priteisdamas žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 15 str. 28 p., Statybos techninio reglamento STR 1.017.01:2010 6 priedo 2.2.2. p. reikalavimus, tačiau nepagrįstai netaikė vieno iš pagrindinių ir pamatinių teisės principų, reiškiančių, kad už asmens neteisėtus veiksmus neatsiranda teisių ir teisėtų pasekmių; teisės pažeidimas nesuteikia jokių teisių ar naudos pažeidėjui.Pagal ieškovo H. L. pageidavimus ir nurodymus bei tarpusavio susitarimą, atsakovas A. D. drenažo vamzdžių bei kitų medžiagų nupirkimui bei dalies už darbą atlyginimui iš ieškovo H. L. gavo 4000 Lt avansą. Vėliau jau po avarijos, aiškindamasis avanso panaudojimą, ieškovas H. L. sužinojo, kad drenažo įrengimui reikėjo padaryti 50 m ilgio tranšėjas bei tiek pat nupirkti vamzdžių (1 t., b. l. 16-18). Jei darytumėme prielaidą, kad ieškovas H. L. buvo paruošęs drenažo tinklų schemas ir pateikęs jas atsakovams, akivaizdu, kad tranšėjų ilgis bei vamzdžių kiekis jam būtų buvęs žinomas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai tranšėjas kasė visą darbo savaitę (nuo 2013-04-16 iki 2013-04-19), ieškovas H. L. kasdien lankydavosi name ir matė bei tikrino, kaip šie ir kiti darbai buvo atliekami. Teismo posėdžio metu ieškovas pats nurodė, kad „prie drenažo tranšėjų kasimo dirbo A. D., A. D. ir kiti įmonės darbuotojai. A. D. atvežė vamzdžius, o A. D. su dar dviem darbuotojais kasė tranšėjas, klojo vamzdžius.“ Todėl kitas jo paaiškinimas, kad „ką jie padarė, jis pamatė tik tada, kai įvyko griūtis“ yra visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis anksčiau nurodytoms aplinkybėms. Taigi, jei ieškovas žinojo ir matė, kas ką dirbo, todėl akivaizdu, kad negalėjo ir neturėjo nematyti, kaip tą darė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių įrodymų apie tai, kad drenažo tinklų schema buvo apskritai parengta ir perduota atsakovams, nėra. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas atsakovams dėl ne pagal planą atliekamų tranšėjų kasimo darbų.Ieškovo kaip rangovo pareiga buvo užtikrinti tinkamą darbų pagal tokį projektą vykdymą bei atlikti statybos techninę priežiūrą. Akivaizdu, kad ieškovai šių pareigų visiškai nevykdė (kas labiausiai tikėtina būtų leidę apskritai išvengti avarijos), tačiau vis tiek davė nurodymus atsakovams. Atsakovai, nebūdami specialistai (kaip byloje nustatyta, jie specializavosi pajungiant šildymo ir santechnikos sistemas) ir privalėdami vykdyti užsakovo (rangovo) nurodymus, šiuo atveju net negalėjo ir neturėjo pareigos įvertinti atliekamų darbų įtaką namo pamatams ir dėl to nuspėti apie galimą avariją. Todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovai matydami, jog ieškovas net neturi tinkamo projekto, privalėjo įvertinti galimą tokių darbų riziką ir jų atisakyti. Sprendime visiškai nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė ieškovų pareigas atsakovams. Juk iš esmės ieškovai, anot teismo, grubiai pažeidė įstatymų reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Dėl to, atsakovai negali būti net iš dalies atsakingi už tokių neteisėtų veiksmų pagrindu kilusius padarinius.Teismo sprendime nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovų kaltė dėl kilusios avarijos yra daug didesnė nei atsakovų, o atsižvelgiant į ankstesnius šio apeliacinio skundo argumentus, jų kaltė yra pagrindinė ir