Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1037/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-25
Bylos Nr.
1-88-1037/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31837-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
B. R.
Nukentėjusysis
Z. K., P. K., D. Ž., V. Ž.
Advokatai
Remigijus Jakštas, Algirdas Zakrasas, Lionė Musteikienė
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.2.5.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-1037/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31837-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.2.5.4.2.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 25 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,kaltinamajai B. R., jos gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,nukentėjusiajai Z. K.,nukentėjusiajam P. K.,nukentėjusiajai D. Ž., jos atstovei advokatei Lionei Musteikienei,nukentėjusiajam V. Ž., jo atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. R. kaltinama tuo, kad pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sužalotas žmogus, o būtent, 2019 m. liepos 27 d., apie 8 val. 44 min., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m., lapkričio 2 d., nutarimu, 9, 126 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama neatsižvelgė į greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, o būtent, nepamatė ta pačia kryptimi važiavusio ir kairiojo posūkio signalą rodančio, bei tuo metu sustojusio praleisti priešinga eismo juosta važiuojančių automobilių, P. K. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir trenkėsi į šio automobilio galinę dalį, dėl ko šis automobilis nuo susidūrimo smūgio išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. Ž., dėl ko eismo įvykio metu nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. Ž., kuriam dėl dešinės pusės šonkaulio lūžio ir paviršinio nosies sužalojimo, sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei D. Ž., kuriai dėl kairės pusės VII šonkaulio lūžimo, dubens sumušimo, masyvios klubo kraujosruvos, kairės plaštakos V delnakaulio srities ir IV piršto sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei Z. K., dėl galvos pakaušio srities sumušimo, dešinės blauzdos dvilypio raumens dalinio plyšimo, blauzdos užpakalinio paviršiaus minkštųjų audinių masyvios kraujosruvos ir vidinio paviršiaus nubrozdinimo, kairės pėdos nykščio galinio pirštakaulio lūžio ir minkštųjų audinių kraujosruvos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui P. K., dėl dubens kaulų abipusių lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji B. R. apklausiama teisme dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2019 m. liepos 27 d. važiavo į darbą ir galbūt per aplaidumą nepastebėjo priekyje stovinčios mašinos Audi ir trenkėsi į jos galą. Automobilis išvažiavo į priešpriešinę pusę ir trenkėsi į kitą automobilį. Automobilį Audi pastebėjo per vėlai, kad galėtų sustabdyti, važiavo apie 80 km/h greičiu, metėsi į dešinę, tačiau smūgio vis tiek neišvengė ir trenkėsi į mašinos kampą. Automobilis dar nebuvo visiškai nusukęs į kairę, dar tik ruošėsi sukti. Supratusi, kad padarė avariją, priėjo prie kiekvieno nukentėjusiųjų asmeniškai, kvietė pagalbą, taip pat, iš karto po avarijos, skambino kiekvienam nukentėjusiajam, atsiprašė. Tą pačią dieną paskambino K. sūnui, kuris pasakė, kad tėvų gyvybei pavojus negresia, nuramino, pretenzijų neturėjo. Paskambinus Ž., pastarasis nurodė, kad jo žmona guli ligoninėje, jaučiasi blogai. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Sekančią dieną su mama ir draugu nuvažiavo aplankyti jų į ligoninę, kur Ž. dukra pareikalavo pinigų. Kiek galėjo, tiek pervedė tą pačią dieną – 1 000 Eur. Paskui prasidėjo didesnių sumų reikalavimas, todėl kreipėsi į advokatą. Ž. prašė dar papildomai 5 000 Eur už abiejų tėvų patirtą žalą, už tralą, už vaistus. Norėdama geranoriškai padėti, nes suprato, kad iš draudimo pinigai tą pačią dieną nebus gauti, pervedė Ž. 1 000 Eur. Sutinka ir prašo, kad laiduotoju būtų paskirtas jos tėtis, kuris yra ir jos darbdavys. Praėjusiais metais baigė universitetą ir šiuo metu dirba baldų įmonėje „Laumės baldai“ apskaitininke. Turi nedaug patirties, todėl atlyginimas yra minimalus. Iki šiol dar mokosi, nekilnojamo turto neturi, turi tik automobilį. Visiškai supranta savo kaltę, stengsis, kad gyvenime daugiau tokių dalykų nebeatsitiktų ir nepasikartotų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajai B. R. inkriminuojamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, be pačios kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 9 val., kartu su savo žmona Z. K., automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) miestelio. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) miestelio, pasuko į Šiaulių plentą, važiuoti link namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu keliu važiavo apie 70 km/val. greičiu. Netoli kelio, t. y. nusukimo, likus apie 30–40 metrų, į (duomenys neskelbtini) kaimą, sulėtino greitį, bei įjungė kairio posūkio signalą, taip įspėdamas, kad suksis į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pažiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad greitai iš galo artėja sidabrinės spalvos automobilis. Dar savo žmonai Z. pasakė, kad kažin ar to automobilio vairuotojas mato, kad rodo posūkį, nes jis greitai artėja link jų. Kadangi priešpriešinėje eismo uostoje nuo Telšių pusės važiavo keli automobiliai, sustojo juos praleisti, kad galėtų atlikti posūkio manevrą. Tačiau tik sustojus pajuto smūgį į automobilio galą. Nuo smūgio į galą, automobilis išvažiavo iš priešpriešinę juostą bei susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu šviesios spalvos automobiliu. Nuo smūgių, eismo įvykio metu automobilis apsisuko kelyje, bei sustojo įvažiavime į (duomenys neskelbtini) kaimą. Sustojus automobiliui, savo žmonai pasakė, kad „Motin, sudaužėme automobilį“, bei prarado sąmonę. Kas toliau vyko nežino. Kiek pamena, sėdint automobilyje, kai buvo praradęs sąmonę, kažkoks vyriškis priėjo prie automobili ir davė atsigerti vandens, tada ir atsipeikėjo. Atsipeikėjęs norėjo išlipti iš automobilio, tačiau negalėjo pastovėti. Atvykus į eismo įvykio vietą medikams ir gaisrininkams, jie įkėlė jį į greitosios automobilį bei išvežė į Telšių ligoninę. Žmona Z. dar buvo likusi įvykio vietoje. Gali pažymėti, kad eismo įvykio dieną, alkoholio nebuvo vartojęs, tik vakarykščiai buvo gėręs alaus. Jokių vaistų nevartojo. Telšių ligoninėje buvo diagnozuotas gaktikaulio šaknelių lūžis. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta yra mergina, kuri vairavo sidabrinės spalvos automobilį ir kuri juo atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą. Tiksliai negali nurodyti ar kitų automobilių vairuotojai eismo įvykio metu stabdė ar ne, nes šito dalyko neužfiksavo. Taip pat pažymėjo, kad eismo įvykio metu abu su žmona Z. buvo prisisegę automobilyje įrengtais saugos diržais. Eismo įvykio metu buvo padaryta fizinė žala. Posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio kaltinamajai nereiškė, nes žalą atlygino draudimo bendrovė, pretenzijų kaltinamajai neturi (1 t., b. l. 43–44).

