Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, bedarbė, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-04-29 nuosprendį, kuriuo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirta 200 MGL bauda, pagal 220 straipsnio 1 dalį paskirta 150 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta 200 MGL bausmė, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir

S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-04-29 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirta 180 MGL bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš prie bankroto administratoriaus prašymo pridėtų dokumentų matyti, kad 2016-11-10 S. B. buvo įteiktas pranešimas, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu draudžiama vykdyti bet kokias finansines operacijas ir prašoma per 15 dienų bankroto administratoriui įmonės dokumentus, antspaudą ir įmonės turtą atitinkantį įmonės balansui, sudarytam bankroto bylos iškėlimui (t. 1, b. l. 3). Kartu įmonės vadovui ir buhalteriui (kurios funkcijas atliko L. B.) buvo pateiktas prašymas pateikti dokumentus, daiktus ir informaciją pagal sąrašą. Minėto sąrašo 2, 9, 11 punktuose pateiktas prašymas perduoti visų sutarčių sąrašą, pažymą apie pinigines lėšas, sąskaitose ir nurodyti atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose (t. 1, b. l. 5).

AB „Swedbank“ verslo debeto mokėjimo kortelės 2015-08-27 sutartyje su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad S. B. yra mokėjimo kortelės (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28). AB “Swedbank“ 2017-12-18 rašte Nr. S/10020 nurodyta, kad su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), buvo susieta mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelės turėtojas S. B.) (1 t., b. l. 123).

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016-11-14 pažymoje Nr. 16/11/14-3 L. B. nurodė, kad 2016-11-14 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitoje likutis 851, 56 Eur, „Swedbanko“ sąskaitoje likutis 1659, 60 Eur (t. 1, b. l. 100).

L. e. vyriausiosios tyrėjos pareigas J. Jonutienės 2017-11-23 tarnybiniame pranešime dėl vaizdo kamerų nurodyta, kad ties įvažiavimu /išvažiavimu iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką (per Butingę) nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kamerų nėra įsirengusi ir Klaipėdos teritorinė muitinė (t. 1, b. l. 120).

AB „Swedbank“ 2017-12-18 raštu Nr. S/10020 pateikė informaciją, kad nėra vaizdo duomenų, kuriuose būtų užfiksuotos mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) Nicoje, Latvijoje, atliktos operacijos (t. 1, b. l. 123).

Kratos metu (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelių išduotų S. B. ir L. B. nerasta (1 t., b. l. 128-139).

UAB „Tele2“ pateikė mobiliųjų kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotos S. B.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (naudotos L. B.) skambučių ir SMS žinučių išklotines nuo 2017-10-16 iki 2017-10-25 bei abonento buvimo vietą (celes) skambučių ir pranešimų metu bei telefonų aparatų, su kuriais minimu laikotarpiu buvo naudojamos šios kortelės, IMEI numerius (t. 1, b. l. 159-178). Taip pat pateikti celių adresai ( t. 1, b. l. 180).

AB „Swedbank“ pateiktame 2016-11-15 - 2017-11-01 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išraše matyti, kad iš sąskaitos bankomate Nicos m., Liepojos raj., Latvijos Respublikoje panaudojus mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-10-18 tris kartus nuimta po 850 eurų, bei 2017-10-19 ten pat iš tos pačios sąskaitos naudojant tą pačią kortelę du kartus nuimta po 850 eurų, o paskutinį kartą 350 eurų. Matyti, kad iš sąskaitoje buvusių 4659,60 eurų nuimta 4600 eurų (1 t., b. l. 185).

AB „Swedbank“ 2018-02-13 rašte Nr. S/1205 nurodyta, kad pateikia IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą laikotarpiu nuo 2016-11-15 iki 2017-11-01 ir minėtu laikotarpiu prisijungimus naudojantis „Swedbank“ interneto banku sąrašą. Matoma, kad prie interneto banko nuo 2016-11-15 iki 2017-10-22 jungėsi L. B., o nuo 2017-10-27 iki 2017-10-31 jungėsi S. G. S. B. jungėsi iš IP adreso Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 184-193)

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2018-03-16 raštu nr. 5A-215/2.6-10 informavo, kad IP adresas Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-11-15 iki 2017-10-22 priklausė S. B., el. p. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). (1t., b.l.194)

AB „Swedbank“ 2018-06-14 Nr. SR-KTP-688 pažyma patvirtina, kad tarp L. B. ir banko 2005-05-16 buvo pasirašyta elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. 539911, naudotojo ID (duomenys neskelbtini), kuria L. B. suteikta teisė atlikti operacijas elektroniniais kanalais šių klientų vardu: L. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 99).

