- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- eII-224-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00159-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1825-2025 (ROIK: 25263049782).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1825-2025 (ROIK: 25263049782) D. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 60 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. gruodžio 30 d., 19.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimų ir įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 8 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjos D. Ž. skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, kadangi priimtas nutarimas yra neteisėtas, neteisingas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Skundą motyvuoja tuo, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, turi bendrą vidinį kiemą su pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; būtent šių pastatų gyventojai ir stato automobilius vidiniame namo kieme. Patekimas į gyvenamojo namo kiemą galimas iš kelių skirtingų vietų, nebūtinai važiuojant pro nurodytą KET 1 priedo Nr. 303 kelio ženklą – pvz. važiuojant į (duomenys neskelbtini) kiemą per (duomenys neskelbtini) gatvę, jokio draudžiamojo ženklo nėra ir eismas nėra ribojamas. Atkreiptinas dėmesys, jog draudžiamasis kelio ženklas, kurio galiojimo draudimas tariamai pažeistas, yra pastatytas, minėta, vidiniame gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kieme, kai tuo tarpu toks ženklinimas turėtų būti atliekamas keliuose, taigi ir pats ženklo buvimas vidiniame gyvenamojo namo kieme, kuris yra bendras keliems pastatams, kelia pagrįstų abejonių. Be to, ji taip pat turi galiojantį leidimą statyti transporto priemonę raudonojoje zonoje; raudojoje zonoje deklaravę gyvenamąją vietą asmenys turi teisę pusės kilometro spinduliu nuo savo gyvenamosios vietos (į visas puses) važiuoti bei statyti savo automobilius šioje zonoje, o draudžiantis eismą ženklas jiems negalioja, ką patvirtina KET įtvirtintina aptarnaujančio personalo sąvoka, kuriai priskirtini teritorijoje gyvenantys asmenys. Pažymėtina, jog nutarime įvardintos fotonuotraukos niekaip nepatvirtina, kad ji padarė administracinį nusižengimą, jei šiose nuotraukose viso labo fiksuojamas stovintis automobilis, kadangi jokie kiti objektyvūs duomenys, kad buvo padarytas nurodytas pažeidimas (užfiksuotas judantis automobilis ar kt.) nėra pateikti. Be to, nutarime įvardijami duomenys – eismo organizavimo schema ar pan. - jai susipažinti nebuvo pateikti, valdingų nurodymų šių schemų laikytis nėra gavusi. Aplinkybė, jog galimai (duomenys neskelbtini) yra suformuotas žemės sklypas, yra teisiškai nereikšminga administracinio nusižengimo byloje, kadangi savaime nei patvirtina, nei paneigia padarytą administracinį nusižengimą. Suformuotų žemės sklypų pažeidimai, jei tokie apskritai buvo, ir savininkų siekiai šiuos apsaugoti nėra administracinės teisenos dalykas ir sprendžiami remiantis civiliniais įstatymais teismine tvarka.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos D. Ž. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pridėtos nuotraukos, kurios įrodo, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Fotonuotraukoje matoma užfiksuota administracinio nusižengimo protokole nurodyta transporto priemonė, kuri stovi apie galimą nusižengimą pranešusio asmens nurodytoje vietoje, tai yra automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kituose dviejuose nuotraukose, kurių pavadinimai ŽENKLAS (2).jpeg ir ŽENKLAS.jpeg, administracinio nusižengimo nustatymo metu užfiksuoti nurodytoje teritorijoje įrengti KET 1 priedo III skyriuje nurodyti draudžiamieji kelio ženklai „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ (KET 1 priedas Nr. 303. Kituose tyrimui pateiktose dokumentuose, kurių pavadinimai IMG_5774.jpeg, IMG_5775.jpeg, IMG_5777.jpeg, IMG_5778.jpeg, pridėta Klaipėdos miesto savivaldybės informacija apie kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje nurodyto draudžiamojo kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ (KET 1 priedas Nr. 303) įrengimą adresu (duomenys neskelbtini), pridėta eismo organizavimo schema. Pažymėtina, kad naudojantis Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos žemėlapiu REGIA nustatyta, kad adresu K(duomenys neskelbtini) yra suformuotas žemės sklypas, o patekimas į šį žemės sklypą (teritoriją) motorinėmis transporto priemonėmis šioje vietoje yra apribotas įrengtais kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriuje nurodytais draudžiamaisiais kelio ženklais „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“; į šią teritoriją patekti gali tik Kelių eismo taisyklių 3.1. punkte nurodytas aptarnaujantysis transportas. Pažymėtina, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja, kuri yra ir motorinės transporto priemonės – automobilio „ŠKODA“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkė, į sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtintas ribas nepatenka. Iš bylos medžiagos matyti, pareiškėja negyvena draudžiamaisiais KET 1 priedo III skyriaus 4 punkte nurodytais kelio ženklais Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ pažymėtoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), automobilis nepriklauso draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje (duomenys neskelbtini) gyvenantiems asmenims, todėl būtinumo įvažiuoti į teritoriją (duomenys neskelbtini), kurioje motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas, pareiškėjai nebuvo. Remiantis Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-193 redakcija), 2 ir 9 punktais, tai, kad nors pareiškėja ir turi teisę geltonojoje ar žaliojoje zonoje naudotis apmokestinamomis vietomis automobiliams statyti, esančiomis ne didesniu nei 200 metrų, o raudonojoje zonoje – 500 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto gyventojo leidime, tačiau šis leidimas nesuteikia teisės jai statyti transporto priemonės neapmokestinamose vietose, esančiose nuosavybės teise priklausančiuose, nuomojamuose ar kitais pagrindais valdomuose žemės sklypuose, taip pat gyvenamosios paskirties žemės sklypuose, kurie suformuoti pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad nors pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. draudžiamaisiais KET 1 priedo III skyriaus 4 punkte nurodytais kelio ženklais Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ pažymėtoje teritorijoje, kurioje minėtais ženklais apribotas motorinių transporto priemonių eismas, ir tai jai neabejotinai suteikia teisę motorine transporto priemone įvažiuoti į teritoriją esančią (duomenys neskelbtini), tačiau manytina, kad toliau šioje teritorijoje (zonoje) vairuodama motorinę transporto priemonę ji turi laikytis ir kitų šioje teritorijoje (zonoje) įrengtų kelio ženklų reikalavimų, įskaitant ir draudimą motorine transporto priemone įvažiuoti į konkrečią teritoriją, kurioje taikomas draudimas įvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir yra pažymėtas draudžiamaisiais ženklais. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja vairuodama automobilį, įvažiuoti į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną (teritoriją) (duomenys neskelbtini), į kurią gali patekti tik Kelių eismo taisyklių 3.1. punkte nurodytas aptarnaujantysis transportas, negalėjo, nes kaip jau minėta pareiškėja negyvena draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje (duomenys neskelbtini), jos vairuota transporto priemonė, nepriklauso šioje zonoje gyvenantiems asmenims. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų, įrodančių, kad D. Ž. vairuodama administracinio nusižengimo protokole nurodytą motorinę transporto priemonę, nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ (KET 1 priedas Nr. 303) reikalavimų, tai yra įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Ž. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, jos žiniomis, dėl analogiškų pažeidimų net 17 vnt. administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaimynui ir jo sutuoktinei bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurie automobilius taip pat statė vidiniame kieme. Šių asmenų atžvilgiu administracinio nusižengimo bylų teisenos buvo nutrauktos nesant administracinio nusižengimo sudėties. 2025 m. sausio 13 d. Institucija jai surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodomas iš esmės savo turiniu analogiškas tariamai jos padarytas administracinis nusižengimas (ROIK 24262339807), tačiau po rašytinių paaiškinimų pateikimo, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Kadangi skundžiamas nutarimas iš esmės priimtas dėl identiško tariamo pažeidimo, ir vienu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, o kitu atveju – surašytas skundžiamas nutarimas, taigi ta pati situacija institucijos buvo vertinama skirtingai; tai iš esmės neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, parodo institucijos veiksmų nenuoseklumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
KET 3 skyriaus 4 punkte nurodytas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ draudžia motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantį transportą, skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtas transporto priemones. KET 2 skyriaus 3 punkte išaiškinta, jog aptarnaujantis transportas – tai transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.
Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto skundo, ginčijamas jos nubaudimas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Pagrindinis skundo argumentas yra tas, jog pareiškėja turėjo teisę įvažiuoti į kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zoną, t. y. į vidinį kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas yra bendras su (duomenys neskelbtini) kiemu. Be to, ji turi leidimą statyti automobilį raudonojoje zonoje, o šioje zonoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi teisę 500 m spinduliu nuo savo gyvenamosios vietos važiuoti bei statyti savo automobilius ir draudžiantis eismą ženklas jiems negalioja.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas ribojasi su pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vidiniu kiemu. Iš Regionų geoiformacinės aplinkos paslaugos žemėlapio REGIA ir pateiktų nuotraukų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemės sklypas, o patekimas į šį konkretų žemės sklypą motorinėmis transporto priemonėmis yra apribotas įrengtais draudžiamaisiais ženklais Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog vidinis kiemas, (duomenys neskelbtini), nėra atžymėtas ar kitaip atitvertas (išskiriamųjų ženklų, lentelių su užrašais, riboženklių), nustatant tikslias sklypo ribas, pažymint, jog šiuo kiemu gali naudotis tik asmenys, gyvenantys toje zonoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Iš Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-193 redakcija) 9.2. punkte nurodyta, jog gyventojo leidimas – terminuotas leidimas, suteikiantis teisę geltonojoje ar žaliojoje zonoje naudotis vietomis automobiliams statyti, esančiomis ne didesniu nei 200 metrų, o raudonojoje zonoje – 500 metrų spinduliu nuo nekilnojamojo turto objekto, nurodyto gyventojo leidime. Taigi iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog vidinis kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į 500 metrų spinduliu nuo pareiškėjos gyvenamojo namo nutolusias ribas, į kurias ji gali įvažiuoti ir draudžiamasis ženklas Nr. 303 „Transporto priemonių eismas draudžiamas“ jai negalioja. Atsižvelgiant į tai, jog vidinio kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo ribos nėra paženklintos riboženkliais ar kitais skiriamaisiais ženklais, kuriais galėtų vadovautis pareiškėja, o būtent, kad ji negali naudotis šiuo vidiniu kiemu, negalima teigti, jog pareiškėja tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvažiavo į draudžiamais ženklais Nr. 303 pažymėtą teritoriją.
Be to, pareiškėja į bylą pateikė 2025 m. vasario 27 d. Institucijos nutarimą, kuriuo, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, jog ji 2024 m. gruodžio 18 d., 22.37 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydama KET reikalavime nustatyto draudimo, įvažiavo į draudžiamojo kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zoną, nutraukta, kadangi byloje nenustatyta administracinio nusižengimo požymių. Iš šio ir iš skundžiamo nutarimo matyti, jog iš esmės aptariami analogiški administraciniai nusižengimai dėl kurių (ne)padarymo kaltinama pareiškėja. Teismo vertinimu, tai, kad Institucijos 2025 m. vasario 27 d. priimtas nutarimas, pareiškėjai pateikus paaiškinimus, buvo panaikintas, kelia tam tikrų abejonių dėl skundžiamo 2025 m. vasario 18 d. nutarimo. Lieka neaišku kodėl pareiškėja dėl tapataus nusižengimo vienu atveju buvo nubausta, o kitu jai administracinio nusižengimo teisena buvo panaikinta. Teismo vertinimu, tokia nevienoda Institucijos pozicija dėl tapačių administracinių nusižengimų yra ydinga ir klaidinanti, kadangi pareiškėja dėl tokių Institucijos priešingų sprendimų negali tinkamai suprasti savo veiksmų (ne)leistinumą ir (ne)teisėtumą.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija objektyviais ir neginčytinais įrodymais nepaneigė D. Ž. nurodytų aplinkybių, kad ji turi teisę įvažiuoti į kelio ženklo „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zoną, t. y. į vidinį kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir neįrodė buvus priešingai, todėl D. Ž. skundas tenkintinas, Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, D. Ž. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1825-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną D. Ž. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.