Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, sutikdama, jog atsakovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui galėtų būti ir mažesnis, bent po 220 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad abu vaikai lanko Alsėdžių gimnaziją, rūpindamasi vaikų saugumu, juos į mokyklą vežioja kiekvieną dieną. Vaikai ne tik mokosi mokykloje, bet ir yra papildomai ugdomi būreliuose, susitinka su kitais vaikais ir dalyvauja įvairiose šventėse, vyksta į išvykas, organizuojamas mokyklos administracijos. Šiuo metu daliai pamokų vykstant nuotoliniu būdu, reikia užtikrinti galimybę naudotis internetiniu ryšiu, kad abu vaikai turėtų po kompiuterį, todėl turėjo papildomų išlaidų, įgyjant kompiuterinę įrangą. Pažymėjo, kad dalis vaistų, reikalingų K. alergijai gydyti, nėra kompensuojama, todėl kas mėnesį reikalingos lėšos vaistams. Pradėjo sūnaus N. dantų gydymą, pagal odontologės paskaičiavimą vieno danties gydymas kainuos apie 300-400 Eur. Dantų gydymas reikalingas ir K., tačiau, neturėdama lėšų, planuoja K. dantų gydymą vėliau. Atsakovo vaikams už išlaikymą perleisti žemės sklypai ribojasi su namų valda, dalį sklypų užima tvenkiniai, todėl pajamų iš šių žemės sklypų gauti realiai nėra įmanoma. Šiuo metu dirbama žemės dalimi naudojasi ūkininkas, kuris pagal susitarimą nušienauja žemės sklypą be atskiro mokesčio. Ieškovės nuomone, atsakovo nurodomos pajamos teiktoje pajamų deklaracijoje neatspingi visų gaunamų pajamų, jos žiniomis atsakovo pajamos yra didesnės. Atsakovas galimai slepia savo pajamas ir tikrąją turtinę padėtį. Kadangi ginčas kilo tik dėl to, kad atsakovas gera valia nesutiko padidinti teikiamą išlaikymą, turėtas bylinėjimosi išlaidas turėtų dengti pats.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, atsakovas įsipareigojo mokėti vaikų išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, šalys susitarė, kad vaikų išlaikymas bus teikiamas ir turtu, atsakovas perleido lygiomis dalimis sūnums N. ir K. du žemės sklypus, kurių vertė 2 010 Eur ir 2 790 Eur.

Nors nuo teismo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir formos, praėjo tik du metai, tačiau ne laiko trukmė, bet pasikeitę vaikų poreikiai įtakoja būtinybę peržiūrėti teismo nustatyto išlaikymo dydį vaikams, todėl aplinkybė dėl termino, praėjusio nuo šalių sudarytos taikos sutarties, nėra reikšminga, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo) ieškiniu pagrindu ir nurodo sūnų poreikių pasikeitimą.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Pagal šalių buvusį taikų susitarimą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra paaugliai, jų poreikiai maistui, rūbams, avalynei nuolat kinta, be to, jiems reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jų išlaikymui, priežiūrai. Pagal teismo nutartį, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio ir formos, atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 100 Eur, tokia suma nėra pakankama vaikų net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Tokia išvadą teismas daro ir atsižvelgdamas į šalių prieš tai buvusį susitarimą, pagal kurį atsakovas, nutraukdamas santuoką buvo įsipareigojęs vaikų išlaikymui teikti periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, taip pripažindamas, kad vaikų poreikiams jau 2017 m. buvo reikalinga didesnė išlaikymo suma per mėnesį. Šalių susitarimu 2017 m. birželio 29 d. teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutrakimo teisinių pasekmių dalyje dėl išlaikymo dydžio vaikams buvo pakeista taikos sutartimi, kuria teikiamo išlaikomo dydis sumažintas iki 100 Eur ir papildomai teikiamas išlaikymas turtu, tačiau tokį šalių susitarimą lėmė ne sumažėję vaikų poreikiai, bet pasikeitusi atsakovo tuometinė turtinė padėtis, dėl kurios atsakovas negalėjo teikti sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo. Atsižvelgiant į atsakovo teiktą ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), šalys taikos sutartimi susitarė dėl mažesnio išlaikymo dydžio, numatydamos ir papildomą išlaikymo formą, teikiant išlaikymą turtu. Tokį susitarimą teismas vertina kaip susitarimą, sudarytą dėl nepalankios atsakovui susidariusios finansinės padėties, siekiant laikinai išspręsti atsakovo finansines problemas. Pagal teisinį reguliavimą išlaikymas gali būti teikiamas ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, turtu ir periodinėmis išmokomis kaip ir susitarė šalys, tačiau teismo vertinimu buvęs šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio ir formos nebeužtikrina vaikų poreikių tenkinimo, kadangi naudojant atsakovo vaikams perleistą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypų) nėra gaunamos pajamos vaikams išlaikyti ir atsakovo teikiamo išlaikymo šiuo metu nebepakanka vaikų būtiniems poreikiams patenkinti.

Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą sūnums N. ir K. nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 599 Eur per mėnesį, iš jų maistui ir higienos prekėms 150 Eur, namo šildymui 30 Eur, dujos maisto gamybai 5 Eur, šiukšlės 2 Eur, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų 10 Eur, kompiuterio remontui 3 Eur, plaukų kirpimui 10 Eur, dienpinigiai į mokyklą 88 Eur, išlaidos kurui, vežant į mokyklą ir kitur 50 Eur, elektrai 30 Eur, išlaidos mobiliam telefonui 30 Eur, išlaidos internetui ir televizijai 15 Eur, rūbams 20 Eur, avalynei 20 Eur, mokyklinėms prekėms 20 Eur, ekskursijoms, draugų gimtadieniams ir kt. pramogoms 30 Eur, namo paskolai ir namo draudimui 86 Eur, papildomai K. reikia lėšų vaistams nuo alergijos po 23 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnums būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus apie išlaidas elektrai vaiko dalis yra mažesnė nei ieškovės nurodoma. Pagal ieškovės pateiktus mokėjimus už laikotarpį nuo 2020 m. liepos iki 2020 m. lapkričio mėnesio už elektros energiją sumokėta 200,65 Eur, turint omeny, kad šeimoje gyvena keturi asmenys, išlaidos už elektros energiją, tenkančios vienam asmeniui sudarytų apie 10 Eur per mėnesį. Per didelėmis teismas pripažįsta ir išlaidas mobilaus ryšio su internetu paslaugoms, pagal viešojoje erdvėje teikiamus operatorių pasiūlymus yra galimybė sudaryti sutartis palankesnėmis sąlygomis dėl mobilaus ir internetinio ryšio teikimo, todėl šios paskirties lėšos turėtų būti naudojamos racionaliau. Pagal pateiktus įrodymus ieškovė vaikus yra apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų draudimo įmonėje „Ergo“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Iš draudimo liudijimų matyti, kad vaikai yra draudžiami nuo tų pačių įvykių, teismo vertinimu dviguba draudiminė apsauga nėra būtina ir išlaidos draudimui taip pat galėtų būti mažesnės, apdraudžiant vaikus tik vienoje draudimo bendrovėje. Ieškovės nurodomos išlaidos namo paskolai ir draudimui nėra skirtos vaikų poreikių tenkinimui, todėl nepagrįstai ieškovė jas įtraukė į patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui.

Atsakovas per didelėmis laikė ir išlaidas vaikų laisvalaikiui, dienpinigiams bei išlaidas kurui, ieškovei vežiojant vaikus į mokyklą ir kitur. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė mananti, jog išlaidos šildymui taip pat per didelės, kaip ir išlaidos mokymosi priemonėms. Nesutiktina su atsakovo skaičiavimu dėl išlaidų vaikų maitinimui. Pagal ieškovės apskaičiavimą 88 Eur skiriama dienpinigiams ir apie 150 Eur papildomai maistui ir higienai, iš viso 238 Eur. Šalių vaikai yra augantys, todėl turėtų būti užtikrinama tinkama ir visavertė mityba. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai mokykloje valgo du kartus, teismo vertinimu išlaidos maistui, įskaitant dienpinigius, nėra per didelės. Nesutiktina, kad vaikų laisvalaikiui kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos yra per didelės. Vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, užklasinė veikla ir pan. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Teismas kaip nepagrįstą atmeta ir argumentą dėl didelių išlaidų šildymui. Pagal ieškovės paaiškinimus kuras namo šildymui per sezoną kainuoja apie 600 Eur. Šildymo sezonas tęsiasi 5-6 mėnesius, šeimoje gyvena keturi asmenys, nurodoma suma šildymo išlaidoms yra adekvati ieškovės nurodomos, t. y. 30 Eur. Pasisakant dėl išlaidų transportui pastebėtina, kad vaikai mokosi toje pačioje mokykloje ir yra vežiojami kartu, todėl nurodytų dydžio išlaidų kiekvieną mėnesį ieškovė veždama vaikus į mokyklą, gydymo įstaigas ir kt. nepatiria. Dėl išlaidų mokymosi priemonėms ieškovė įrodymų nepateikė, atsižvelgiant į tai, kad vaikai lanko gimnazijos 5 ir 7 klasę yra poreikis ugdymo priemonėms, mokyklinės priemonės yra reikalingos kasdien, tik gal būt ne kiekvieną mėnesį jų dydis toks pat (didesnė suma reikalinga prieš prasidedant mokslo metams, mažesnė – mokslo metų eigoje), tačiau, įvertinus mokymosi priemonių kainas rinkoje, 20 Eur suma mokyklinėms prekėms per mėnesį laikytina pagrįsta.

Ieškovė, apskaičiuodama išlaidų dydį K., nurodė, jog reikalingos lėšos vaistams nuo alergijos. Ieškovės pateikta pažyma iš A. Klišonio komercinės firmos „Inesa“ apie K. diagnozuotas ligas patvirtina, kad jam nustatytas alerginis dermatitas, alerginis rinitas, alergija kviečiams, beržams. Ieškovė paaiškino, kad tik dalis vaistų yra kompensuojama, nors tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, teismas neturi pagrindo netikėti, kad dėl sūnui nustatytų susirgimų gydymui reikalingi atitinkami vaistai, kas taip pat didina kasmėnesines ieškovės išlaidas užtikrinant K. sveikatą išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vis tik dalis išlaidų yra kompensuojama, nėra pagrindo spręsti, kad dėl to kasmėnesinės išlaikymo išlaidos žymiai padidėja, be to, lėšos reikalingos ir N. sveikatos palaikymui, dėl ko teismas sprendžia, kad abiejų vaikų poreikiai iš esmės yra vienodi. Juolab, kad ir pati ieškovė, teikdama reikalavimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, prašė priteisti vienodo dydžio išlaikymą tiek N., tiek K.

Ieškovė nurodo patyrusi ir ateityje patirsianti išlaidų dėl N. ir K. sveikatos priežiūros poreikio atsiradimo (ortodontinio gydymo). Pagal odontologo pažymą N. ortodontiniam gydymas kainuos 300-400 Eur. Ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio (kasdienis poreikis), todėl negali būti išlaikymo sudedamoji dalis. Dėl ortodontiniam gydymui būtinų išlaidų, šalims nesusitarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo. Kartu pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams ortodonto paslaugos yra nemokamos.

Ieškovė, nurodydama būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, įtraukdama nebūtinas išlaidas ar apskaičiuodama didesnes, nei būtina, teismo vertinimu išlaidos rūbams ir avalynei tikėtinai yra didesnės, nei nurodo ieškovė. Pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuotina, jog kiekvieno sūnaus poreikius užtikrina 500 Eur suma per mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Nustačius, kad vaikų poreikius užtikrina 500 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis pagal ieškovės paaiškinimą šiuo metu 60 Eur, ir yra 440 Eur.

Atsakovas atsiliepime akcentavo aplinkybę, jog vaikams perleido 2 žemės sklypus. Atsakovo atstovės nuomone ieškovė šiuos sklypus galėtų išnuomoti ir gauti lėšų vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra priteistas išlaikymas turtu, yra svarbu vertinti, ar šį turtą naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti, ar kitaip tenkinti vaiko poreikius. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad N. ir K. vardu registruoti 1,0200 ha ir 1,550 ha žemės sklypai, tačiau tik dalis šių žemės sklypų yra tinkami žemės ūkio veiklai, atitinkamai 0,25 ha ir 1,29 ha, likusi dalis užstatyta arba plotą užima vandens telkiniai. Vertinant ieškovės galimybę išnuomoti šiuos žemės sklypus, pažymėtina, kad žemės nuomos kainos rinkoje nėra didelės (svyruoja apie 150-200 už ha), jeigu ieškovė ir rastų nuomininką turimiems žemės sklypams, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamam turtui išlaikyti taip pat reikalingos lėšos (atitinkamų mokesčių mokėjimui), vaikų poreikiams tenkinti lėšų vis tiek nepakaktų. Pagal ieškovės paaiškinimą sklypai ribojasi su namų valda, vandens telkiniais, todėl sklypai nėra tinkami žemės ūkio veiklai. Teismo vertinimu ieškovės šiuo metu pasirinktas ieškovės vaikų nekilnojamojo turto valdymas, suteikiant žemę naudotis panaudos teise, nelaikytinas neracionaliu.

Nustačius, kad vaikų būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis ir forma keistini.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pagal kasacinio teismo praktiką svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turo nėra įgijęs, jo pajamas sudaro 21 241 Eur iš individualios veiklos pagal pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m., iš jų veiklos atskaitymams išskaičiuojama 6 372,30 Eur, pajamų mokesčio suma sudaro 713,44 Eur, VSDFV sumokama suma sudaro 2 609 Eur. Atsakovas per metus gavo 11 546,26 Eur pajamų arba vidutiniškai 962 Eur per mėnesį. Atsakovas nuosavybės teise valdo vikšrinį ekskavatorių traktorių (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažyma).

Ieškovei VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., bei žemės ūkio paskirties 0,78 ha sklypas, kiaulidė ir artezinis gręžinys, esantys tame pačiame (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Ieškovė nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones (VĮ „Regitra“ pažyma). Ieškovė taip pat gauna pajamas iš individualios veiklos, pagal jos pajamų mokesčio deklaraciją per 2019 m. gavo 16 874,74 Eur. Iš pateiktos deklaracijos matyti, kad į ją nėra įtrauktos išlaidos, mažinančios pajamas. Ieškovė, versdamasi individualia veikla tam, kad gautų pajamas, patiria ir atitinkamas išlaidas. Iš jos pateikto pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo matyti, kad 2020 m. sausio-rugsėjo mėnesiais gavo pajamų 9 388,98 ir patyrė 3 384,25 Eur, jos grynosios pajamos net neatskaičius mokesčių per mėnesį šiais metais siekia 667,19 Eur. Kadangi į 2019 m. pajamų deklaraciją išlaidos nėra įtrauktos, nėra galimybės palyginti realių pajamų, gautų per 2019 m., su atsakovo gautomis pajamomis. Tačiau teismas, remdamasis pateiktais skaičiavimais, neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovės teigimu, kad atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, kadangi ne tik atsakovas, bet ir ieškovė turėjo išlaidų individualiai veiklai bei mokėjo mokesčius valstybei.

Be to, ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal 2006 m. lapkričio 2 d. kredito sutartį, šalių susitarimu periodines išmokas pagal šią sutartį moka ieškovė.

Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas nenurodė savo tikrosios turtinės padėties, visų pajamų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė, teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, remiasi registrų duomenimis ir atsakovo pateikta deklaracija apie pajamas.

Atsakovas atsiliepime siūlė į gaunamas pajamas įtraukti ir šalių sugyventinių gaunamų pajamas, tačiau teismo vertinimu tik pajamos, gaunamos iš bendros veiklos, galėtų būti pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovės sugyventinis pajamas gauna iš darbinės veiklos, ta aplinkybė, kad ieškovė gyvena su partneriu, kuris gauna atitinkamą uždarbį nėra esminė sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, kadangi vaikus išlaikyti privalo nepilnamečių vaikų tėvai, o ne tėvų partneriai (sugyventiniai).

Įvertinus šalių gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ieškovė turi nekilnojamojo turto, tačiau tai savaime nereiškia, kad ieškovė didesne dalimi nei atsakovas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi ieškovė užtikrina vaikams gyvenimo sąlygas ir vykdo kasdienę vaikų priežiūrą. Ieškovė, su kuria liko gyventi vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų poreikių patenkinimui, todėl ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą vaikams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu nustatomas išlaikymo dydis turi atitikti dabartinę vaikų tėvų turtinės padėties, jų galimybių ir vaikų poreikių pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikė, sprendžia, kad atsakovas pajėgus teikti pusę reikalingo išlaikymo vaikams ir ieškovės ieškinį tenkina iš dalies, iš atsakovo vaikų N. ir K. išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį.

2017 m. birželio 29 d. m. Plungės. apylinkės teismo sprendimu ieškovė jau paskirta priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis), todėl šis klausimas pakartotinai nesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovės išlaidas sudaro 180 Eur už ieškinio parengimą teismui. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą atstovavimo išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai šaliai atstovauja advokatas ar padėjėjas, todėl ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovas taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo reiškiamas vaikų interesais, atsakovas galėjo šių išlaidų išvengti dalyvaudamas mediacijos procese, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. V. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. gruodžio 11 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo iš D. V. vaikams N. V. ir K. V. dydį ir formą ir iš A. V. vaikų N. V., gim. 2007 m. liepos 20 d., ir K. V., gim. 2009 m. gruodžio 26 d., išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2020 m. liepos 27 d. iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš D. V. 86 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.