2019 m. liepos 27 d., 14 val. 25 min. alkoholio kiekio matuokliu P. K. nustatytas 0,61 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 63).

2019 m. spalio 8 d. specialisto išvada Nr. G 1697/2019(03) patvirtina, kad P. K. dėl abipusių gaktikaulio viršutinių ir apatinių šakų lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 62).

Nukentėjusioji Z. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 9 val., kartu su savo vyru P. K., automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) miestelio vyko į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras. Iš (duomenys neskelbtini) miestelio išsuko į Šiaulių plentą link Telšių. Oro sąlygos buvo geros, saulėta, kelio dangos būklė buvo gera, sausa. Važiuojant netoli posūkio link (duomenys neskelbtini), gal likus daugmaž 30-40 metrų atstumo, vyras pradėjo lėtinti greitį bei įjungė kairį posūkį, taip įspėdamas, kitus, kad jis suksis kairėn. Įjungęs posūkį vyras P. pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pasakė „kažin ar mato mano posūkį vairuotojas, nes labai jau dideliu greičiu važiuoja“. Kadangi iš priekio, t. y. priešpriešinėje eismo juostoje, matė atvažiuojančius kelis automobilius, P. sustabdė automobilį, kad praleidus automobilius galėtų sukti į (duomenys neskelbtini) kelią. Ir tik sustojus praleist automobilių pajuto į automobilio galą stiprų smūgį. Nuo smūgio išvažiavo į kitą eismo juostą, kur į juos priekiu atsitrenkė kitas automobilis važiuojantis nuo Telšių pusės. Koks tai buvo automobilis, negali nurodyti, tačiau jis buvo sidabrinės spalvos. Nuo eismo įvykio metu buvusių smūgių, automobilis apsisuko ir sustojo įvažiavime į (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilyje buvo prispausta, dėl to pati negalėjo išlipti iš automobilio, sąmonės nebuvo praradusi. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kalta mergina, kuri su sidabriniu automobiliu atsitrenkė į galą. Atvykus medikams vyras pirmas buvo išvežtas į Telšių ligoninę. Į ligoninę GMP medikai pristatė ir ją, kur buvo diagnozuota dešinės kojos piršto lūžis, dešinės kojos raumens blauzdos plyšimas ir kiti sumušimai. Dėl eismo įvykio padaryta fizinė žala. Posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, nes žalą atlygino draudimo bendrovė. Pretenzijų kaltinamajai neturi (1 t., b. l. 74–75).

