Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. atstovės advokatės R. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-54-475/2017 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei E. E. dėl prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Edjurma“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas teismą pripažinti, kad prievolė pagal 2012 m. gruodžio 30 d. Z. E. 2012 m. gruodžio 30 d. ( teisinga data - 2014 m. gruodžio 30 d.) išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį 28 962 Eur yra solidari sutuoktinių Z. E. ir E. E. prievolė, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovas suteikė Z. E. 28 962 Eur paskolą. Paskolos suteikimas buvo įformintas paprastu neprotestuotinu vekseliu, pagal kurį Z. E. įsipareigojo sumokėti 28 962 Eur iki 2016 m. gruodžio 30 d. Paskola buvo suteikta Z. E. šeimos verslui, prekių užpirkimui, Z. E. gyvenant santuokoje su atsakove, su atsakovės sutikimu. (duomenys neskelbtini) Z. E. mirė. Z. E. ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė UAB „Edjurma“. UAB „Edjurma“ buvo įregistruota 2007 m. liepos 25 d. Pajamos gaunamos iš UAB „Edjurma“ buvo šeimos pragyvenimo šaltinis. Todėl Z. E. prisiimta prievolė pagal vekselį yra sutuoktinių solidari prievolė.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovei apie ieškovo suteiktą paskolą atsakovės velioniui sutuoktiniui iš viso nebuvo žinoma. Atsakovė nei prieš skolinant pinigines lėšas, nei po nepažinojo nei kreditoriaus, nei žinojo kokias nors aplinkybes iš sutuoktinio. Skolinimas vyko be atsakovės sutikimo, pritarimo, todėl atsakovė negali ir neprivalo tokios prievolės vykdyti kaip solidarios prievolės. Vekselyje nėra nurodytas paskolos tikslas. Paskolos vekselis buvo sudarytas be atsakovės sutikimo ir ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo pripažinti prievolę bendra sutuoktinių prievole.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovo 6,94 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, jog pagal vekselį 100 000 Lt paskolinta suma asmeniškai Z. E. buvo skirta bendriems jo šeimos poreikiams tenkinti, paskolinta suma buvo skirta asmeniniams Z. E. poreikiams tenkinti, todėl ginčijama prievolė negali būti pripažinta solidaria atsakovės E. E. ir Z. E. prievole (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Teismas nustatė, kad atsakovei vekselio sudarymo aplinkybės nebuvo žinomos. UAB „Edjurma“ vienintelis akcininkas ir direktorius buvo Z. E., o atsakovė įmonės valdyme nedalyvavo. Jos kaip įmonės darbuotojos – vadybininkės vaidmuo buvo epizodinis. Tai, kad atsakovė įkeitė asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, patvirtina tik tai, kad atsakovė žinojo apie hipotekos lakštu užtikrintą skolą. Ieškovo pateiktos sąskaitos išrašas nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė 72 000 Eur savo lėšų pervedė Z. E., kuris dalį jų panaudojo UAB „Edjurma“ veiklai vystyti. Teismas nustatė, kad Z. E. pagal vekselį gauti pinigai panaudoti ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą, bet įnešti į bendrovės sąskaitą jos įprastinei veiklai ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Šiuos veiksmus teismas vertino kaip įmonės valdymo organo (direktoriaus) įprastinių funkcijų vykdymą ir nesietinus su veikimu šeimos interesais. Tai, kad santuokos metu įsteigta įmonė priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad vienam iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo nusprendus skolintis lėšas iš trečiųjų asmenų ir vėliau jas perskolinti įmonei, tokie investiciniai verslo sprendimai (veiksmai) laikytini sudarytais šeimos interesais ir sukuria prievoles ir kitam sutuoktiniui, nedalyvavusiam sudarant šiuos sandorius.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovo atstovė prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai už pirmą instanciją 700 Eur ir už 500 Eur už apeliacinę instanciją. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas CK 3.92 str. 3 d., 3.109 straipsnio 1 d. 4 p. , pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos;Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismo išvada, kad paskolos sutartis su Z. E., nesant atsakovės E. E. sutikimo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 esančiam išaiškinimui;Teismas darydamas išvadą, kad atsakovės sutuoktinio prievolė pagal 100 000 Eur gautą paskolą nėra solidari, nenustatinėjo kokie buvo šeimos interesai ir kokie buvo šeimos poreikiai, nevertino byloje, esančių įrodymų dėl ko padarė nepagrįstas išvadas;Teismas vertindamas įrodymus nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nevertino visos eilės įrodymų: 2014 metų finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto, iš kurio matyti, kad UAB „Edjurma“ vykdė verslo plėtrą buvo atidarytas prekybos skyrius Alytuje, 2015 kovo 31 d. atsakovės lėšų pervedimo kopijos, iš kurios matyti 2015 kovo mėn. 31 d. pervedė į savo sutuoktinio sąskaitą 75 000 Eur, 2016 m. lapkričio 11 d. hipotekos registro išrašo, iš kurio matyti, kad atsakovė užtikrindama UAB „Edjurma“ prievolę kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ 2016 m. balandžio 8 d. įkeitė jai priklausantį asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymų, iš kurių matyti, kad UAB „Edjurma“ buvo šeimos verslas, kad atsakovė ne tik sutiko, kad sutuoktinis skolintų lėšas UAB „Edjurma“, bet pati savo veiksmais įkeisdama asmenį turtą už UAB Edjurma“, dirbdama nuo 2003 metų įmonėje savo aktyviais veiksmais buvo suinteresuota, kad UAB „Edjurma“ gautų paskolas, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą. Teismo išvada, kad atsakovė įmonės valdyme nedalyvavo, o jos kaip įmonės darbuotojos - vadybininkės vaidmuo buvo epizodinis, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių, įrodymų, pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p., kadangi nenurodė sprendime argumentų kodėl atmeta visą eilę įrodymų;Teismo išvada, kad gautos paskolos perskolinimas nėra susijęs su šeimos interesais yra padaryta nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinio teismo pripažįstama, jog įmonių verslo plėtros interesai siejasi su šeimos interesais ir jos poreikių tenkinimu tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys įmonių akcijų paketus, kai abu sutuoktiniai turi bendrovių akcijų paketus, įvairiais laikotarpiais dirba šiose bendrovėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Atsakovė ne tik dirbo įmonėje nuo 2003 metų, gaudavo iš įmonės pajamas, tačiau verslo plėtrai per sutuoktinį įmonei pervedinėjo pinigines lėšas, įkeitė asmeninį turtą už įmonės skolas, kas patvirtina, kad lėšų skolinimas įmonei buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, kad šeima turėtų pajamų ir pragyvenimo šaltinį, nes visi šeimos nariai. įskaitant atsakovę, velionį juos sutuoktinį bei jų pilnametį sūnų pragyveno iš įmonės lėšų.Nepagrįsta teismo išvada kad vekselio, kurio bendra suma 100 000 Lt, išdavimas, be atsakovės sutikimo, leidžia daryti išvadą, jog Z. E. besąlyginis 100 000 Lt įsipareigojimas yra per didelis ir neprotingas, kad jį būtą galima laikyti šeimos poreikių tenkinimui. Šios išvados nepagrįstumą patvirtina byloje pateikti įrodymai: 2014 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad per 2014 metų ataskaitinį laikotarpį buvo atidarytas prekybos skyrius Alytuje, 2014 m. spalio mėn. 30 d. mokėjimo pavedimas, kurio pagrindu buvo pasirašytas vekselis. Teismas nevertino, kad įmonės veikla, piniginių lėšų suteikimas jos plėtrai buvo būtina bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Teismas netinkamai taikė CK 3.109 str. 3 d. Pateiktas banko išrašas, kuris nelaikytinas nauju įrodymu, kadangi pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas su klaida, patvirtina, kad atsakovės pervesti sutuoktiniui pinigai buvo perskolinti UAB „Edjurma“ ( operacijų eilės Nr. 18, 20).Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Skundžiamas sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais. Teismas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos nenukrypo, sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsakovė iš esmės atkartojo sprendime nurodytus motyvus, papildomai nurodė, kad ieškovas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė patikslintą Z. E. sąskaitos išrašo kopiją AB DNB banke už laikotarpį nuo 2014-10-30 iki 2016-07-21, kurį prašo priimti į bylą. Nurodo, kad tai nėra naujas įrodymas byloje, nes teikiant banko išrašo kopiją pirmosios instancijos teisme skanuojant buvo padaryta klaida, kurios teismas nepastebėjo. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą patikslintą įrodymą, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsakovė E. E. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininį mirties liudijimą Nr. 17-6644535 dėl sūnaus mirties. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija šį dokumentą atsisako priimti, kadangi atsakovė nepagrindė jo pateikimo būtinumo. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. ir Z. E. 2014 m. spalio 30 d. sudarė vekselį, pagal kurį ieškovas pervedė Z. E. 100 000 Lt ir kuriuos Z. E. pervedė į UAB „Edjurma“ sąskaitą. Z. E. buvo UAB „Edjurma“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Z. E. negrąžinus skolos, ieškovas kartu su Z. E. pirmąjį vekselį suplėšė ir 2014 m. gruodžio 30 d. pasirašė kitą vekselį 28 962 Eur (100 000 Lt) sumai, pagal kurį Z. E. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 28 962 Eur 2016 m. gruodžio 30 d. Z. E. (duomenys neskelbtini) mirė, asmenų, priėmusių jo palikimą, nėra. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas, kuriuo prievolė pagal 2014 m. gruodžio 30 d. vekselį nepripažinta solidaria atsakovės E. E. ir Z. E. prievole. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to vekselio (paskolos sutarties) pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).Nagrinėjamojoje byloje atsakovė E. E. paaiškino, kad apie išduotą vekselį Z. E. ji nieko nežinojo, sutikimo savo sutuoktiniui sudaryti sandorį nedavė. Byloje nustatyta, kad Z. E., gavęs pinigus iš ieškovo, juos pervedė į UAB „Edjurma“ sąskaitą ir kad šie pinigai buvo panaudoti ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą, bet įnešti į bendrovės sąskaitą jos įprastinei veiklai ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti. Be to, ir pats ieškovas byloje paaiškino, kad paskolino Z. E. pinigus pagal vekselį verslui vystyti, tai yra sumokėti už prekes iš Vokietijos, nes kitaip būtų bankrutavusi parduotuvė. Be to, kaip nurodė ieškovas, jis buvo nuvykęs į UAB „Edjurma“ priklausančias parduotuves ir jam nekilo abejonių, kad Z. E. galės grąžinti skolą. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovas pinigų grąžinimą siejo su pelningu skolininko verslu.Teisėjų kolegijos nuomone, teismas Z. E. veiksmus, t.y. gautų iš ieškovo A. P. pinigų pagal vekselį pervedimą į UAB „Edjurma“ sąskaitą ir jų panaudojimą, pagrįstai vertino kaip įmonės valdymo organo (direktoriaus) įprastinių funkcijų vykdymą, nes pinigai buvo perduoti į bendrovės sąskaitą jos apyvartinėms lėšoms ir jie nebuvo skirti šeimos poreikių tenkinimui. Ta aplinkybė, kad vekselio pasirašymo metu atsakovė su Z. E. gyveno santuokoje ir dirbo UAB „Edjurma“ savaime neįrodo ir nepatvirtina apelianto teiginių, kad paskola buvo panaudota šeimos interesams.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino nustatytų aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad UAB „Edjurma“ buvo šeimos verslas: UAB „Edjurma“ vykdė verslo plėtrą, nes buvo atidarytas prekybos skyrius Alytuje, atsakovė 2015 kovo mėn. 31 d. pervedė į savo sutuoktinio sąskaitą 75 000 Eur, atsakovė užtikrindama UAB „Edjurma“ prievolę kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ 2016 m. balandžio 8 d. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, be to, ji nuo 2003 metų dirbo UAB „Edjurma“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai ir nurodyti įrodymai patvirtina, kad Z. E., būdamas UAB „Edjurma“ vadovu rūpinosi verslo plėtra, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad iš ieškovo gautos lėšos nebuvo panaudotos bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė paskolintų pinigų Z. E. panaudojimą jo šeimos poreikių tenkinimui, dėl to pagrįstai ieškovo A. P. ieškinį atmetė.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008), todėl teisėjų kolegija pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo motyvams.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, nes išspręsdamas bylą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo yra pagrindas priteisti 8,27 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 8,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.