- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-13/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- I. P.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-294-460/2011 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. R. ir atsakovo priešieškinį (tretieji asmenys: Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė D. R., Palangos miesto 3-ojo notarų biuro notarė S. L.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1999 m. gegužės 18 d. testamentu ieškovės I. P. ir atsakovo G. R. motina V. R. paliko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sūnui G. R., o 2007 m. lapkričio 10 d. testamentu atsakovui paliko ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 14 d. testamentu V. R. paliko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dukrai I. P.. 2009 m. vasario 20 d. V. R. dovanojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sūnui G. R.. V. R. 2009 m. vasario 20 d. įgaliojo A. R. padovanoti sūnui G. R. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. vasario 26 d. V. R., atstovaujama A. R., padovanojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), G. R..
2009 m. kovo 4 d. V. R. mirė.
Šalies argumentai
Ieškovė I. P. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2009 m. vasario 20 d. ir 2009 m. vasario 26 d. sudarytus sandorius, kuriais atsakovui V. R. padovanojo butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės motinos sveikatos būklė buvo ypatingai sunki, todėl ji negalėjo suvokti savo veiksmų. Ieškovės manymu, nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriai yra sudaryti apgaulės būdu.
Patikslintame ieškinyje ieškovė I. P. prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 20 d. įgaliojimą ir 2009 m. vasario 26 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, o susipažinusi su 2007 m. lapkričio 10 d. testamentu, atsisakė reikalavimo dėl 2009 m. vasario 20 d. sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad motina negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pareikšti tikrosios valios.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti ir ieškinio, ir patikslinto ieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas G. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio 14 d. sudarytą testamentą. Nurodė, kad pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl to, kad V. R. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir nesugebėjo jų valdyti, kyla klausimas, ar galioja 2008 m. birželio 14 d. testamentas, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas ieškovei I. P..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais 2009 m. vasario 20 d. V. R. įgaliojimą A. R., 2009 m. vasario 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, 2009 m. vasario 26 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei I. P. iš atsakovo G. R. 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, 1 136 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1 334,50 Lt už ekspertizę.
Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 3 d. ekspertizės akte nurodyta, jog „dėl progresuojančių somatinių susirgimų (cukrinio diabeto, širdies ritmo sutrikimo, kraujotakos sutrikimų) V. R. nuo 2009 m. vasario 11 d. išsivystė psichikos ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos, somatinės ligos pasireiškiantis emocijų bei sąmonės sutrikimu, dėl ko V. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti įgydama civilines teises ir pareigas 2009 m. vasario 20 d. ir 2009 m. vasario 26 d.“ Remiantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškinio pagrįstumas įrodytas eksperto išvada, kuri yra aiški, motyvuota ir vienareikšmiška, grindžiama medicininiais dokumentais. Atsakovas savo atsikirtimų neįrodė, ekspertizės išvadų nenuginčijo, todėl teismas sprendė, kad abejoti eksperto išvada nėra pagrindo ir, remiantis CK 1.89 straipsniu, 2009 m. vasario 20 d. V. R. įgaliojimas A. R., 2009 m. vasario 20 d. V. R. buto dovanojimo sutartis ir 2009 m. vasario 26 d. V. R. buto dovanojimo sutartis pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.89 str.) bei taikytinos sandorių negaliojimo teisinės pasekmės – restitucija natūra (CK 1.80 str., 2 d., CK 6.145 str. 1 d.).
Spręsdamas priešieškinio pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. ekspertizės akte pažymėta, jog nėra duomenų, kad V. R. 2008 m. birželio 14 d., kuomet buvo sudarytas testamentas, būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu, dėl kurio ji nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčija, jog ekspertui nebuvo pateikta pakankamai duomenų, tačiau jokių savo įrodymų, kad ekspertizė gali būti neteisinga, nepateikia (atsakovas teismui pateikia V. R. sveikatos istoriją nuo 1973 m. liepos 31 d., nors eksperto išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad V. R. somatinė būsena palaipsniui blogėjo nuo 2008 m. gruodžio 28 d. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad atsakovas, pateikdamas prašymą dėl papildomos ekspertizės, nepagrįstai užvilkintų bylą.