2019 m. liepos 27 d., 14 val. 29 min. alkoholio kiekio matuokliu Z. K. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 93).

2019 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvada Nr. G 1584/2019(03) patvirtina, kad Z. K. dėl galvos pakaušio srities sumušimo, dešinės blauzdos dvilypio raumens dalinio plyšimo, blauzdos užpakalinio paviršiaus minkštųjų audinių masyvios kraujosruvos ir vidinio paviršiaus odos nubrozdinimo, kairės pėdos nykščio galinio pirštakaulio lūžio ir minkštųjų audinių kraujosruvos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 90).

Nukentėjusioji D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 8 val. 30 min., kartu su vyru V. Ž., automobiliu „VW Passat“, išvyko iš Telšių miesto į (duomenys neskelbtini) kaimą, Telšių r., aplankyti sesers ir artimųjų kapinių. Iš Telšių važiavo pro (duomenys neskelbtini) ir pasuko į pagrindinį kelią, t. y. Šiaulių plentą. Minėtą automobilį vairavo vyras V. Ž.. Automobilyje važiavo priekinėje keleivio sėdynėje, automobilio spidometro nestebėjo, bet gali patikinti, kad vyras važiavo leistinu greičiu, nes jis yra labai atsakingas vairuotojas ir laikosi visų kelių eismo taisyklių. Važiuojant Šiaulių plentu matė, kad nuo Šiaulių pusės buvo didelis automobilių srautas, nes nuo Šiaulių link Palangos važiavo daug automobilių. Važiuojant ji kažko ieškojo savo rankinėje, ir į kelią nelabai kreipė dėmesio, tačiau pakėlusi galvą pamatė kažkokius automobilius ir pajuto smūgį. Nuo smūgio automobilis nuvažiavo į griovį. Po eismo įvykio, sėdėdama automobilyje iškart pajuto didelį skausmą pilvo srityje. Atsisegė saugos diržą, kuriuo buvo prisisegusi, ir bandė atidaryti automobilio duris ir išlipti iš jo, tačiau nepajėgė. Iš automobilio išlipo V. ir ją iškėlė iš automobilio bei paguldė ant žolės prie automobilio. Pajudėti negalėjo, nes labai skaudėjo pilvas. Po kurio laiko atvyko medikai, kurie išvežė į Telšių ligoninę, kur buvo diagnozuoti dideli sumušimai ir gaktikaulio lūžis. Sužalojimus patyrė eismo įvykio metu, dėl ko yra padaryta fizinė žala (1 t., b. l. 95–96).

2019 m. liepos 27 d., 14 val. 20 min. alkoholio kiekio matuokliu D. Ž. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 126).

2019 m. rugsėjo 24 d. gauta specialisto išvada Nr. G 1585/2019(03), kad D. Ž. dėl kairės pusės VII šonkaulio lūžimo, dubens sumušimo, masyvios klubo kraujosruvos, kairės plaštakos V delnakaulio srities ir IV piršto sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 111).

2019 m. spalio 25 d. papildoma specialisto išvada Nr. G 2001/2019(03) patvirtina, kad D. Ž. dėl kairės pusės VII šonkaulio lūžimo, dubens sumušimo, masyvios klubo kraujosruvos, kairės plaštakos V delnakaulio srities ir IV piršto sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Papildomai pateiktuose med. dokumentuose kitų (naujų) sužalojimų D. Ž. nediagnozuota, todėl anksčiau duotą specialisto išvadą keisti nėra pagrindo (1 t., b. l. 124–125).

Nukentėjusysis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 27 d., apie 8 val. 30 min., kartu su savo žmona D. Ž., jų dukrai E. R. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš savo namų ir vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, Telšių rajone, aplankyti artimųjų kapų ir sesers. Automobilį vairavo jis pats. Į (duomenys neskelbtini) kaimą vyko iš Telšių miesto, pro (duomenys neskelbtini) kaimą, ir iš jo įsuko į Šiaulių plentą, t. y. kelią A 11. Važiavimo greitis galėjo būti apie 70 km/val. Abu su žmona buvo prisisegę saugos diržus. Važiuojant matė, kad buvo didelis važiuojančių automobilių srautas nuo Šiaulių pusės. Netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, Telšių r., nesuprato ir nespėjo susigaudyti kaip, bet staiga pajuto didelį smūgį į automobilio priekį. Nespėjo nei pamatyti, koks tiksliai automobilis atsitrenkė. Nuo smūgio automobilis tapo nevaldomas ir nulėkė nuo kelio į griovį. Eismo įvykio metu, po smūgio jis galimai trenkėsi į vairą, dėl ko pajuto skausmą krūtinėje ir buvo labai sunku kvėpuoti. Išlipęs atsargiai iškėlė žmoną iš automobilio ir paguldė ant žemės, t. y. šalia automobilio. Pamatė, kad kitoje eismo juostoje (nuo Šiaulių pusės) buvo sustojęs tamsios spalvos „Audi“ markės automobilis, kuris norėjo jį praleisti ir suktis į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tačiau į minėtą automobilį „Audi“ iš galo įpuolė kitas šviesios spalvos automobilis, o nuo smūgio „Audi“ išlėkė į priešpriešinę juostą, kurioje važiavo jis ir žmona D., bei trenkėsi į juos. Mergina, kuri vairavo šviesios spalvos automobilį pripažino, kad ji atsitrenkė į automobilio „Audi“ galą, dėl ko įvyko eismo įvykis. Neilgai trukus atvyko medikai, gaisrinė ir policija. Medikai į ligoninę išsivežė žmoną D. Ž.. Pats į ligoninę nevyko, nes atrodė, kad nėra stipriai sužalotas, tačiau po įvykio grįžęs į namus pradėjo jausti skausmą krūtinės srityje ir šonuose, buvo sunku kvėpuoti, todėl kreipėsi į VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas šonkaulio lūžis. Jo manymu, dėl eismo įvykio kalta yra mergina, kuri vairavo šviesios spalvos automobilį. (1 t., b. l. 134–136).

2019 m. liepos 27 d., 14 val. 15 min. alkoholio kiekio matuokliu V. Ž. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 168).

2019 m. spalio 8 d. specialisto išvada Nr. G 1696/2019(03) patvirtina, kad V. Ž. dėl dešinės pusės šonkaulio lūžio ir paviršinio nosies sužalojimo, sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 160).

2019 m. liepos 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25–39).

2019 m. liepos 27 d. apžiūrėtas automobilis „SAAB 95“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176–184).

2019 m. liepos 27 d. apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 185–193).

2019 m. liepos 27 d. apžiūrėtas automobilis „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)(2 t., b. l. 1–7).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji B. R. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį „SAAB“, nepamatė ta pačia kryptimi važiavusio ir kairiojo posūkio signalą rodančio, bei tuo metu sustojusio praleisti priešinga eismo juosta važiuojančių automobilių, P. K. vairuojamo automobilio Audi A4, ir trenkėsi į šio automobilio galinę dalį, dėl ko šis automobilis nuo susidūrimo smūgio išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu „Volkswagen Passat“, vairuojamo V. Ž.. Kaip matyti iš byloje esančių specialistų išvadų, nukentėjo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. Ž., kuriam dėl dešinės pusės šonkaulio lūžio ir paviršinio nosies sužalojimo, sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivė D. Ž., kuriai dėl kairės pusės VII šonkaulio lūžimo, dubens sumušimo, masyvios klubo kraujosruvos, kairės plaštakos V delnakaulio srities ir IV piršto sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio “Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivė Z. K., kuriai dėl galvos pakaušio srities sumušimo, dešinės blauzdos dvilypio raumens dalinio plyšimo, blauzdos užpakalinio paviršiaus minkštųjų audinių masyvios kraujosruvos ir vidinio paviršiaus nubrozdinimo, kairės pėdos nykščio galinio pirštakaulio lūžio ir minkštųjų audinių kraujosruvos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir automobilio “Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. K., kuriam dėl dubens kaulų abipusių lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (Kelių eismo taisyklių 126 punktas).

Kaltinamosios B. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, numatytas Kelių eismo taisyklių 9, 125 punktuose, o būtent tai, jog ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama neatsižvelgė į greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, o būtent, nepamatė ta pačia kryptimi važiavusio ir kairiojo posūkio signalą rodančio, bei tuo metu sustojusio praleisti priešinga eismo juosta važiuojančių automobilių, P. K. vairuojamo automobilio Audi A4, ir trenkėsi į šio automobilio galinę dalį, dėl ko šis automobilis nuo susidūrimo smūgio išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu, buvo būtinoji padarinių (vieno nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo ir trijų nukentėjusiųjų nesunkaus sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga. Kaltinamoji šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nors ji nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamosios B. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

Teismo posėdžio metu gautas kaltinamosios tėvo S. R. prašymas atiduoti kaltinamąją B. R. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Iš laiduotojo ir kaltinamosios paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamoji yra laiduotojo dukra, dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur direktoriumi yra jos tėvas. Su dukra nuolat bendrauja. Pripažino, kad yra turėjęs smulkių administracinių nusižengimų dėl eismo taisyklių pažeidimų, bet tie pažeidimai jau buvo seniau. Mano, kad jau ir taip daro įtaką dukrai, nes dukra yra padariusi išvadas, atkreipia dėmesį jo paties dėmesį į vairavimą per arti kitų transporto priemonių. Pasak laiduotojo, jis sugebės daryti tinkamą įtaką kaltinamajai, kad ši daugiau nenusikalstų. Iš byloje esančios įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad S. R. neteistas. Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad S. R. nuo 2004 m. balandžio 27 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Apibūdinamas kaip labai sąžiningas, supratingas, atsakingas, nuoširdžiai bendraujantis su bendradarbiais, operatyviai sprendžiantis iškilusias problemas. Be to, kaltinamoji dirba pas jį, ji nuolat su juo bendrauja. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. R. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai B. R..

Kaltinamoji B. R. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamas veikas, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. B. R. anksčiau neteista. Visapusiškai įvertinus asmenį charakterizuojančią medžiagą ir jos ateities perspektyvas ir požiūrį į gyvenimą manytina, kad ateityje B. R. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taip pat kaltinamoji atsiprašė visų nukentėjusiųjų, atlygino dalį žalos, pervesdama nukentėjusiesiems V. Ž. ir D. Ž. po 500 Eur, o su K. žalą atlygino kaltinamosios draudimo bendrovė, todėl yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti kaltinamąją B. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamoji B. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant ją 1 metų terminui laiduotojo S. R. atsakomybėn be užstato (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys).

Kaltinamajai B. R. išaiškina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginio pobūdžio. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Laiduotojui S. R. išaiškintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Nors kaltinamoji B. R. ir atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys).

B. R. padarė nusikaltimą, susijusį su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, todėl nagrinėjamu atveju būtina svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo proporcingumo ir tikslingumo klausimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pagal teismų praktiką uždraudimo naudotis specialia teise skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje nustatyta, jog B. R. teisiama pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad ji sistemingai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, nėra bausta ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, tik dėl nepakankamo atsargumo, su techniškai tvarkinga transporto priemone, apdrausta transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu. Be to, ji nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Šios nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog B. R. yra pakankamai atsakinga vairuotoja, o eismo įvykio metu kilusios pasekmės yra atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog B. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jai taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kadangi būtų neproporcinga nei jos asmenybei, nei siekiamiems baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslams, todėl minėta baudžiamojo poveikio priemonė jai neskirtina.

Taip pat nukentėjusieji pareiškė Danutė ir V. Ž. pareiškė civilinius ieškinius. D. Ž. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 89–91). Teisiamojo posėdžio metu reikalavimą patikslino ir prašė priteisti iš draudimo bendrovės 5 280 Eur. Pasak nukentėjusios atstovės draudimo bendrovė atlygino 2 220 Eur, o pati kaltinamoji 500 Eur, todėl reikalavimo priteisti 2 720 Eur, jos atstovaujamoji atsisako.

Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiajai buvo atlyginta 2 720 Eur neturtinės žalos, tačiau nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą vertina 8 000 Eur ir prašo priteisti iš kaltinamąją apdraudusios bendrovės 5 280 Eur. Vertindamas šio reikalavimo pagrįstumą teismas įvertina CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos požymius. Vis dėlto šie požymiai negali būti atsietai vertinami nuo analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Akcentuotina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017). Tik išskirtiniais atvejais (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas. Kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusiajai buvo nustatytas vienas VII šonkaulio lūžis, daugiau lūžių nukentėjusiajai nenustatyta, taip pat nukentėjusiajai nebuvo konstatuoti ir kiti gyvybiškai svarbūs sužalojimai. Konstatuoti sumušimai, kraujosrūva. Operacijų dėl sveikatos sužalojimo atlikta nebuvo. Nukentėjusioji ligoninėje nesigydė, ji išrašyta ambulatoriniam gydymui (t. 1, b. l. 111). Kaip matyti iš specialisto papildomos išvados tiriamosios dalies, nukentėjusiajai konstatuotos šalutinės ligos, kurios išvadoje įvertintos kaip lėtinės šalutinės ligos, neturinčios įtakos su įvykyje patirtais sužalojimais. Be to, teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusioji nurodė, kad stuburo operacija buvusi daryta prieš keliolika metų. Visą laiką gydėsi, nuolat gėrė vaistus bei turi stuburo išvaržą. Nukentėjusiosios teiginiai, kad po avarijos stuburo skausmai paaštrėjo, nėra patvirtinta specialisto išvadose, nors specialistas ir vertino jos nusiskundimus dėl nugaros bei sąnarių skausmų ir juos išvadose įvertino kaip ankstesnių lėtinių ligų paūmėjimą (t. 3, b. l. 124–125). Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad nukentėjusiajai kompensuota 2 720 Eur neturtinės žalos atlyginimas, t. y. artimas maksimaliam dydžiui, kuris priteisiamas už nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl didinti šio dydžio įvertinus sužalojimų pobūdį nėra pagrindo.

Taip pat šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir kitas nukentėjusysis V. Ž., kuris prašė priteisti iš draudimo bendrovės apdraudusios kaltinamosios civilinę atsakomybę 5 000 Eur. neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 112–113). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad iš draudimo bendrovės gavo 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš nukentėjusiosios dar 500 Eur, todėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą mažina iki 3 400 Eur. Teismas spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą vadovaujasi iš esmės analogiškais argumentais kaip ir nukentėjusiosios D. Ž. atveju. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jo sužalojimai ženkliai mažesni nei jo sutuoktinės. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas taip pat šonkaulio lūžis ir paviršinis nosies sumušimas. Daugiau sužalojimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis būtų tęsęs gydymą ne ambulatoriškai. Operacijų dėl sužalojimų jam atlikta nebuvo. Teismas įvertinęs sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę ir pasekmes konstatuoja, kad 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas, todėl reikalavimas priteisti dar 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2019 m. liepos 27 d. P. K. perduotas saugoti automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. 00920745, techninės apžiūros kortelė ir draudimo polisas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini jam;

2019 m. liepos 27 d. V. Ž. perduotas saugoti automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. 00765565, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini jam;

2019 m. liepos 27 d. B. R. perduotas saugoti automobilis „SAAB 95“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas jai.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiesiems buvo suteikta antrinė teisinė pagalba už 571,96 Eur. Kaip matyti iš sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiesiems (1 t., b. l. 127-128; 148-149), ji buvo suteikta su tikslu, kad būtų parengti ieškiniai baudžiamojoje byloje ir nukentėjusieji būtų atstovaujami žalos atlyginimo klausimu. Įvertinus tai, kad visa žala atlyginta nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu dar iki jų atstovams parengiant civilinius ieškinius, todėl reikalavimas priteisti valstybės garantuojamas pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir bylą nutraukti, perduodant B. R. laiduotojo S. R., gimusio 1970 m. liepos 26 d., atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Laidavimo terminą nustatyti 1 (vienerius) metus.

Skirti B. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Išaiškintina, kad įmoka per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2019 m. liepos 27 d. P. K. perduotą saugoti automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. 00920745, techninės apžiūros kortelę ir draudimo polisą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jam;

2019 m. liepos 27 d. V. Ž. perduotą saugoti automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. 00765565, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jam;

2019 m. liepos 27 d. B. R. perduotą saugoti automobilį „SAAB 95“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jai.

Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų D ir V. Ž. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys