- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- eI-444-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02432-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 13.7.2Skolos muitinei atsiradimas
- 13.9Kiti su muitinės veikla susiję klausimai
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-116(7-84/2018) (toliau – 2018 m. liepos 13 d. sprendimas).
2) Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1A-163 (toliau – 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas) dalį, kuria patvirtintas Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 7KM32/04 (toliau – 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas).
3) Panaikinti Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, kuriuo nustatomas Bendrijos muitinės kodeksas (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, skolininku gali būti laikomi asmenys, kurie pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kurie žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, tik vadovaujantis galiojančiomis nacionalinėmis nuostatomis. Tai reiškia, kad šioje normoje expressis verbis (liet. tiesiogiai) įtvirtintas reikalavimas Europos Sąjungos valstybėms narėms priimti galiojančius nacionalinius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos specialios sąlygos skolininkui pripažinti, norint taikyti minėtą Bendrijos muitinės įtrauką. Pareiškėjo įsitikinimu, nesant galiojančių nacionalinių teisės aktų, ši norma netaikytina.
Nurodo, kad nepagrįstai pripažintas skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, nes šio straipsnio taikymo prasme negali būti laikomas asmeniu, teikusiu informaciją deklaracijai surašyti. UAB „Baltic Stock Company“ nebuvo deklarante, o buvo prekių importuotoja, kuri muitinės tarpininko paslaugas teikiančiai įmonei – deklarantui, pateikė informaciją, dėl kurios Kauno TM surašė Patikrinimo ataskaitą. Taigi, akivaizdu, kad Departamento išvada, jog UAB „Baltic Stock Company“ už skolą muitinei atsako kaip deklarantas, o pareiškėjas – kaip asmuo, pateikęs informaciją deklaracijai surašyti, yra visiškai nepagrįsta. MGK šios Departamento klaidos neištaisė. Vadinasi, solidarioji prievolė pareiškėjui pagal Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką negalėjo atsirasti dar ir dėl to, kad deklaracijai surašyti reikalingą informaciją teikė ne pareiškėjas.
Atkreipia dėmesį, kad solidariu skolininku muitinei pripažintas dėl Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotos mokestinės nepriemokos UAB „Baltic Stock Company“, kuri jau yra likviduota. Vien šis faktas patvirtina, kad Kauno TM per ketverius metus, neišieškojusi mokestinės nepriemokos iš minėto juridinio asmens, visą skolą perkėlė pareiškėjui, žinodama, kad tai yra nauja skola pareiškėjui, nes kitas neva solidarus skolininkas likviduotas. Pareiškėjo teigimu, Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje įtvirtintos solidariosios skolininkų atsakomybės negalima išskaidyti laike, t. y. vieną kartą priimti sprendimą dėl vieno skolininko, o kitą kartą tokio paties dydžio skolą įregistruoti kitam, neva solidariam skolininkui.
Taip pat nurodo, kad Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas yra pakartotinė administracinė procedūra, nes 2013 m. balandžio 15 d. buvo priimtas sprendimas tuo pačiu klausimu, todėl Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, konfiskavus ir vėliau sunaikinus importo muitais apmokestinamas prekes, importo skola muitinei išnyko. Skola muitinei dėl prekių konfiskavimo išnyko ir pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalį.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutinka su pareiškėjo aiškinimu dėl Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos aiškinimu. Pagal šio kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, tam, kad asmuo galėtų būti laikomas skolininku muitinei, būtina nustatyti, ar toks asmuo atitinka abi šioje normoje nustatytas sąlygas: 1) ar jis pateikė informaciją reikalingą muitinės deklaracijai surašyti; 2) ar jis žinojo, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga. Tik nustačius, kad asmuo atitinka abi minėtas sąlygas, toks asmuo gali būti laikomas skolininku, vadovaujantis galiojančiomis nacionalinėmis nuostatomis. Šiuo atveju, nustačius, kad pareiškėjas tenkina Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtraukoje nurodytas sąlygas (teikė suklastotus dokumentus), jis skolininku muitinei pripažintas, laikantis galiojančių nacionalinių teisės normų, t. y. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatų, pirmiausia atsižvelgiant į 68 straipsnyje nustatytą mokesčių apskaičiavimo, perskaičiavimo senatį.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad skolos muitinei atsiradimą lėmė pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamoji byla, taikytina Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalis, kuri senaties taikymą nukreipia į galiojančias nuostatas, t. y. į Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką ir MAĮ 68 straipsnio nuostatas.
Atkreipia dėmesį, kad taip pat aiškinant teisės aktus, pareiškėjui buvo panaikinta mokestinė prievolė pagal importo deklaracijas, su šia sprendimo dalimi pareiškėjas sutinka, t. y. sutinka, kad pagrįstai pripažintas skolininku muitinei ir panaikinant dalį mokestinės prievolės jam pagrįstai pritaikytas MAĮ 68 straipsnyje nustatytas senaties terminas. Tačiau, skųsdamas jam nepalankią Departamento sprendimo dalį, su tokiu minėtos teisės normos aiškinimu nesutinka.
Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-498/2016 (toliau – Baudžiamasis įsakymas) konstatavo, kad pareiškėjas teikė žinomai netikrus dokumentus muitinės tarpininkų atstovams, kurie netikrų dokumentų pagrindu parengė importo deklaracijas. Atžvelgiant į baudžiamojo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atsakovo nuomone, pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl draudimo viešojo administravimo subjektui pradėti administracines procedūras tuo pačiu klausimu bei dėl to, kad UAB „Baltic Stock Company“ prievolės perkeliamos pareiškėjui, kaip įmonės vadovui. Pagal Kauno TM Patikrinimo ataskaitą, administracinė procedūra pradėta UAB “Baltic Stock Company” atžvilgiu, o ne pareiškėjo. Šia ataskaita nebuvo sprendžiamas pareiškėjo pripažinimo solidariu skolininku muitinei klausimas. UAB „Baltic Stock Company“ ir pareiškėjas pripažinti solidariais skolininkais skirtingais pagrindais, t. y. UAB „Baltic Stock Company“ už skolą muitinei atsako kaip deklarantas, o pareiškėjo pripažinimą skolininku lėmė jo veiksmai (baudžiamojo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad jis pateikė muitinei klaidingą informaciją, dėl kurios nebuvo surinkti visi teisiškai privalomi sumokėti muitai arba jų dalis).
Taip pat nesutinka su argumentais dėl prekių konfiskavimo, kaip skolos išnykimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju prekės sulaikytos jau po jų išleidimo į laisvą apyvartą, t. y. 2013 m. birželio 5 d. kratos metu iš UAB „Padangos internetu“ nuomojamo sandėlio, todėl, aplinkybė, kad prekės vėliau buvo konfiskuotos, skolos muitinei atsiradimui jokios įtakos neturi, Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos netaikytinos.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad tiek MAĮ nuostatos, tiek Bendrijos muitinės kodekso 201–203 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios, kas laikomas skolininku, plečiamai nustato skolininko sąvoką, siekiant kad būtų surinkti visi muitai. Šiuo atveju teismui baudžiamojoje byloje konstatavus, kad pareiškėjas teikė žinomai netikrus dokumentus muitinės tarpininkų atstovams, kurie netikrų dokumentų pagrindu parengė importo deklaracijas, pagal aktualias Bendrijos muitinės kodekso nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (toliau – ESTT), pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku.
Atsižvelgiant į tai, kad skolos muitinei atsiradimą lėmė pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamoji byla, taikytina Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalis, kuri senaties taikymą nukreipia į galiojančias nuostatas, t. y. į Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką ir MAĮ 68 straipsnį.
Pažymi, kad pareiškėjas solidariu skolininku pripažintas ne dėl to, kad tuo metu buvo UAB „Baltic Stock Company“ vadovas, bet todėl, kad nustatyta, jog šis asmuo teikė klaidingą informaciją, dėl kurios atsirado skola muitinei.