veiksmai – esminiai, tiesiogiai sąlygoję tranšėjų iškasimą ties rūsio pamatu, o atsakovų kaltės apskritai nėra, o byloje nebuvo įrodyta priešingai.Iš byloje esančių duomenų, atsakovų pateiktų nuotraukų, darytų 2014-07-01 bei 2014-10-12, pačių ieškovų paaiškinimų akivaizdu, kad iki sprendimo priėmimo nugriuvusi namo dalis buvo atstatyta, buvo belikę padaryti išorės ir vidaus apdailos darbus bei kitus smulkius statybos remonto bei montavimo (pvz., elektros, signalizacijos instaliacijos) darbus. Taigi ieškovai bylos nagrinėjimo metu buvo realiai patyrę išlaidų, tačiau jų dydį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas į šią itin svarbią aplinkybę neatsižvelgė, o sprendime nurodė, kad ieškovai ir liudytojas patvirtino, jog po sugadinimo turtas neatkurtas, atlikta tik dalis sąmatoje numatytų darbų, kurių atlikimui samdė įmonę, kuriai sumokėjo ne tik už darbus ir medžiagas, bet ir sąmatoje priskaičiuotus mokesčius (PVM, soc. draudimo), kitiems darbams taip pat ketina samdyti įmones, todėl į patirtos žalos dydį turi būti įskaičiuotas ir darbo užmokestis, ir mokesčiai. Teismas rėmėsi išskirtinai tik ieškovų ir jiems suinteresuoto liudytojo paaiškinimais apie avarijos likvidavimo eigą ir rezultatus bei atliktus mokėjimus. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad griuvusi namo dalis buvo atstatyta statybos darbus organizuojant rangos, o ne ūkio būdu, kaip nurodė atsakovai. Byloje vėlgi nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovai buvo sudarę rangos sutartį dėl namo dalies atstatymo, kad rangovas pagal šią sutartį dirbo ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad tariamai atstatymo darbus atlikusi įmonė nepateikė (neturėjo) savo lokalinės sąmatos, pagal kurią dirbo, ir kuri buvo suderinta su ieškovais. Pirmosios instancijos teismas vėlgi į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pakankamas pagrindas žalos dydžiui pagrįsti yra eksperto V. Š. atlikti skaičiavimai (lokalinė sąmata Nr. S001).Teismas apskritai nesiaiškino ir nevertino atsakovų turtinės padėties, nors iš jų paaiškinimų ir pateiktų Sodros pažymų bei išrašų iš med. dokumentų, apie tai, kad atsakovas A. D. yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna pašalpą, o šie darbai buvo kaip prisidūrimas prie gaunamos pašalpos; atsakovas A. D. yra netekęs dalies darbingumo ir gauna invalidumo pensiją, buvo akivaizdu, kad Atsakovų turtinė padėtis yra sunki, todėl dėl visiško nuostolių atlyginimo jiems kils nepriimtinos ir sunkios pasekmės.Kaip galima suprasti iš CPK 212 str. 1 d. nuostatų, esant reikalingumui teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą. Taigi iš esmės teismas, galima sakyti, yra saistomas dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės tik dėl ekspertų (ekspertizės įstaigos) paskyrimo, bet ne dėl pačios ekspertizės (ne)skyrimo. Šiuo atveju teismas neskyrė ekspertizės nei avarijos priežastims, nei žalos dydžiui nustatyti, remdamasis vien tuo, jog šalys dėl to nesutiko, nors akivaizdu, kad specialios mokslo, technikos bei amato žinios, nagrinėjant iškilusius klausimus buvo būtinos ir teismui reikalingos. Nepaisant to, teismas vadovavosi tik šalių pateiktų ekspertų bei specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais, kurie, kaip minėta, iš esmės skyrėsi, tiek dėl avarijos priežasčių, tiek