Klaipėdos apygardos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė patyrė 4 470,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl, patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas G. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
1. Palikti reikalavimą dėl V. R. 2009 m. vasario 20 d. įgaliojimo A. R., kaip neapmokėtą žyminiu mokesčiu, nenagrinėtą;
2. Palikti reikalavimą dėl 2009 m. vasario 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nenagrinėtu kaip reikalavimą, nuo kurio ieškovė atsisakė, ir kaip reikalavimą, kurio patenkinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.
3. Atmesti reikalavimą dėl 2009 m. vasario 26 d. V. R., atstovaujamos sutuoktinio A. R., buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovui G. R. sutarties nuginčijimo.
4. Patenkinti priešieškinio reikalavimą dėl V. R. 2008 m. birželio 14 d. surašyto testamento pripažinimo negaliojančiu.
Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovė atsisakė nuo vieno iš pradinių ieškinio reikalavimų, kuris buvo įvertintas 191 000 Lt, kas sudaro 53,66 proc. visų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovė turėtų kompensuoti 2 254 Lt (4 760 × 0,5366) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 str.).
2. Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė papildomą reikalavimą, kuris nebuvo nurodytas pradiniame ieškinyje, – pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 20 d. įgaliojimą, tačiau toks reikalavimas nebuvo apmokėtas 131,30 Lt žyminiu mokesčiu, dėl ko turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 86 str. 3 d., 296 str. 1 d. 7 p.).
3. Gavus 2010 m. gruodžio 21 d. ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, jog V. R. psichinės sveikatos būklei įvertinti 2008 m. birželio 14 d. testamento sudarymo metu nėra pakankamai duomenų, atsakovas pateikė papildomus V. R. medicininius dokumentus, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ir atmetė prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, nors be eksperto atliktos ekspertizės negalima tinkamai išnagrinėti bylos. Apeliantas pažymi, kad tarp 2008 m. birželio 14 d. ir 2009 m. vasario 20 d. bei 26 d. tėra labai nedidelis laiko tarpas.
4. Teismas nusprendė taikyti restituciją ir grąžinti turtą dovanotojui, tačiau lieka neaišku, kaip galima grąžinti turtą mirusiam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas siekia vilkinti ir taip užsitęsusią bylą, nes, ieškovės žiniomis, butą, esantį (duomenys neskelbtini), G. R. nuomoja ir gauna pajamas. Ieškovei kyla klausimas, kodėl atsakovas prašo paskirti papildomą ekspertizę dėl 2008 m. birželio 14 d. testamento, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas ieškovei, o dėl kitų testamentų, kurie buvo sudaryti 1999 m. gegužės 18 d. ir 2007 m. lapkričio 10 d. ir kuriais abu butai palikti atsakovui, apskritai nepasisako. Tuo tarpu iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų nuo 1972 m. liepos 1 d. turėtų kilti abejonės, ar ieškovės ir atsakovo motina iš viso nuo to laiko buvo veiksni.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama atsakovo G. R. apeliacinio skundo ribose.
Apeliantas nurodo, kad ieškovė atsisakė nuo vieno iš pradinių ieškinio reikalavimų (dėl 2009 m. vasario 20 d. sandorio, kuriuo A. R. dovanotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu (1 t. 96 b. l.), dėl ko minėtas reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o ieškovė turėtų kompensuoti dalį atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei įstatymo nustatyta tvarka atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui tokį atsisakymą priėmus, šioje dalyje ieškinys turėtų būti ne paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str.), o byla nutraukta (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Kita vertus, nors patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl sandorio, sudaryto 2009 m. vasario 20 d., pripažinimo negaliojančiu (1 t., 96 b. l.), tačiau patikslintame ieškinyje nebuvo nurodyta, kad ieškovei būtų žinomos tokio atsisakymo pasekmės, šios bylos dalies neprašoma nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 d., 294 str.) ir pirmosios instancijos teismas minėto ieškinio reikalavimo atsisakymo klausimo nesprendė bei bylą nagrinėjo pagal visus ieškovės reikalavimus (1 t. 120 b. l.). Tuo tarpu, kaip konstatavo jau pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti ir ieškinio, ir patikslinto ieškinio reikalavimus (3 t. 31 b. l.). Be to, pažymėtina, kad negalinčio suprasti savo veiksmų esmės ir negalinčio jų valdyti asmens sudarytas sandoris (CK 1.89 str., 1 t. 133 b. l.), teisėjų kolegijos nuomone, bet kokiu atveju prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei, o niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d., 1.81 str.). Tuo tarpu, nors atsakovas nurodo, kad 2009 m. vasario 20 d. dovanojimo sandorio pripažinimas negaliojančiu nesukels jokių teisinių pasekmių, tačiau pažymėtina, kad tai nėra nei bylos nutraukimo, nei ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas (CPK 293, 296 str.), o mirusiosios V. R. turto faktinio paveldėjimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti restituciją natūra ir grąžinti turtą dovanotojui (mirusiam asmeniui), tačiau visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad nors skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas ir nurodė, kad pripažinus 2009 m. vasario 20 d. ir 2009 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis, taikytina restitucija natūra (3 t. 32 b. l.), tačiau rezoliucinėje dalyje dėl restitucijos apskritai nepasisakė (3 t. 33 b. l.), o to apeliantas ir nereikalauja. Kita vertus, dovanojimo sandoriai yra neatlygintini, todėl pats sandorių negaliojimo faktas suponuoja išvadą, kad turtas jo apskaitoje lieka dovanotojo vardu, o V. R. turto paveldėjimo klausimai sprendžiami CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka ir, kaip jau minėta, nėra šiuo metu nagrinėjamos bylos dalykas.
G. R. taip pat nurodo, kad reikalavimas dėl 2009 m. vasario 20 d. A. R. išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu (1 t. 96 b. l.) turėtų būti paliktas nenagrinėtu kaip neapmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 86 str. 3 d., 296 str. 1 d. 7 p.). Tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes 2009 m. vasario 20 d. įgaliojimas yra tiesiogiai susijęs su 2009 m. vasario 26 d. dovanojimo sandorio sudarymu, dėl ko reikalavimą dėl minėto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu vertinti kaip atskirą savarankišką neturtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.) nėra pagrindo (CPK 85 str. 3 d.).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę buvo nustatyta, kad nėra duomenų, jog V. R. 2008 m. birželio 14 d., kuomet buvo sudarytas testamentas (dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), palikimo ieškovei I. P.), būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu, dėl kurio ji nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (1 t. 171, 172 b. l.), o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant pašalinti bet kokias abejones mirusiosios V. R. sveikatos būkle minėto 2008 m. birželio 14 d. testamento sudarymo metu, apelianto prašymu, buvo paskirta papildoma V. R. pomirtinė psichiatrijos ekspertizė (įvertinant gautus papildomus V. R. medicininius dokumentus). Tačiau 2014 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktu Nr. 85TPK-198/2014 konstatuota, jog nėra duomenų, kad V. R., sudarydama 2008 m. birželio 14 d. testamentą, dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar nebūtų galėjusi jų valdyti (4 t. 42-45 b. l.). Tokiu būdu bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atliktos ekspertizės išvada tik patvirtino jau 2010 m. gruodžio 21 d. ekspertizės akte Nr. 85TPK-275/2010 nurodytą išvadą (1 t. 172 b. l.), dėl ko tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 2008 m. birželio 14 d. testamento pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovės, kuri prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, naudai, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtų išlaidų dydį, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.