Pareiškėjas nepagrįstai skolos išnykimą sieja su prekių konfiskavimu. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 2 dalimi, skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija. Nagrinėjamu atveju skola muitinei atsirado 2012 m. kovo 16 d.–2012 m. spalio 30 d., apskaičiuota ir įregistruota 2013 m. balandžio 15 d. Prekės buvo sulaikytos jau po jų išleidimo į laisvą apyvartą, t. y. 2013 m. birželio 5 d. kratos metu iš UAB „Padangos internetu“ nuomojamo sandėlio, todėl aplinkybė, jog prekės vėliau buvo konfiskuotos, skolos muitinei atsiradimui jokios įtakos neturi, o Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatos netaikytinos.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Kauno TM sprendimo, Departamento sprendimo ir MGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Baltic Stock Company“ iš Malaizijos firmos „Millenium Industry“ importavo prekes (lengvo lydinio (aliuminio) automobilių ratlankius), kurias deklaravo importo deklaracijose: 10LTVR3000IM016BF9 (2010 m. rugpjūčio 12 d.), 10LTVR3000IM01FB54 (2010 m. spalio 27 d.), 11LTVR3000IM0067D1 (2011 m. gegužės 6 d.), 11LTVR3000IM008029 (2011 m. kovo 17 d.), 11LTVR3000IM00E0C0 (2011 m. gegužės 6 d.), 11LTVR3000IM010972 (2011 m. liepos 22 d.), 11LTVR3000IM017B98 (2011 m. rugpjūčio 19 d.), 11LTVR3000IM01B1E0 (2011 m. rugpjūčio 19 d.), 11LTVR3000IM01E748 (2011 m. rugsėjo 14 d.), 11LTVR3000IM021CE6 (2011 m. spalio 12 d.), 11LTVR3000IM022307 (2011 m. spalio 14 d.), 12LTVR3000IM009240 (2012 m. kovo 16 d.), 12LTVR3000IM009421 (2012 m. kovo 19 d.), 12LTVR30OOIM0OC5BO (2012 m. balandžio 12 d.), 12LTVR3OOOIMO16C78 (2012 m. birželio 29 d.), 12LTVR3000IM016C86 (2012 m. birželio 26 d.), 12LTVR3000IM01EA71 (2012 m. rugpjūčio 24 d.), 12LTVR3000IM01EB10 (2012 m. rugpjūčio 24 d.), 12LTVR3000IM028207 (2012 m. spalio 30 d.).
Kauno TM, nustačiusi, kad minėtose importo deklaracijose deklaruotų prekių (kombinuotosios nomenklatūros kodas 8708 70 50 10) kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, Patikrinimo ataskaita 2013 m. balandžio 15 d. nusprendė taikyti galutinį antidempingo muitą ir UAB „Baltic Stock Company“ apskaičiavo mokestinę prievolę - 34 709,79 Eur muito, 170 575,46 Eur antidempingo muito, 43 109,94 Eur importo PVM, 6 516,74 Eur delspinigių nuo importo PVM bei skyrė bendrovei 49 678,81 Eur baudą už neteisėtai mokėtino mokesčio sumažinimą (MGK b. l. 129–141).
2013 m. gegužės 13 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-489/2016 dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-126-480/2017 UAB „Baltick Stock Company“ veiklą pripažino pasibaigusia, bendrovę likvidavus dėl bankroto (MGK b. l. 109–110).
Kauno TM, įvertinusi Baudžiamajame įsakyme nustatytas aplinkybes, 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 7KM32/01 pripažino pareiškėją solidariu skolininku muitinei dėl Patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotos mokestinės nepriemokos (MGK b. l. 125–128).
Kauno TM, atlikusi pakartotinį patikrinimą, išnagrinėjusi bei įvertinusi Patikrinimo ataskaitoje ir Baudžiamajame įsakyme nustatytų faktinių aplinkybių visumą, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 201, 213 straipsniais, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 103 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 43 straipsniu, ginčijamu 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėją pripažino solidariai atsakančiu skolininku muitinei dėl Patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotos mokestinės prievolės: 34 709,79 Eur muito (A00), 17 0575,46 Eur antidempingo muito (A30), 43 109,94 Eur importo PVM (B00), 6 516,74 Eur delspinigių nuo importo PVM (860), už UAB „Baltic Stock Company“ importuotas prekes, deklaruotas muitinės deklaracijose 2010 m. rugpjūčio 12 d. 10LTVR3000IM016BF9, 2010 m. spalio 27 d. 10LTVR3000IM01FB54, 2011 m. kovo 3 d. 11LTVR3000IM0067D1, 2011 m. kovo 17 d. 11LTVR3000IM008029, 2011 m. gegužės 6 d. 11LTVR3000IM00E0C0, 2011 m. gegužės 26 d. 11LTVR3000IM010972, 2011 m. liepos 22 d. 11LTVR3000IM017B98, 2011 m. rugpjūčio 19 d. 11LTVR3000IM01B1E0, 2011 m. rugsėjo 14 d. 11LTVR3000IM01E748, 2011 m. spalio 12 d. 11LTVR3 000IM021CE6, 2011 m. spalio 14 d. 11LTVR3000IM022307, 2012 m. kovo 16 d.12LTVR3000IM009240, 2012 m. kovo 19 d. 12LTVR3000IM009421, 2012 m. balandžio 12 d. 12LTVR3 000IM00C5B0, 2012 m. birželio 29 d. 12LTVR3000IM016C78, 2012 m. birželio 29 d. 12LTVR3 000IM016C86, 2012 m. rugpjūčio 24 d. 12LTVR3000IM01EA71, 12LTVR3000IM01EB10, 2012 m. spalio 30 d. 12LTVR3000IM028207 (MGK b. l. 27–32).
Departamentas ginčijamu 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu panaikino Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį dėl 18 291,24 Eur muito (A00), 89 210,50 Eur antidempingo muito (A30), 22 575,30 Eur importo PVM (B00) ir 4 701,11 Eur delspinigių nuo importo PVM (860) mokestinės prievolės atsiradimo pagal importo deklaracijas 10LTVR3000IM016BF9, 10LTVR3000IM01FB54, 11LTVR3000IM0067D1, 11LTVR3000IM008029, 11LTVR3000IM00E0C0, 11LTVR3000IM010972, 11LTVR3000IM017B98, 11LTVR3000IM01B1E0, 11LTVR3000IM01E748, 11LTVR3000IM021CE6, 11LTVR3000IM022307, nustatęs, kad Kauno TM, pareiškėją pripažindama solidariu skolininku muitinei, nepagrįstai taikė Muitinės įstatymo 43 straipsnyje nustatytą 10 metų senaties terminą. Likusią Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį patvirtino (MGK b. l. 11–17).
MGK ginčijamu 2018 m. liepos 13 d. sprendimu patvirtino Departamento 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą (MGK b. l. 151–162).
Pareiškėjas nesutinka su Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu, Departamento 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo dalimi, kuria patvirtintas Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, ir MGK 2018 m. liepos 13 d. sprendimu šiais argumentais: pareiškėjo teigimu, Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos norma taikytina tik, jei Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi nacionalinius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos specialiosios sąlygos skolininkui pripažinti, o nesant nacionalinių teisės aktų, šios normos taikymas negalimas, taip pat šioje įtraukoje nėra jokios nuorodos į nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą skolos nustatymo senaties terminą; pagal minėtą įtrauką solidarioji prievolė negalėjo atsirasti ir dėl to, kad deklaracijai surašyti reikalingą informaciją teikė ne pareiškėjas; muitinė, neišieškojusi mokestinės prievolės iš jau likviduoto juridinio asmens UAB „Baltic Stock Company“, skundžiamu sprendimu siekia visą skolą perkelti pareiškėjui; Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas yra pakartotinė procedūra, nes tuo pačiu klausimu (dėl 2010–2012 m. iš Malaizijos bendrovės „Milenium Industry“ importuotų prekių) yra priėmusi du sprendimus (2013 m. balandžio 15 d. sprendimą ir ginčijamą 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą); remiasi Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir mano, kad skola muitinei turėjo būti laikoma išnykusia, nes sulaikytos prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos; pareiškėjo teigimu, konfiskavus prekes, skola muitinei išnyko ir pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalį.
Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda: a) išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes arba b) įforminant tokioms prekėms laikinojo įvežimo procedūrą, kurią atliekant prekės iš dalies neapmokestinamos importo muitais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, jeigu muitinės deklaracija, pateikta deklaruojant prekes vienai iš 1 dalyje nurodytų procedūrų, surašyta remiantis informacija, dėl kurios nebūtų surinkti visi teisiškai privalomi sumokėti muitai arba jų dalis, asmenys, kurie pateikė deklaracijai surašyti reikalingą informaciją ir kurie žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, taip pat gali būti laikomi skolininkais, vadovaujantis galiojančiomis nacionalinėmis nuostatomis.
Taigi, taikant Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, tam, kad asmuo būtų laikomas skolininku muitinei, būtina nustatyti, ar toks asmuo atitinka šioje normoje nustatytas sąlygas: 1) pateikė informaciją, reikalingą muitinės deklaracijai surašyti 2) žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga. Tik nustačius, kad asmuo atitinka šias sąlygas, jis gali būti laikomas skolininku, vadovaujantis galiojančiomis nacionalinėmis nuostatomis.
Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.
ESTT, aiškindamas Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos nuostatas, 2017 m. spalio 19 d. sprendime byloje C-522/16-A yra nurodęs, kad „Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies antra pastraipa siekiama palengvinti skolos muitinei išieškojimą, praplečiant asmenų, kurie gali būti pripažinti muitinės skolininkais, skaičių. Šiuo tikslu šia nuostata siekiama, kad minėtame straipsnyje numatyta „skolininko“ sąvoka apimtų kitus nei deklarantas asmenis, dėl kurių veiksmų muitinė, pasirėmusi klaidinga informacija, neteisingai nustatė pagal teisės aktus privalomų sumokėti muitų sumą.“
Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja MAĮ (redakcija, galiojusi skolos muitinei atsiradimo metu, 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams (MAĮ 14 straipsnio 6 dalis).
Įvertinus Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos nuostatas, MAĮ įtvirtintą reglamentavimą, atsižvelgiant į minėtame ESTT sprendime pateiktą Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos nuostatų išaiškinimą, darytina išvada, kad nustačius, jog asmuo tenkina Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtraukoje nurodytas sąlygas, jis skolininku pripažintinas, laikantis galiojančių nacionalinių teisės normų, jei jos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams.
Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Tačiau, jeigu priežastis, dėl kurios muitinė negalėjo apskaičiuoti tikslios teisiškai privalomos sumokėti pinigų sumos, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, toks pranešimas gali būti pateikiamas ir pasibaigus nurodytajam trejų metų laikotarpiui, jeigu jį pateikti leidžia galiojančios nuostatos.
Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad skolos muitinei atsiradimą (2010 m. rugpjūčio 12 d.–2012 m. spalio 30 d.) lėmė pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-305-489/2016, todėl pagrįstai taikyta Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalis, nukreipianti senaties taikymą į galiojančias nuostatas – Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką ir MAĮ 68 straipsnį, kuriame įtvirtintas 5 metų senaties terminas mokesčiui apskaičiuoti arba perskaičiuoti.
Pareiškėjo teigimu, pagal minėtą įtrauką, solidarioji prievolė negalėjo atsirasti ir dėl to, kad deklaracijai surašyti reikalingą informaciją teikė ne pareiškėjas.
Kaip minėta, taikant Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką, tam, kad asmuo būtų laikomas skolininku muitinei, būtina nustatyti, ar toks asmuo atitinka šioje normoje nustatytas sąlygas: 1) pateikė informaciją reikalingą muitinės deklaracijai surašyti 2) žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga.
Baudžiamajame įsakyme (MGK b. l. 57–108) nustatyta, kad pareiškėjas inicijavo muitinės procedūrų įforminimą tikrovės neatitinkančių dokumentuose nurodytų duomenų pagrindu, teikė žinomai netikrus dokumentus muitinės tarpininkų atstovams, kurie netikrų dokumentų pagrindu parengė importo deklaracijas. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad deklaracijai surašyti reikalinga informacija yra klaidinga, todėl, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl pakartotinės administracinės procedūros tuo pačiu klausimu bei dėl neišieškotos skolos iš likviduoto juridinio asmens UAB „Baltic Stock Company“ perkėlimo pareiškėjui.
Pažymėtina, kad UAB „Baltic Stock Company“ Patikrinimo ataskaita mokestinė prievolė apskaičiuota, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, nustačius, kad bendrovei importo skola muitinei atsirado, išleidus į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes. Pareiškėjui mokestinė prievolė apskaičiuota, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka, įvertinus Baudžiamajame įsakyme nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad pareiškėjas pateikė informaciją, reikalingą muitinės deklaracijai surašyti ir žinojo arba turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, bet ne todėl, kad pareiškėjas tuo metu buvo UAB „Baltic Stock Company“ direktorius. Taigi, UAB „Baltic Stock Company“ ir pareiškėjas skolininkais muitinei pripažinti skirtingais pagrindais, Patikrinimo ataskaita nebuvo sprendžiamas pareiškėjo pripažinimo solidariu skolininku muitinei klausimas, todėl nelaikytina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikta pakartotinė administracinė procedūra ir iš bendrovės neišieškota skola perkelta pareiškėjui. Be to, kaip teisingai MGK ginčijamame sprendime nurodė, pagal ESTT pateiktą išaiškinimą byloje C-522/16-A, pripažinimas solidariu skolininku pagal minėtas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas nėra siejamas su asmens ir ūkio subjekto santykiais, esminis kriterijus yra atliktų veiksmų, informacijos pobūdis, dėl kurių buvo teikiama neteisinga informacija kompetentingoms institucijoms, siekiant nesumokėti mokesčių ar jų dalies.
Pareiškėjo teigimu, pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalį, skola muitinei turėjo būti laikoma išnykusia, nes sulaikytos prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, skola muitinei išnyko ir pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalį.
Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą/išnykimą, yra materialinio pobūdžio, todėl gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šio kodekso įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju skola muitinei atsirado 2010 m. rugpjūčio 12 d.–2012 m. spalio 30 d., o Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., todėl skolos muitinei atsiradimo metu šio kodekso nuostatos negalėjo būti taikomos.
Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos dalies c punkto 2 įtraukoje nustatyta, kad, nepažeidžiant galiojančių nuostatų, susijusių su skolos muitinei egzistavimo trukme ir tokios skolos neišieškojimu teisiškai pripažinus skolininką nemokiu, skola muitinei išnyksta, jeigu deklaravus prekes muitinės procedūrai, sąlygojančiai prievolės sumokėti muitus atsiradimą, įforminti tos prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, muitinės nurodymu sunaikinamos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn, vadovaujantis 182 straipsniu, arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl faktinės prekių prigimties, nenumatytų aplinkybių arba force majeure (liet. nenugalima jėga). Nagrinėjamu atveju prekės buvo konfiskuotos Baudžiamuoju įsakymu, t. y. vėliau nei išleistos į laisvą apyvartą, todėl ši Bendrijos muitinės kodekso nuostata netaikytina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku muitinei, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka, 213 straipsniu bei atsižvelgiant į MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą mokesčių apskaičiavimo (skolos nustatymo) terminą. Ginčijami Kauno TM, Departamento ir MGK sprendimai priimti, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais. Be to, pareiškėjas neginčija apskaičiuotos skolos teisingumo, todėl teismas ginčijamų sprendimų šiuo aspektu nenagrinėja.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.