dėl atstatymo darbų ir medžiagų kiekio bei kainos (išskyrus tai, kad ieškovai statybas vykdė ūkio būdu, todėl yra tiek užsakovai (statytojai), tiek rangovai ir todėl už viską turėtų patys atsakyti). Siekiant pašalinti šį procesinį pažeidimą, apeliacinėje instancijoje skirtina kompleksinė statybos techninė ekspertizė avarijos priežastims ir atstatymo darbų bei medžiagų kaštams nustatyti (tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų skirti tokią ekspertizę, atsakovai papildomai raštu pateiks klausimus, užduotinus ekspertui).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šildymo idėjos“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

Šioje byloje ieškovai neįrodė juridinių pagrindų, dėl kurių galėtų atsirasti atsakovo civilinė atsakomybė. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog žala ieškovams kilo dėl pačių ieškovų nerūpestingų ir neteisėtų veiksmų, todėl kitų asmenų civilinė atsakomybė yra negalima. Ieškovams atsiradusi žala kilo dėl jų pačių veiksmų, nesilaikius teisės aktų reikalavimų netinkamai įsirengus ir ėmus eksploatuoti neleistinai įrengtą drenažo tinklu sistemą. Aplinkybės, kas ir kokia apimtimi prisidėjo prie ieškovų statybos objekto darbų ir įrengimo, teisinės reikšmės neturi. Vienok, nesant sutarties, numatančios konkrečius rangovo įsipareigojimus, bei atsakomybę už atliktų darbų nekokybiškumą, už visą statybos eigą ir kilusias pasekmes atsako statytojas. Byloje nėra ginčo dėl to, to neneigia ir pats ieškovas, kad jis pasirinko statybos ūkio būdą, todėl bet kokie atlikti darbai, nenumatyti namo projekte ir esant neišduotam statybos leidimui, dėl kurių ieškovui atsirado žala, yra paties ieškovo nepamatuota statybinė rizika.Teismui pripažinus, kad statybos darbai buvo atliekami neteisėtai, ginčui spręsti privalėjo būti taikomos bendrosios teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę bei statybos rangos santykius. Šio ginčo atveju buvo privalu taikyti CK 6.253 str. 1 ir 5 d., kuri numato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, o nukentėjusiojo asmens veiksmais pripažįstami tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Apeliantai nurodo, kad ieškovai, ūkio būdu organizuodami statybų darbus, tai darė savavališkai, todėl pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, šiuo atveju iš neteisėtų ieškovų veiksmų jiems apskritai negalėjo atsirasti teisė į žalos atlyginimą. Tokius apeliantų argumentus atsakovas pilnai palaiko ir mano, kad jie atitinka aukščiau nurodytų bendrųjų teisės principų, bei statybos normų aiškinimą.Atsakovai veikė ieškovų nurodymu, t. y. kasė tranšėjas rūsio patalpų perimetru, o ieškovas H. L. prižiūrėjo šiuos darbus. Jo, kaip statytojo bei rangovo pareiga buvo užtikrinti tinkamą drenažo tinklų projekto parengimą, jį suderinti bei atitinkamai gauti statybas leidžiantį dokumentą, taip pat būtent ieškovai privalėjo užtikrinti tinkamą darbų pagal tokį projektą vykdymą bei atlikti statybos techninę priežiūrą. Dėl aukščiau nurodytų argumentų akivaizdi išvada, kad teisės aktų požiūriu atsakomybė už netinkamą statybos darbų vykdymą, statybos priežiūrą tenka pačiam statytojui, tačiau šiuo atveju teismas tokia nuostata nesivadovavo. Tuo pačiu darytina išvada, kad byloje nebuvo įrodyta atsakovų kaltė bei neteisėti veiksmai dėl ieškovams atsiradusių turtinių pasekmių, todėl žala iš atsakovų negalėjo būti priteista.Byloje nėra pateikta nei statybos rangos sutartis, pagal kurią neva ieškovams namo dalį atstatė įmonė, nei statybos darbų žurnalas, nei jokie išlaidas ar dalį šių išlaidų pagrindžiančių dokumentų. Tokiu būdu realių išlaidų dydis šioje dalyje nebuvo nei įrodytas, nei įrodinėjamas. Sutinka su apeliantų argumentu, kad sprendimo pagrindu teismas ieškovams leido nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai H. L. ir E. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

Ieškovai nenorėjo, kad atsakovai, sutikę atlikti namo drenažo įrengimo darbus, turėdami didelę darbų patirtį, aukštąjį inžinierinį išsilavinimą, susijusį su statyba, nugriautų mūsų namo dalį ir atneštų mums milžiniškus nuostolius. Teismui nepakako įrodymų, kad darbus atliko UAB „Šildymo idėjos“, bet iš visų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovai objekte dirbo UAB „Šildymo idėjos“ darbuotojų vardu ir tuo mus, ieškovus šioje byloje, suklaidino. A. ir A. D., atlikdami mūsų name šildymo, šalto ir karšto vandens bei kanalizacijos vamzdynų remonto darbus, buvo UAB „Šildymo idėjos“ darbuotojais ir tik vėliau tapo jau „nedirbančiais“ šioje įmonėje.Atsakovai neteisingai tvirtina, kad liudininkais apklausti statybų ekspertai patvirtino, jog atliekant namo paprastojo remonto darbus, privalo būti parengtas ir patvirtintas projektas bei gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau valstybinę priežiūrą vykdantys specialistai patvirtino atvirkščiai, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.1 ir 12.12 papunkčių nuostatomis bei statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 5 punkto nuostatomis, ieškovų namo atliekamiems remonto darbams neprivaloma parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą- rašytinį pritarimą. Atsakovai, norėdami išvengti atsakomybės už savo veiksmus, kurie privedė prie namo dalies griūties, šiuo atveju elgiasi labai nesąžiningai.Apeliantai tvirtina, kad už visus darbus vykdant statybą ūkio būdu yra atsakingas pats statytojas (šiuo atveju ieškovai), Atsakovai prisipažino, kad ieškovų name jie atliko drenažo klojimo darbus. Ieškovai buvo įsitikinę, kad A. ir A. D. dirba UAB „Šildymo idėjos“, todėl jokių sutarčių su atsakovais, kaip fiziniais asmenimis, ir nesudarė. Taip pat apeliantai prisipažino, kad atkasė pamatus vietomis žemiau pagrindų (grunto) ir paliko juos savaitgaliui. Teismo ekspertas V. Š. nustatė, kad tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko įvyko namo dalies griūtis. Tokiu būdu, kas gi atsakingas už dalies namo griūtį ir mums padarytą žalą, jeigu ne A. ir A. D.. Atsakovai A. ir A. D., prieš pradėdami drenažo įrengimo darbus, patikino ieškovą, kad jie ne vieną kartą įrenginėjo drenažo tinklus ir šį darbą moka atlikti. Be to, ieškovas žinojo, kad A. D. yra inžinierius, o A. D. – statybų vadovas, todėl jais visiškai pasitikėjo.Apeliantai be jokio pagrindo tvirtina, kad byloje nebuvo įrodyta atsakovų kaltė bei neteisėti veiksmai dėl padarytų tranšėjų ir jų įtakos avarijos kilimui, kad atsakovai iškasė tranšėjas žemiau pamatų visų namo pamatų perimetru, byloje prisipažino patys atsakovai. Kad darbams vadovavo A. D., teismo posėdžio metu patvirtino A. D.. Kad tranšėjų iškasimas ir palikimas jų neužkasus savaitgaliui sukėlė namo dalies griūtį, savo išvadoje patvirtino teismo ekspertas V. Š.. Atsakovai yra nesąžiningi, savo apeliaciniame skunde tvirtindami, kad jie veikė teisėtai pagal ieškovo H. L. nurodymus, jo prižiūrimi ir kontroliuojami. Jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos melagingus atsakovų teiginius, byloje nėra. Atvirkščiai, A. D., kaip jau ne kartą minėta, teismo posėdžio metu nurodė, kad drenažo klojimo darbams vadovavo jo sūnus A. D..Apeliantai savo apeliaciniame skunde be jokio pagrindo tvirtina, kad ieškovai jokių realiai patirtos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas savo sprendime teisingai nurodė, kad vertindamas žalos dydi remiasi ieškovų pateikta V. Š. sudaryta lokaline sąmata Nr. S001, vertindamas, jog joje avarijos padarinių likvidavimo kaštai nurodyti kiek įmanoma objektyviai. Atsakovai kaltina ieškovus, kad jie nepateikė teismui atstatymo darbų faktinių išlaidų paskaičiavimo, bet to neįmanoma padaryti, kadangi namo atstatymo į buvusią padėtį darbai dar nebaigti ir neaišku, kada bus baigti, nes jų pabaigimui šiuo metu ieškovai neturi lėšų.Apeliantai, kaip matyti iš apeliacinio skundo, lyg tai nori, kad būtų paskirta, kaip jie įvardija, „Kompleksinė statybos techninė ekspertizė avarijos priežastims ir atstatymo darbų bei medžiagų kaštams nustatyti“, tačiau apeliacinės instancijos teismo to neprašo. Akivaizdu, kad apeliantai šios ekspertizės galėjo prašyti Kauno apylinkės teismo, nagrinėjant bylą nuo 2013-09-05 iki 2015-05-27. Atsakovai per dvejus metus ir tris mėnesius neatlygino ieškovams nė vieno cento jų padarytos žalos, todėl toks apeliantų pageidavimas yra visiškai aiškus bylos vilkinimas ir piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams H. L. ir E. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 20 d. ryte įvyko avarija – namo fasadinė siena atitrūko ir pasviro į (duomenys neskelbtini) pusę, namo stogo dalis pakrito žemyn, pirmo ir antro aukštų perdangos išsinėrė iš fasadinės laikančiosios sienos ir pasvirusios žemyn, kabėjo ore, sutrūko pertvarinės sienos. Ekspertas V. Š. 2013 m. balandžio 23 d. surašė avarijos likvidavimo darbų aktą bei ieškovų prašymu atliko minėto gyvenamojo namo griūties (avarijos) priežasčių nustatymo ir namui padarytų nuostolių nustatymo ekspertizę. 2013 m. rugpjūčio 8 d. ekspertizės akte ekspertas padarė išvadą, kad dalies namo griūtis įvyko dėl tranšėjų iškasimo šalia namo pamatų. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas iš karto po avarijos atvyko į vietą, namo griūties padėtį įvertino vizualiai ir foto fiksacija, atliko matavimus ir skaičiavimus. Apeliantai taip pat užsakė ekspertizę, kurią atliko UAB „Įraža“ ekspertas J. R. ir 2014 m. kovo 18 d. parengė išvadą. Šis ekspertas išvadą parengė pagal jam pateiktą medžiagą – ieškovų 2013-08-25 ieškinio pareiškimą, V. Š. 2013-08-08 ekspertizės aktą, atsakovo A. D. ir jo atstovės advokatės R. M. 2013-10-08 atsiliepimus į ieškinį, fotofiksacinę medžiagą. Eksperto J. R. vertinimu, atkastas ir paliktas per žiemą pamatas iš lauko pusės galėjo turėti lemiamos reikšmės pastato griūčiai. Ekspertas taip pat nurodė, kad už visus atliekamus darbus vykdant statybą ūkio būdu yra pilnai atsakingas statytojas (H. ir E. L.), nes šiuo atveju statytojas atlieka tiek statybos darbų vadovo, tiek ir techninio prižiūrėtojo funkcijas.

Taigi, nustatyta, kad šalių užsakymu kvalifikuoti statybos specialistai, turintys eksperto kvalifikacijas, padarė skirtingas išvadas dėl statinio avarijos priežasčių. Bylos duomenimis, teismas ne kartą šalims siūlė skirti teismo ekspertizę, tačiau šalys nesutiko. Apeliantai savo skundo argumentuose nurodo, kad siekiant pašalinti šį procesinį pažeidimą, apeliacinėje instancijoje skirtina kompleksinė statybos techninė ekspertizė avarijos priežastims ir atstatymo darbų bei medžiagų kaštams nustatyti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų skirti tokią ekspertizę, atsakovai papildomai raštu pateiktų klausimus, užduotinus ekspertui. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantai neprašo teismo skirti ekspertizės, tačiau iš apeliantų argumentų spręstina, kad tokią ekspertizę apeliacinės instancijos teismas turėtų paskirti savo iniciatyva.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojanti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialių žinių, jo nuomone, reikia tokiam klausimui išsiaiškinti. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl žalos priteisimo ekspertizės skyrimas nelaikomas kaip visais atvejais būtinas bei privalomas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-684/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams nepareiškus prašymo skirti šioje byloje ekspertizės, savo iniciatyva ją skirti nėra pagrindo. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo skirti ekspertizę ir eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą šalims siūlė skirti ekspertizę byloje, tačiau šalys nesutiko, todėl teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir šalių pateiktas ekspertų išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prieštaringus ekspertų teiginius, atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas V. Š. avarijos vietą apžiūrėjo ir ją matė natūroje, o ne iš nuotraukų, todėl jo padarytas išvadas vertino kaip objektyvesnes. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino abiejų ekspertų išvadas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas, kad dalies namo griūtis įvyko dėl tranšėjų iškasimo šalia namo pamatų ir žemiau pamatų lygio, dėl ko atsirado gruntinis vanduo, kuris pažeidė grunto atramines funkcijas ir pamatų konstrukcijos nuslinko į iškastą tranšėją. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ši išvada yra visiškai suprantama ir logiška bei pakankama pagrindinei avarijos priežasčiai nustatyti.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad ieškovai tvarkydami drenažo sistemą vykdė paprastąjį remontą, nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas drenažo sistemos tvarkymo darbai priskirtini bendrosioms statinio inžinerinėms sistemoms ir jos įrengimas nepatenka nei prie Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriuje numatytų statinio rekonstravimo, nei prie VII skyriuje numatytų kapitalinės statybos darbų, todėl pagal prieš tai minėto reglamento VIII skyriaus 12 punktą, laikoma, jog statybos rūšis yra paprastasis remontas. Pagal avarijos metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.017.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 02 01 iki 2013 05 01) 6 priedo 2.2.2. punktą, kuriame nurodyta, kad įrengiant statinio inžinerines sistemas, kai jų dalys išdėstomos statinio išorėje, rašytinis pritarimas paprastojo remonto projektui buvo privalomas. Nagrinėjamu atveju drenažo įrengimas yra būtent statinio inžinerinės sistemos įrengimas, kurios dalys išdėstomos ir namo išorėje. Šioje byloje ieškovai nei drenažo įrengimo paprastojo projekto, nei rašytinio pritarimo jam neturėjo. Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 28 punktą (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 01 09 iki 2013 07 01) be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, statyba buvo draudžiama. Taigi, nustatyta, kad atliekant namo paprastojo remonto darbus ir įrengiant statinio inžinerines sistemas, kurių dalys turėjo būti išdėstytos išorėje, rašytinis pritarimas tokio remonto projektui buvo privalomas, tačiau jo nebuvo.