Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko turto fondas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti teismo nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditorinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-1607-104/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko turto fondas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Andera“ ieškinius uždarajai akcinei bendrovei „Abulitas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo UAB „Abulitas“ administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė patvirtinti bankrutuojančios UAB „Abulitas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

Kreditorius E. R. (buvęs UAB „Abulitas“ direktorius) padavė atskirąjį skundą ir prašė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties dalį panaikinti.

Nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-797-357/2009 dėl minėtos kreditavimo sutarties pripažinimo įvykdyta, todėl tvirtinti ieškovo reikalavimą, kol ginčas neišspręstas, teismas neturėjo pagrindo. Jeigu teismas pripažins, kad kreditavimo sutartis yra įvykdyta, ieškovas nebus laikomas kreditoriumi, tuo tarpu kreditorinio reikalavimo dydis leidžia daryti lemiamą įtaką bankroto proceso eigai ir priimti jam palankius sprendimus, neatsižvelgiant į kitų kreditorių valią.

Teismas nutartyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-797-357/2009 pagal ieškovo UAB „Abulitas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių banko turto fondas“ dėl ieškovo prievolės pagal 2005 m. spalio 25 d. kreditavimo sutartį pripažinimo įvykdyta, kreditavimo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo. Esant tokiai situacijai, kai dėl 2005 m. spalio 25 d. kreditavimo sutarties vyksta ginčas, BUAB „Abulitas“ administratorius iki ginčo išsprendimo neturėjo pagrindo prašyti patvirtinti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ reikalavimą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutarties dalį dėl UAB „Šiaulių banko turto fondas“ reikalavimo 4 800 000 Lt patvirtinimo panaikino, ir bylos dėl šio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą sustabdė iki procesinio sprendimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-797-357/2009 įsiteisėjimo.

1. Neįvykus jokiems naujiems faktams ir be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartimi įvertintu ir atmestu argumentu, ir panaikino nutarties dalį. Kreditavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškinio padavimas gali būti reikšmingas bankroto bylos iškėlimui. Kreditavimo sutarties teisėtumas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos teisme. Šios bylos faktai vertintini kaip prejudiciniai.

2. Nei vienas iš bylos dalyvių neginčija nei BUAB „Abulitas“ skolos apeliantui fakto, nei patvirtinto 4 800 000 Lt reikalavimo dydžio. Bendrovės dokumentai patvirtina, kad ji skolinga apeliantui. Bendrovė neginčija skolos dydžio ir pateiktame ieškinyje. Teismas nepagrįstai nepatvirtino apelianto kreditorinių reikalavimų.

3. Taikos sutartį byloje pagal UAB „Abulitas“ ieškinį buvo atsisakyta pasirašyti, kadangi suinteresuoti asmenys siekia sutrukdyti apeliantui bankroto byloje veikti kaip kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto. Teismui buvo pateikta informacija, kad Šiaulių apygardos teisme siekiama vilkinti bylą. Teismas skundžiama nutartimi sukūrė prielaidas piktnaudžiauti teise, siekti teisei priešingų tikslų.

4. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, būtų sukurtos teisinės pasekmės, pažeidžiančios apelianto, kaip didžiausio kreditoriaus, teises ir interesus, bankroto vykdymo principus. Apeliantas negalėtų dalyvauti kreditorių susirinkime, priimant sprendimus dėl bankroto procedūrų. Eliminavus apeliantą, didžiausiu kreditoriumi taptų UAB „Andera“, kuris yra susijęs su atsakovu ir jo akcininku.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio pirmosios dalies pirmojo punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.).

Apeliantas UAB „Šiaulių banko turto fondas“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nesant naujų faktų ir be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, nepagrįstai panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties dalį dėl UAB „Šiaulių banko turto fondas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.

BUAB „Abulitas“ administratorius, 2009 m. spalio 14 d. patikslinęs prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo (t. 3, b.l. 198), prašė teismo patvirtinti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ 4 800 000 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, nurodęs, kad dėl šios sumos nėra ginčo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Abulitas“ ieškinį UAB „Šiaulių banko turto fondas“ dėl ieškovo prievolės pagal 2005 m. spalio 25 d. kreditavimo sutartį pripažinimo įvykdyta, kreditavimo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir dėl šios priežasties BUAB „Abulitas“ administratorius iki ginčo išsprendimo neturėjo pagrindo prašyti patvirtinti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ reikalavimą. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Kaip matyti iš į bylą pateikto ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Abulitas“ ieškinį UAB „Šiaulių banko turto fondas“ nuorašo (t. 3, b.l. 199-204), apelianto į bylą pateikto neįsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-268/357/2010 pagal minėtą ieškinį, ieškovas UAB „Abulitas“ prašė teismo, be kita ko, pripažinti ieškovo prievolę sumokėti (grąžinti) 4 800 000 Lt paskolą pagal kreditavimo sutartį Nr.IL-2005-020-03 įvykdyta, ieškovui 2005 m. spalio 25 d. išrašius ir pateikus atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 4 800 000 Lt sumai.

Pagal kreditavimo sutarties Nr.IL-2005-020-03 4.1.1 punktą, kredito gavėjas (UAB „Abulitas“) įsipareigojo šios sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinti, įkeičiant perkamus žemės sklypus (4.1.1.1 p.), esamas ir būsimas lėšas kliento banko sąskaitoje (4.1.1.2 p.) ir pateikiant įmonės vardu pasirašytą paprastąjį vekselį 4 800 000 Lt sumai, kurį laiduoja E. R. ir R. G. (4.1.1.3 p.). Taigi pagal sutarties nuostatas, atsakovo vardu išrašytas ir pateiktas vekselis yra įsipareigojimo pagal paskolos sutartį įvykdymo priemonė, o ne įsipareigojimo įvykdymą patvirtinantis dokumentas. Tad vien ta aplinkybė, kad pagal kreditavimo sutartį yra pateiktas paprastasis vekselis, kaip prievolės grąžinti paskolą užtikrinimas, nepaneigia UAB „Šiaulių banko turto fondas“, iš AB Šiaulių banko perėmusio šią reikalavimo teisę (t. 3, b.l. 35-37), teisės reikalauti patvirtinti atsakovo bankroto byloje jam suteiktos ir negrąžintos paskolos dydžio kreditorinį reikalavimą. Byloje nėra duomenų, kad yra vykdomas išieškojimas pagal išduotą vekselį, tad atsisakymas tvirtinti UAB „Šiaulių banko turto fondas“ kreditorinį reikalavimą, pažeistų šios bendrovės teises ir interesus. Dėl šių priežasčių faktas, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl minėtos kreditavimo sutarties Nr.IL-2005-020-03 pripažinimo įvykdyta ir kt., negali turėti įtakos, tvirtinant apelianto kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino svarbių faktinių bylos aplinkybių dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo, tad nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antruoju punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d nutartį.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančios UAB „Abulitas“ kreditoriaus UAB „Šiaulių banko turto fondas“ 4 800 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą.