- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- e2-63-514/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. M. 5191,47 Eur žalos atlyginimo, 567,51 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2012-10-24 kilo gaisras atsakovui priklausančio buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, mansardiniame aukšte. Gesinant gaisrą sugadintas (apdegė, užpiltas vandeniu) trečiajam asmeniui R. R. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini)-2, Plungėje. Įvykio metu trečiajam asmeniui priklausantis butas ieškovo buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Gaisro metu nuo karščio sutrūkinėjo stogo danga, sudegė mansardos stogo medinė konstrukcija ir šiferio danga, sugadinta lietaus nuvedimo sistema. Gesinant gaisrą užpiltos R. R. priklausančio buto pakabinamos lubos ir jų šiltinimo medžiaga, sienos, palangė, grindys patalpose 2-4, 2-5, durys tarp patalpų 2-4 ir 2-5. elektros instaliacija, kieto kuro katilas patalpoje R-3. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 17 925,11 Lt. Atlikus tyrimą, Telšių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų buvo nustatyta, jog gaisro židinys buvo atsakovui R. M. priklausančioje mansardoje. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butas Nr.1 su mansarda priklauso atsakovui, kuris nesiėmė veiksmų gaisrui išvengti ir nesigebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl pagal CK 6.246 str. 1 d. nuostatas privalo atlyginti žalą. Atsakovas žalos gera valia neatlygino, todėl prašė trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovo. Atsakovui neatlyginus žalus, ieškovas patiria nuostolių, kurių atlyginimui prašė priteisti 567,51 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2013-06-29) iki 2015-09-04, bei pagal CK 6.210 str. 1 d. 5 procentų dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nustatant žalos dydį, vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis ir nuostolius prilygino turto remonto kainai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog gaisro metu sutrūkinėjo stogo danga ne virš trečiojo asmens R. R. buto, bet virš atsakovui priklausančio buto. Ieškinyje neteisingai nurodoma, jog buvo užlietos R. R. priklausančios patalpos. Gesinant gaisrą, buvo praardytos lubos, kad vanduo nesugadintų lubų konstruktyvo, todėl užliejimo pažeidimai buvo tik minimalūs. Atsakovo žiniomis R. R. patalpose yra atstatytos tik lubos, visa kita išlikę taip kaip ir buvo iki užliejimo. Nekeistos nei palangės, nei durys, o šiltinamoji medžiaga yra atspari drėgmei. Kieto kuro katilas nebuvo pažeistas drėgmės. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje darbų ir medžiagų kiekiai yra padidinti, kainos neatitinka 2012 m. medžiagų kainų. Gavęs ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo, kontaktavo su ieškovo atsakingais asmenimis, kurie rekomendavo parašyti paaiškinamąjį raštą, ką atsakovas ir padarė. Likviduojant gaisro padarinius, pats didžiausias pažeidimas buvo užfiksuotas ne prie nurodyto gaisro židinio, o kitoje pastato pusėje, kurioje užfiksuotas dūmtraukio įtrūkimas, dėl ko atsakovo manymu gaisro kilimo priežastis buvo bloga dūmtraukio būklė. Elektros instaliacija iki gaisro atsakovui priklausančioje namo dalyje buvo patikima, naujai pakeista. Jeigu gaisro židinys būtų buvęs dėl elektros instaliacijos, tai pirmiausia būtų išsilydę elektros laidai prie nurodyto gaisro židinio. Tuo tarpu atsakovas išsaugojo kaip daiktinį įrodymą elektros kabelį, buvusį sienoje, kuris nėra pažeistas nei ugnies, nei galimo trumpo sujungimo. Atsakovas savo lėšomis atstatė stogo konstrukciją, stogo dangą, lietaus surinkimo sistemą, sutvarkė netinkamą eksploatacijai kaminą, taip sumažindamas draudimines išmokas, nors šie darbai turėjo būti atliekami visų bendrasavininkų lėšomis.
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Jo nuomone, gaisro kilimo priežastis buvo netvarkingas dūmtraukis, o nustatytoji gaisro kilimo priežastis dėl elektros instaliacijos yra tik tikėtina. Atsakovas likviduodamas dalį gaisro padarinių savo lėšomis, taip pat patyrė nuostolių, todėl neturi atlyginti ieškovo nurodytos žalos. Pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti kamino įtrūkimai, kas anot atsakovo leidžia manyti, jog gaisras galėjo kilti dėl netvarkingo dūmtraukio. Akcentavo, jog R. R. nuostoliai yra žymiai mažesni, nei ieškovo paskaičiuoti ir atlyginti.
Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui. Nurodė, jog gesinant gaisrą buvo vandeniu užpiltos jai priklausančios patalpos. Jai priklausančiame bute 2005-2007 m. atliko rekonstrukcijos darbus: pastatė priestatą, atkliko vidaus patalpų remontą. Atlikusi minėtus darbus, būstą apdraudė, sudarydama būsto draudimo sutartį su ieškovu. Po gaisro dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, nustatyta, jog dėl gaisro patyrė 17 925,11 Lt nuostolių, kurie atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. R. dėl ieškinio pagrįstumo nuomonės neišreiškė. Patvirtino, jog gesinant gaisrą buvo sugadintos jai priklausančios patalpos (lubos, grindys, sienos), rūsyje buvęs kuro katilas.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo R. R. būsto draudimu (liudijimo serija Nr. LD Nr. 3024283) nuo 2007-09-25 iki 2018-09-24 buvo apdraudusi butą, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m, nuo ugnies, vandens ir kt. draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradusių nuostolių, draudimo suma 41 126 Eur. 2012-10-24 kilo gaisras gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., mansardiniame aukšte. Gaisro metu nudegė gyvenamojo namo mansardos stogo konstrukcija, šiferio danga, gesinant gaisrą užlietos trečiojo asmens R. R. buto patalpos, sugadintas kt. turtas. Įvykis pripažintas draudžiamuoju ir R. R. žalos atlyginimui išmokėta 5758,98 Eur. Atsakovas R. M. yra buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., su mansarda savininkas.
Byloje kyla ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo.
Dėl civilinės atsakomybės už kilusį gaisrą sąlygų
Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Atsakovo nuomone jis neprivalo atlyginti žalos, nes nėra atsakingas dėl gaisro kilimo ir dėl to atsiradusių nuostolių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).
Taigi atsakovas, ginčydamas ieškinį, turi įrodyti, kad dėl gaisro kilimo nėra jo kaltės.
Byloje pateikta Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės tarnybos 2012 m. spalio 25 d. akte dėl kilusio gaisro nurodyta, jog 2012 m. spalio 24 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės m., nudegė namo stogas, apdegė stogo medinės konstrukcijos, koridoriaus medinė apdaila, mansardoje įrengtoje virtuvėje lubų apdaila, kambariai mansardoje ir pirmame aukšte aplieti vandeniu. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis elektros režimas elektros instaliacijoje. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektoriaus Š. A. 2012 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro židinys yra laiptinėje mansardiniame aukšte, o besivystant gaisrui, ugnis išplito ant stogo. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Š. A. patvirtino akte bei tarnybiniame pranešime nustatytą gaisro kilimo priežastį, paaiškinęs, jog po įvykio apžiūrėjo gyvenamąjį namą, pagal medžiagų degimą ir ugnies plitimo kelią, remdamasis gyventojo A. S. paaiškinimais (kad išgirdęs traškėjimą ir pradaręs duris į laiptinę pamatė dūmus, bandydamas išeiti – liepsnas) nustatė gaisro židinio zoną mansardiniame aukšte, t.y. atsakovo valdomose patalpose.
Atsakovo teigimu nustatytoji gaisro priežastis yra tik tikėtina, kadangi jo turimas elektros kabelis, buvęs gaisro židinio zonoje, nėra paveiktas nei elektros, nei ugnies. Atsakovo nuomone, gaisro priežastis – netvarkingas dūmtraukis, kaip įrodymą pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos nudegusios medinės konstrukcijos arčiau dūmtraukio, elektros kabelį. Atsakovo pateiktas fotonuotraukose fiksuotos apdegusios konstrukcijos patvirtina faktą, kad gaisro metu ugnis buvo išplitusi ir kitose patalpose, t.y. palėpėje, tačiau šiose nuotraukose užfiksuoti pažeidimai nesudaro pagrindo manyti, jog gaisro kilimo priežastis buvo dėl netvarkingo dūmtraukio, kaip teigia atsakovas. Liudytojas Š. A., buvęs įvykio vietoje, teismo posėdžio metu nurodė, jog gaisro metu nebuvo požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, jog gaisro kilimo priežastis buvo kita, t.y. dėl įtrūkusio dūmtraukio. Dūmtraukio įtrūkimas savaime nėra priežastis gaisrui kilti. Atsakovo abejonės dėl nustatytos gaisro kilimo priežasties neparemtos jokiais įrodymais. Atsakovo argumentas, kad gaisro metu turėjo būti apgadintas jo turimas elektros kabelis pagrįstas tik atsakovo samprotavimais ir spėliojimais, nesant įrodymų, kad atsakovo minimas elektros kabelis paimtas iš gaisro židinio vietos, nesant atsakovo samprotavimus patvirtinančių specialistų išvadų, tokį atsakovo argumentą teismas atmeta. Duomenų, kad elektros instaliacija iki gaisro atsakovo patalpose buvo tvarkinga, sprendžiant ginčą, atsakovas nepateikė. Pastebėtina, kad atsakovas Plungės priešgaisrinės tarnybos 2012 m. spalio 25 d. akte, kuriame nurodyta tikėtina gaisro kilimo priežastis (avarinis elektros režimas elektros instaliacijoje) pasirašė, sutikdamas su nustatytąja gaisro kilimo priežastimi. Atsakovas, likviduodamas gaisro padarinius, pastebėjęs labiau išdegusias konstrukcijas, buvusias arčiau dūmtraukio (kas sukėlė atsakovo abejones dėl gaisro kilimo priežasties), žinodamas apie jau nustatytą gaisro kilimo priežastį, pakartotinai specialistų į įvykio vietą nekvietė, teismo posėdžio metu ekspertizės, kurios metu galimai būtų nustatytos gaisro kilimo priežastis atsisakė, todėl atsakovo minima aplinkybė, kad gaisro kilimo priežastis buvo kita nei nustatytoji, neįrodyta.
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus
Teismo vertinimu Plungės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nustatyta tikėtina gaisro židinio priežastis ir zona – sudaro pakankamą pagrindą teismui spręsti, kad gaisras kilo atsakovui priklausančiose mansardinėse patalpose, todėl atsakovas, kaip šių patalpų valdytojas, nesugebėjęs naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, privalo atlyginti nuostolius dėl apdrausto turto apgadinimo.
Dėl žalos dydžio
Ieškovas, įrodinėdamas padarytą žalą, pateikė turto sugadinimo aktą, lokalinę sąmatą.
Turto sugadinimo aktu užfiksuota, kad gesinant gaisrą užpiltos R. R. priklausančio buto pakabinamos lubos ir jų šiltinimo medžiaga, sienos, palangė, grindys patalpose 2-4, 2-5, durys tarp patalpų 2-4 ir 2-5. elektros instaliacija, kieto kuro katilas patalpoje R-3.
Pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai atitinka 2012-10-25 turto sugadinimo aktu bei Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012 m. spalio 25 d. akte ir Plungės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus 2012 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodytų trečiojo asmens R. R. butui gaisro padarytų nuostolių atstatymą į pradinę padėtį, tai yra šiltinimo medžiagų keitimo, lubų ir sienų tvarkymo, grindų keitimo darbai, elektros instaliacijos ir kt. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad R. R. priklausančios patalpos dėl užpylimo vandeniu apgadintos (sugadintos pakabinamos lubos, sienos). Iš esmės ginčo dėl to, kad likviduojant gaisrą, buvo sugadintas R. R. turtas ir dėl gaisro padaryta žala, nėra.
Ieškovo pateiktoje sąmatoje išvardinti numatyti atlikti remonto darbai, kurių reikalingumą teismas pripažįsta, atsižvelgdamas į byloje užfiksuotus duomenis apie R. R. buto būklę po gaisro (2012-10-25 turto sugadinimo aktas, trečiojo asmens R. R. paaiškinimai, liudyt. Š. A. parodymai, fotonuotraukos). Sąmatoje yra nurodytos reikalingos medžiagos ir jų kainos, kurių dydžius atsakovas ginčija, tačiau ginčydamas nustatytos žalos dydį, jokių įrodymų, paneigiančių šių rašytinių įrodymų dėl žalos dydžio duomenis, nepateikė, tik deklaratyviai teigia, jog draudikas rėmėsi žalos nustatymo dokumentais, kurie nepagrindžia realių nuostolių dydžio.
Būsto draudimo taisyklės numatė, jog draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį bei faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais (atstatymo (remonto) sąmatomis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudžiamojo įvykio metu turtą ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Šiuo atveju draudikas, sprendimą dėl mokėtinos išmokos priėmė, remdamasis atliktu vertinimu, todėl atsakovo argumentas, kad tretysis asmuo R. R. neatliko kai kurių remonto darbų, nėra reikšmingas, nustatant žalos dydį.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Atsakovas neįrodė, jog pažeistos žalos nustatymo ir draudimo išmokos apskaičiavimo bei mokėjimo taisyklės.
Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas trečiajam asmeniui 2012-11-12 ir 2012-12-17 sumokėjo atitinkamai 8000 Lt ir 6263, 49 Lt bei 3661,62 Lt (5758,98 Eur). Draudikas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, patyrė žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, žalo kilo dėl to, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą rūpintis savo nuosavybės teisės objektu ir jį prižiūrėti, iš atsakovo priteistina 5191,47 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovui.
Tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų.
Atsakovui neatlyginus žalos ieškovas patyrė turtinių nuostolių dėl laiku negaunamos žalos atlyginimo, kurių atlyginimui iš atsakovo priteistinos kompensacinės palūkanos (CK 6.260 str. 2 d., 6.261.). Atsakovui pretenzija dėl žalos atlyginimo pareikšta 2013-06-10, pasiūlant atlyginti žalą per 18 dienų, kompensacinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2013-06-29 ir sudaro 567,51 Eur.
Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, ieškovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK str. 93 str., 98 str.. 2 d.).
Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 130 Eur žyminį mokestį. Ieškovo atstovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas turėjo 574,77 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (455,58 Eur už ieškinio parengimą ir 119,19 Eur kelionės išlaidų). Išlaidos dokumentų rengimui neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2 p.), todėl priteistinos. Dėl advokato atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos kelionės išlaidos taip pat išieškotinos iš atsakovo (Rekomendacijų 3 p.). Viso iš atsakovo priteistina ieškovui 704,77 Eur (įskaitant ir sumokėtą žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš R. M. 5758,98 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 98 ct) žalos atlyginimo, 567,51 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 51 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 704,77 Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.