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad jokios rašytinės statybos rangos sutartys tarp šalių nebuvo sudarytos, tačiau įstatymas nedraudžia sudaryti žodinius susitarimus. Ieškovai teigia, kad namo rekonstrukcijos darbams samdė atsakovą UAB „Šildymo idėjos“, kurios, ieškovų teigimu, darbininkai buvo atsakovai A. D. ir A. D.. Ieškovai teigia, kad jiems nebuvo žinomos aplinkybės, jog atsakovai nedirba UAB „Šildymo idėjos“, todėl atsakovus jie laikė specialistais, išmanančiais savo darbą. Iš byloje esančių duomenų galima daryti tikėtiną išvadą, jog tokios informacijos neatskleidimas ieškovus galėjo suklaidinti. Byloje ginčo, kad 2013 m. pavasarį drenažo įrengimo darbus vykdė atsakovai Adrijus ir A. D., nėra. Jie pripažino, kad ieškovams priklausančiame name kasė tranšėjas, montavo ir klojo drenažo vamzdžius, tačiau apeliantų teigimu, visus darbus atliko ieškovo H. L. nurodymu, t. y. kur kasti nurodė būtent ieškovas, dėl to jis yra visiškai atsakingas už tai, kad įvyko avarija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad namo rekonstrukcija buvo vykdoma ūkio būdu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį statyba ūkio būdu yra statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas rangovo pareigas ir teises (Statybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis). Taigi nustatyta, kad tiesioginė statinio avarijos priežastis buvo drenažo tranšėjų iškasimas šalia namo pamatų. Pagal Civilinio kodekso 6.696 straipsnio 1 dalies nuostatas už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. Projektuotojas arba statybos techninis prižiūrėtojas gali būti atleisti nuo atsakomybės, jeigu jie įrodo, kad objektas sugriuvo ne dėl jo projektavimo ar konstrukcinių defektų arba ne dėl nepakankamos statybos darbų priežiūros ar kontrolės, o dėl rangovo ar užsakovo kaltų veiksmų (CK 6.696 straipsnio 2 dalis). Rangovas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad objektas sugriuvo dėl projektuotojo ar statybos techninio prižiūrėtojo, kuriuos pasirinko užsakovas, kaltės arba dėl užsakovo kaltų veiksmų (CK 6.696 straipsnio 3 dalis). Jeigu negalima nustatyti, dėl kurių konkrečiai iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų kaltės statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai (CK 6.696 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokių rangos sutarčių sudarytų tarp šalių nebuvo, rekonstrukcijos projekto, rašytinio pritarimo projektui ir galiojančio statybą leidžiančio dokumento taip pat nebuvo, ieškovai darbus vykdė ūkio būdu, todėl jie atliko rangovo funkcijas ir tokiu būdu prisiėmė statytojo riziką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus ieškovo kaip rangovo veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju vykdant statybos darbus nei projektuotojas, nei statybos techninis prižiūrėtojas nedalyvavo, nes kaip jau buvo nustatyta prieš tai, jokie projektai nebuvo paruošti, o vykdomas statybas prižiūrėjo pats ieškovas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai tokiais savo veiksmais prisiėmė didžiausią rizikos laipsnį dėl statinio sugriuvimo (CK 6.696 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius (šiuo atveju ieškovas), tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas (šiuo atveju atsakovas) gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantai šiuo atveju taip pat negali būti visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad šalys teismui nurodė prieštaringas aplinkybes: ieškovai nurodė, kad pasitikėjo apeliantais, kurie turėjo panašaus darbo patirties, tačiau jie apie save neatskleidė visos informacijos, o atsakovai nurodė, kad jie panašaus darbo patirties neturėjo, bet darbus vykdė ieškovo nurodymu tiksliai taip, kaip jis pageidavo. Nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad apeliantai dėl statinio sugriuvimo šiuo atveju yra visiškai nekalti, tačiau atsižvelgtina į paties nukentėjusio asmens kaltės dydį, todėl žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.259 str. 1 d.; 6.282 str. 1 d.). Atsižvelgus į prieš tai nustatytas aplinkybes, jog apeliantai nuo ieškovo nuslėpė informaciją, jog neturi panašaus darbo (drenažo tranšėjų kasimo ir įrengimo) patirties, tačiau vis tiek sutiko šiuos darbus atlikti, nors ir ieškovo nurodymu, darytina išvada, kad prisiėmė dalį rizikos dėl atliekamų darbų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad atsakomybė už žalą, kilusią dėl netinkamo statybos darbų atlikimo, iš dalies tenka ir apeliantams. Pažymėtina, kad po statinio sugriuvimo apeliantai ieškovui pateikė pasiūlymą atlyginti dalį jo patirtos žalos, o tai rodo, kad apeliantai iš dalies savo kaltę pripažino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas 30 procentų mažinti atsakovų atsakomybę (kuri šiuo atveju yra solidarioji, nes žala padaryta bendrais veiksmais), tačiau, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į prieš tai nustatytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju didesnę rizikos dalį už statinio sugriuvimą turi prisiimti ieškovai, kurie atliko rangovo funkcijas, todėl apeliantų kaltės laipsnis mažintinas 70 procentų (CK 696 straipsnis, CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Apeliantai taip pat nesutinka su žalos dydžiu, jų manymu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad pakankamas pagrindas žalos dydžiui pagrįsti yra eksperto V. Š. atlikti skaičiavimai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalą vadovavosi ieškovų teismui pateikta specialisto V. Š. 2013 m. kovo mėnesio kainomis sudaryta lokaline sąmata Nr. S001, kurioje nurodyta, kad namo atstatymui reikalinga būtų 130.197,79 Lt suma (1 t. b. l. 34–48), kadangi joje avarijos padarinių likvidavimo kaštai nurodyti kiek įmanoma objektyviai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, kad apeliantai teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių avarijos padarinių šalinimo dydžius nepateikė, teismo ekspertizės skirti neprašė. Taip pat sutiktina su teismo argumentais, kad nėra pagrindo vadovautis specialisto K. B. sudaryta lokaline sąmata, kurioje pastato atstatymo darbų suma nurodyta 11.210,78 Eur (38 708, 61 Lt), kadangi jis sudarydamas šią lokalinę sąmatą, vadovavosi bylos baigtimi suinteresuoto asmens A. D. pateiktais duomenimis ir skaičiavimais. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio, tinkamai motyvavo skundžiamą sprendimą, nustatytos aplinkybės atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad atsakovų A. D. ir A. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes ir dėl namo sugriuvimo esant didesnei ieškovų kaltei, priteistinos žalos dydis iš atsakovų mažintinas 70 procentų ir priteistina solidariai iš atsakovų 11.312 Eur (37,708 Eur (130.198 Lt) x 30 % / 100 %), kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. D. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovai patyrė 868,86 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 1043,79 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 9, 2 t., b. l. 145). Atsakovas A. D. patyrė 579,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 45), atsakovas A. D. – 868,86 Eur teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 46). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus šią sprendimo dalį pakeisti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir patenkinti 27 % ieškovų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovams H. L. ir E. L. iš atsakovų A. D. ir A. D. solidariai priteistina 281,82 Eur žyminio mokesčio ir 234,59 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui A. D. iš ieškovų H. L. ir E. L. solidariai priteistina 634,27 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovui A. D. iš ieškovų H. L. ir E. L. solidariai priteistina 422,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Atitinkamai perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teisme: iš ieškovų H. L. ir E. L. valstybei priteisti po 5,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovų A. D. ir A. D. valstybei priteisti po 2,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo 594 Eur žyminio mokesčio (4 t., b. l. 15). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies (57 %) patenkinti apeliacinį skundą, iš ieškovų H. L. ir E. L. solidariai atsakovų A. D. ir A. D. naudai priteistina 338,58 Eur žyminio mokesčio. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš apeliantų solidariai priteistina 172 Eur ieškovų naudai, tačiau atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą iš ieškovų H. L. ir E. L. solidariai atsakovų A. D. ir A. D. naudai priteistina 166,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovams H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11.312,00 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus dvylika eurų 00 ct) turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-09-05 (ieškinio padavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško vykdymo dienos.

Priteisti ieškovams H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 140,91 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 91 ct) žyminio mokesčio ir po 117,30 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 30 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti atsakovui A. D. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 317,14 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 14 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti atsakovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 211,43 Eur (du šimtus vienuolika eurų 43 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 2,19 Eur (du eurus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovų H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,92 Eur (penkis eurus 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 83,29 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 29 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas