Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Z. M., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui M. M. (M. M.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovas yra verslininkas, savo verslą vykdantis ne vienoje valstybėje. Atsakovę ir jos sutuoktinį pažįsta daugelį metų. 2018 m. vasarą atsakovės sutuoktinis paprašė ieškovo sutuoktinei paskolinti pinigų, o pinigus pervesti į atsakovės sąskaitą AB Šiaulių banke.

4. Kadangi pinigų pervedimo metu šalys buvo skirtingose valstybėse, rašytinė paskolos sutartis nebuvo pasirašyta. Paskolos suteikimo metu dėl tikslaus paskolos grąžinimo termino taip pat nebuvo susitarta, tačiau atsakovė žadėjo paskolintus pinigus grąžinti 2019 m. pradžioje.

5. Iki paskolos suteikimo atsakovei, ieškovas buvo paskolinęs 20 000 Eur ir atsakovės sutuoktiniui. Netrukus po paskolos atsakovei suteikimo, ieškovas nebegalėjo susisiekti su atsakove ir jos sutuoktiniu. Atsakovė ieškovui paskolos negrąžino.

6. 2019 m. gegužės 7 d. rašytiniu reikalavimu ieškovas pareikalavo atsakovės iki 2019 m. birželio 15 d. grąžinti ieškovui 3 950 Eur skolą. Reikalavimas atsakovei buvo įteiktas per antstolį jos sutuoktiniui. Po reikalavimo įteikimo atsakovės sutuoktinis susitiko su ieškovo advokatu, tačiau atsakovės skolos nepripažino.

7. Atsakovė 3 950 Eur paskolos sumos grąžinimo terminą iki ieškinio pateikimo dienos yra praleidusi 17 dienų, todėl už šios paskolos sumos grąžinimo termino praleidimą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 9,20 Eur palūkanų.

8. Ieškovas laiko, kad šalių ginčas nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) teisės normas Lietuvos Respublikoje, kadangi atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto. Jai kartu su sutuoktiniu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas pinigus atsakovei paskolino pervesdamas pinigus į atsakovės banko sąskaitą, esančią Lietuvoje, todėl prievolė, grąžinti paskolą atsakovei atsirado Lietuvoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šis ginčas pagal CPK normas yra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose.

10. Atsakovė neneigia, kad 2018 m. birželio 29 d. į jos sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, buvo pervesta 1 800 Eur, o 2018 m. rugpjūčio 17 d. 2 150 Eur, tačiau tai nebuvo paskola. Pinigai buvo skirti išlaidoms, susijusioms su ieškovo krovinio gabenimu. Dar 2017 m. spalio mėn. ieškovas su atsakovės sutuoktiniu tarėsi dėl bendro verslo galimybių, susijusio su pervežimais. Atsakovės sutuoktinis už ieškovo lėšas Europoje turėjo nupirkti krovininį automobilį ir puspriekabę, automobilį ir puspriekabę įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, o nupirktą automobilį ir puspriekabę naudoti kroviniams, tame tarpe ir ieškovo pervežimui Europoje ir Azijoje. Gautas iš krovinių pervežimų pelnas turėjo būti paskirstomas tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio. Pagal susitarimą ieškovui turėjo atitekti 90 proc. pelno, o atsakovės sutuoktiniui 10 proc. pelno. Toks susitarimas įvyko 2017 m. liepos mėn. Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), atsakovės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovei ir kitiems asmenims.

11. Atsakovė, veikdama pagal 2017 m. liepos mėn. susitarimą dėl ieškovo dalyvavimo UAB (duomenys neskelbtini) versle ir krovininio automobilio pirkimo, kartu su savo sutuoktiniu turėdami iš ieškovo gautus pinigus, skirtus krovininio automobilio pirkimui, 2017 m. lapkričio mėn. vyko į Lenkijos Respubliką, kur įsigijo krovininį automobilį „Renault Magnum 460DXI“ ir puspriekabę WELTON. Šis automobilis ir puspriekabė buvo pargabenti į Lietuvos Respubliką ir po kelių mėnesių registruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Krovininio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o puspriekabės (duomenys neskelbtini).

12. Krovinių gabenimo tikslu UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovo atstovaujama ir Latvijoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) (ieškovas yra pagrindinis įmonės akcininkas), 2018 m. liepos 2 d. pasirašė sutartį dėl krovinio gabenimo iš Maskvos į Lietuvą ir po muitinės procedūrų atlikimo iš Lietuvos į Turkmėnistaną. Krovininis automobilis „Renault Magnum 460DXI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), remiantis minėta sutartimi, 2018 m. liepos mėn. išvyko į pirmąjį reisą, iš Maskvos į Lietuvos Respubliką, o vėliau į Turkmėnistaną. Kroviniu buvo gabenami metalo gaminiai – vakuuminis sraigtinis švirkštas FRB-3, įmonės (duomenys neskelbtini) pavedimu.

13. Ieškovo 2018 m. birželio 29 d. pervesti 1 800 Eur buvo skirti vakuuminiam sraigtiniam švirkštui FRB-3, naudojamam dešrų gamybai, įsigijimui ir gabenimui į Turkmėnistaną. Minėtas švirkštas buvo pirktas Rusijoje, Nižnij Novgorod mieste ir iš ten atsakovės sutuoktinio samdytu automobiliu „Ford Tranzit“ pargabentas į Lietuvą, perkrautas į krovininį automobilį „Renault Magnum 460DXI“ su puspriekabe ir gabenamas į Turkmėnistaną.

14. Ieškovo 2019 m. rugpjūčio 17 d. pervesti 2 150 Eur buvo skirti papildomoms išlaidoms, susijusioms su ieškovo užsakymu gabenamu kroviniu iš Lietuvos į Turkmėnistano miestą Chazar. Ieškovui skirto krovinio gabenimui atsirado papildomos išlaidos. Tai patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. ieškovo įmonei (duomenys neskelbtini) siųstas elektroninis laiškas, kurį siuntė atsakovės sutuoktinis. Iš laiško turinio matyti, kad su krovinio gabenimu susijusios papildomos išlaidos iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. sudrė 2 687 Eur.

15. Pinigai vakuuminiam sraigtiniam švirkštui pirkti ir kroviniui gabenti buvo pervesti į atsakovės asmeninę sąskaitą, nes tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų Sodrai, o Sodra būtų nuskaičiusi į bendrovės sąskaitą pervestas lėšas.

16. Laiko, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ir klaidina teismą. Ieškinys neturėtų būti nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos teise. Atsakovė nors yra laikinai (iki 2019-12-05) gavusi leidimą gyventi Lietuvoje ir deklaravusi gyvenamąją vietą, Lietuvoje negyvena nuo 2018 m. spalio mėn. Atsakovės registruota nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl civilinė byla turėtų būti nagrinėjama pagal atsakovės faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagal šalies civilinės teisės normas.

19. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ir jam buvo tinkamai pranešta apie tesimo posėdžio datą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos teismingumo

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 787 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos CPK VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

21. Ieškinio priėmimo metu, atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Atsakovė Lietuvos Respublikoje turi turto, jai su sutuoktiniu M. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė Lietuvos Respublikoje vykdo verslą ir yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Ieškovas pinigus atsakovei paskolino pervesdamas juos į atsakovės banko sąskaitą, esančią Lietuvos Respublikoje. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Šalys jokio susitarimo dėl jų sutartinėms prievolėms taikytinos teisės nebuvo sudarę, todėl taikytina teisė nustatytina pagal CK 1.37 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad šalims nepasirinkus taikytinos teisės yra taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šis ginčas pagal CPK normas yra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose.

Dėl ginčo esmės

22. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei į jos sąskaitą, AB Šiaulių banke 2018 m. birželio 29 d. pervedė 1 800 Eur, mokėjimo paskirtyje rusų kalba nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskola, o 2018 m. rugpjūčio 17 d. pervedė 2 150 Eur, mokėjimo paskirtyje rusų kalba nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskola. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė ar notarinė paskolos sutartis, nenustatytas paskolos grąžinimo terminas. Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. rašytiniu reikalavimu grąžinti skolą, pareikalavo atsakovės grąžinti skolą iki 2019 m. birželio 15 d.

23. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

24. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

25. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

26. Atsakovė neginčija 3 950 Eur pinigų gavimo fakto, tačiau nesutinka, jog jai buvo suteikta paskola. Atsakovės teigimu, šios lėšos buvo skirtos ieškovo krovinio gabenimo išlaidoms padengti (2 150 Eur) bei šio krovinio (švirkšto dešrų gamybai, ieškovo pavedimu) įsigyti ir gabenti (1 800 Eur). Šiuos argumentus grindė 2018 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta rangos sutartimi, kuria rangovas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo savo transporto priemonėmis ir resursais pristatyti metalą (lakštinį plieną, kampus, lovius) iš Maskvos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Turkmėnistaną; taip pat grindė tarptautiniu prekių ir transporto važtaraščiu (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad buvo gabenamas lakštinis plienas, kampas, lovys, 2018 m. gegužės 10 d. kontrakto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, taip pat TIR Knygele (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buvo vežami lakštinis plienas, kampas, lovys, vakuuminis sraigtinis švirkštas FRB-3. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji, ar trečiasis asmuo sumokėjo už krovinio dalies (švirkšto) įsigijimą, ir kad jis buvo perkamas ieškovui, jo lėšomis, ieškovo ar (duomenys neskelbtini) pavedimu. Teismo vertinimu, visi 21 punkte nurodyti įrodymai yra susiję su UAB (duomenys neskelbtini)“ veikla, ir nepatvirtina 3 950 Eur išlaidų, susijusių su vakuuminio sraigtinio švirkšto FRB-3 ieškovui pirkimu ieškovui, ar (duomenys neskelbtini) bei apmokėjimo UAB (duomenys neskelbtini), t. y. juridiniam asmeniui pagal dviejų juridinių asmenų sudarytą rangos sutartį krovinio gabenimo išlaidų, kadangi kaip matyti iš sutarties, užsakovas turėjo atsiskaityti su rangovu pagal rangovo pateiktą sąskaitą ir dokumentaciją (2018-07-02 Sutarties 5.2.2. punktas), o ne į bendrovės direktorės asmeninę sąskaitą.

27. Minėta, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas gali būti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimo paskirties laukelyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog pinigai pervedami kaip paskolos (1 800 Eur ir 2 150 Eur), todėl tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas, kadangi protingas ir apdairus asmuo (turintis verslą, būdamas įmonės vadovu), gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola (suprantama, rusų kalba), ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą. Be to, lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą atsakovui pervestas lėšas, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto. Šalims nesant susitarusioms dėl paskolos sumos grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. rašytiniu reikalavimu pareikalavo atsakovės iki 2019 m. birželio 15 d. grąžinti ieškovui 3 950 Eur paskolą. Reikalavimas atsakovei buvo įteiktas per antstolį jos sutuoktiniui 2019 m. birželio 25 d. Paskola iki šiol ieškovui nėra grąžinta, todėl teismas tenkina ieškinį šioje dalyje ir ieškovui iš atsakovės priteisia 3 950 Eur paskolos sumą.

Dėl palūkanų priteisimo

29. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovės priteisia ir 9,20 Eur (3 950 Eur Eur x 0,05 x 17 :365 viso 9,20 Eur) palūkanų.

30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustačius, kad atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovui iš atsakovės priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje patyrė 1 112,33 Eur bylinėjimosi išlaidų: 770 Eur už advokato paslaugas ir 342,33 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (127 Eur žyminis mokestis, 106,33 Eur – už antstolių paslaugas, 109 Eur – už procesinių dokumentų vertimo paslaugas). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 112,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.

32. Valstybei iš atsakovės priteisiama 9,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

33. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kurios rezoliucinė dalis buvo patikslinta teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės 3 959,20 Eur vertės nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, areštą, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu ir mokėti mokesčius valstybei.

34. Ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Z. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 950 Eur skolą, 9,20 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 112,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei iš atsakovės Z. M. priteisti 9,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, patikslinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9050-984/2019, ieškovo J. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.