Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus namų statytojai“, A. N., K. L., V. A. ir O. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vilniaus namų statytojai“, A. N., K. L., V. A. ir O. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana), prašydamas pripažinti negaliojančiomis šešias nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti atsakovės UAB „Vilniaus namų statytojai“ nuosavybėn nekilnojamojo turto objektus.Ieškovas kartu su ieškiniu taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 3 181 Eur (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis būtų pajėgus sumokėti tik 50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir būtų pagrindas atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies (98,50 proc.) sumokėjimo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra dirbantis asmuo, gaunantis vidutines pajamas, neturintis išlaikytinių, o šiais metais įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 65 500 Eur. Tokią ieškovo turtinę padėtį teismas vertino kaip pakankamai gerą. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas turi skolinių įsipareigojimų, nereiškia, jog jo turtinė padėtis bloga, nes šie įsipareigojimai susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia jam sumokėti pilnai 3 231 Eur žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba nustatyti tokį žyminį mokestį, kuris neviršytų 25 proc. ieškovo šiuo metu gaunamo darbo užmokesčio.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai nesvarstė galimybės atleisti ieškovą bent nuo kažkokios žyminio mokesčio dalies. Ieškovas sutinka, kad galėtų sumokėti kažkiek didesnį nei 50 Eur žyminį mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 231 Eur dydžio žyminis mokestis ieškovui, kuris yra fizinis asmuo, gaunantis vidutines pajamas, yra nepakeliama našta. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad jis šeimos ir vaikų neturi, jokių papildomų pajamų negauna, taip pat neturi jokių santaupų ar bet kokių finansinių instrumentų iš kurių galėtų sumokėti likusį žyminį mokestį, o jo butas su sklypo dalimi yra įsigyti ne už ieškovo lėšas, tačiau paėmus paskolą iš banko, šis turtas yra įkeistas, apsunkintas hipoteka ir dar tik pradėtas šio turto išmokėjimo procesas. Skundžiama nutartimi ieškovui yra užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes ieškovas nėra pajėgus sumokėti teismo nustatytą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka yra nustatyta CPK, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą, pareiškiant ieškinį, sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminis mokestis yra pinigų suma, kurią asmuo turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, tarp jų ir už paduodamą teismui ieškinį (CPK 80 straipsnis).CPK imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010). Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178, 179 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pasisakė du kartus – 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. nutartimis. Spręsdamas pirminio ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė trūkumus. Teismas, be kita ko, atkreipė ieškovo dėmesį, kad prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo pagrįsti ieškovas buvo pateikęs tik pažymą apie darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. Teismas šiuos duomenis vertino kaip nepakankamus spręsti apie bendrą ieškovo turtinę padėtį ir išaiškino ieškovui, kad jis turėtų teismui pateikti duomenis apie tai, ar turi turto, kokio turto, ar turi finansinių įsipareigojimų, ar turi santaupų, savo banko sąskaitų išrašus, duomenis apie išlaikomus asmenis, jei tokių turi, apie šeiminę padėtį, duomenis apie kitą registruotą turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir kt.). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas teismui nurodė, jog darbo užmokestį gauna nuo 2015 m. liepos mėn., tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovas UAB „Transkomsta“ dirba nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas teismui pateikė papildomus įrodymus, apibūdinančius jo finansinę padėtį: pažymą apie darbo užmokestį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. ir išrašus iš VĮ Registrų centras apie ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė, kad pateikti įrodymai taip pat nėra pakankami išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, kad jis būtų pajėgus sumokėti tik 50 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir būtų pagrindas atleisti jį nuo likusios šio mokesčio dalies sumokėjimo, kuri sudaro net 98,5 proc. bendros mokėtinos sumos. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirminiame ieškinyje ieškovas expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) teismui nurodė, kad darbo užmokestį gauna nuo 2015 m. liepos mėn., tačiau ši aplinkybė, teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, buvo paneigta ir ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė duomenis apie jo gaunamą darbo užmokestį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas, siekiant sudaryti įspūdį apie blogą savo turtinę padėtį, sudaro pagrindą teismui abejoti paties ieškovo sąžiningumu.Apeliacinės instancijos teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui suteikė galimybę patikslinti savo prašymą ir pateikti papildomus įrodymus, kuriais šis prašymas yra grindžiamas. Ieškovui buvo konkrečiai nurodyta, kokie įrodymai yra tinkami jo turtinei padėčiai apibrėžti. Be to, ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas), todėl prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų surinkimas nesukeltų papildomų rūpesčių ir pastangų. Nors apeliantas teigia, kad santaupų neturi, tačiau į bylą nėra pateikti ieškovo sąskaitų išrašai, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovo vardu registruotas transporto priemones ir / ar turimą kitą kilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovo turimas nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka ir ieškovas turi skolinių įsipareigojimų, nereiškia, kad jo turtinė padėtis bloga, nes šie įsipareigojimai susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu. Be to jie yra ilgalaikiai ir tikėtina nėra pradelsti, juos prisiimdamas ieškovas įvertino savo finansines galimybes jų įvykdymui.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvados, kad pagal į bylą pateiktus dokumentus ieškovo turtinė padėtis vertintina kaip pakankamai gera ir nesudarančia pagrindo ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Apeliantui papildomai išaiškintina, jog jis turi teisę, ištaisęs šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus dėl įrodymų apie apelianto finansinę ir turtinę padėtį pakankamumo, teikti teismui pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies arba prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Teismas gali iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, be to, prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 84 str.). Tačiau pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010, 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naują 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4392-275/2016 numatytą įpareigojimą, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.