AB „Swedbank“ 2019-06-17 Nr. SR-EP-19-5862 raštu informavo, kad nepavyko rasti 2016 metų lapkričio mėnesį pokalbio įrašo iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat bankas informavo, kad pranešimą dėl mokėjimo priemonės blokavimo AB „Swedbank“ galima pateikti net už trečiąjį asmenį, todėl teiginys, kad prašymo dėl kortelės blokavimo bankas nepriėmė dėl to, kad bankas negalėjo identifikuoti kliento telefonu pagal turimą prisijungimo prie interneto banko priemonę, nepagrįstas (3 t., b. l. 11).

AB „Swedbank“ 2019-05-20 raštu Nr. S/3838 pateikė duomenis nuo 2016-11-15 iki 2017-11-01 apie naudotojo, kurio ID (duomenys neskelbtini) vykdytus prisijungimus prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir formuotus išrašus (t. 3, b. l. 14-16).

Iš EDS išrašo apie atstovaujamą asmenį matyti, kad L. B. nuo 2017-02-06 Iš EDS sistemos išrašų matyti, kad L. B. pateikė metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuotų ir sumokėtų pajamų mokesčių deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, pateikimo data 2017-02-08. Dar pateikta Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčių mokėjimo tvarką, skiriamų B klasės pajamoms, pažyma. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, pateikimo data 2017-02-08. Mokesčių už aplinkos teršimą deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, pateikimo data 2017-02-14. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-11-01 iki 2016-11-30, pateikimo data 2017-02-20. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31, pateikimo data 2017-02-20. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-01-14, pateikimo data 2017-02-22. Avansinio pelno mokesčio deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, pateikimo data 2017-03-06. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-11-01 iki 2016-11-30, pateikimo data 2017-03-06. Metinė pelno mokesčio deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, pateikimo data 2017-04-04. Avansinio pelno mokesčio deklaracija. Mokestinis laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31. Pateikimo data 2017-05-05 (t. 3, b. l. 127-137).

Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp L. B. ir (duomenys neskelbtini), matyti, kad L. B. informuoja, kad būtina iki vasario 15 dienos pateikti deklaracijas. Vėlesnis susirašinėjimas rodo, kad (duomenys neskelbtini) A. P. siuntė L. B. SEB Banko išrašus, deklaracijoms formuoti (t. 3, b. l. 138-144, 189-190).

Dėl S. B. pareikšto kaltinimo neteisėtai panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei keliomis finansinėmis operacijomis apgaule įgijus svetimą turtą

Kaltinamasis S. B. pareiškus jam kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis Latvijos Respublikoje nebuvo, o mokėjimo kortelės jis tuo metu net neturėjo, ją prarado daugiau nei prieš metus nenustatytomis aplinkybėmis. Parodė, kad apie bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės praradimą sužinojo tik tuomet, kai rinko visus dokumentus bankroto administratoriui perduoti. Kaltinamasis tvirtino, kad apie šią aplinkybę susitikimo metu informavo bankroto administratorių S. G. bei po pokalbio bandė blokuoti kortelę AB „Swedbanke“, tačiau jam tai nepavyko padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad su S. B. išduota AB „Swedbank“ verslo debeto mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-18 ir 2017-10-19 per šešis kartus suvedant PIN kodą, bankomate, esančiame Nicos k., Latvijos Respublika, nuimta 4600 Eur. Susipažinus su byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, negalima daryti vienareikšmiškos, neginčytinos bei neabejotinos išvados, kad būtent S. B. pasinaudodamas jam išduota mokėjimo kortele bei suvesdamas PIN kodą kaltinime minėtu laiku nuėmė pinigus nuo bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos.

Siekiant nustatyti S. B. buvimo vietą 2017-10-18 ir 2017-10-19 dienomis gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą buvo kreiptasi į UAB „TELE2“, kad būtų pateiktos S. B. ir L. B. skambučių ir SMS žinučių išklotinės nuo 2017-10-16 iki 2017-10-25 bei abonento buvimo vietos (celės) skambučių ir pranešimų metu bei telefonų aparatų, su kuriais minimu laikotarpiu buvo naudojamos šios kortelės, IMEI numeriai. Iš UAB „TELE2“ pateiktų išklotinių bei celių adresų nustatyta, kad tiek L. B., tiek S. B. darytų skambučių ar siųstų žinučių metu aktualiu laikotarpiu buvo Lietuvoje. Iš abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. B., išklotinės matyti, kad 2017-10-18 jo telefonu buvo naudotasi 10.13 val., 10.40 val., 11.48 val., 12.04 val., 2017-10-19 buvo naudotasi 10.43 val., 10.48 val., 10.53 val., 15.54 val., 15.56 val. Pagal išklotinėse nurodytus celių adresus nustatyta, kad nurodytais laikais telefono aparatas buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad S. B. būtų kirtęs Lietuvos/Latvijos sieną atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nepavyko gauti, nes pasienio ruožas, per kurį yra kertama siena, nėra filmuojamas. Byloje taip pat nepavyko gauti ir Nicos mieste, Latvijoje, bankomato filmuotos medžiagos, kuria būtų galima nustatyti operacijas iniciavusį asmenį. Be abejonės galima būtų daryti prielaidą, kad S. B. nuo 2017-10-18 12.04 val. kada buvo fiksuotas paskutinis tos dienos telefoninis įvykis iki 2017-10-19 10.43 val. galėjo nuvykti į Nicos miestą, Latvijoje atlikti neteisėtas bankines operacijas ir grįžti, tačiau tai yra tik prielaida, o remtis prielaidomis priimant apkaltinamąjį nuosprendį teismas negali.

S. B. apklausiamas teisme aiškino, kad kortelę jis prarado nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, paminėjo, kad PIN kodo niekam nebuvo perdavęs, taip pat vienos iš apklausų metu paminėjo, kad PIN kodą mokėjo mintinai, tačiau ant kitos kortelės pusės laikė priklijavęs kodą. Aiškino, kad apie tai, kad kortelė prarasta suprato tik apie 2016 metų lapkričio mėnesį, kai rinko visus dokumentus. Teisiamojo posėdžio metu apklausta L. B. nurodė, kad dėl prarastų kortelių jie nelabai ir jaudinosi, nes įmonės sąskaita buvo areštuota, todėl niekas net ir nebūtų galėjęs rastomis kortelėmis pasinaudoti. Sąskaita areštuota buvo apie pusmetį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tiek S. B., tiek L. B. tvirtino, kad bankroto administratorius S. G. buvo informuotas apie kortelių praradimą. Teisme apklaustas bankroto administratorius S. G. teigė, kad tokios informacijos iš kaltinamųjų jis negavo ir apskritai nežinojo apie kaltinamiesiems išduotas korteles, nes kartu su visa dokumentacija jam nebuvo perduotos banko sutartys. Teismas neturi pagrindo teigti, kad S. G. teisme sakė netiesą, tačiau neabejotinai konstatuoti, kad jam tokia informacija žodžiu nebuvo pateikta, taip pat negalima. Pažymėtina, kad bankroto administratorius apklausiamas ne kartą tvirtino, kad neprisimena visų aplinkybių dėl praėjusio nemažo laiko. Be to, byloje rašytiniais duomenimis buvo nustatyta, kad būtent bankroto administratorius S. G. suteikė L. B. leidimą EDS sistemoje teikti mokesčių deklaracijas, nors šios aplinkybės apklausiamas teisme net neprisiminė. Neprisiminė ir to fakto, kad prašė L. B. sutvarkyti dokumentaciją po bankroto bylos iškėlimo. Šios bylos kontekste būtina pažymėti ir tą aplinkybę, kad pats bankroto administratorius patvirtino, kad žinojo apie sąskaitos AB „Swedbank“ egzistavimą, tai patvirtina ir į bylą pateikta pažyma (paruošta ir pateikta L. B. bankroto administratoriui), kad įmonės sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ yra pinigų likutis, tačiau, kaip patvirtino apklausos ikiteisminio tyrimo metu pats liudytojas, jis pamiršo persirašyti šios sąskaitos parašą. Šie faktai leidžia abejoti liudytojo parodymų patikimumu, jų tikslumu.

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant patvirtinti arba paneigti kaltinamojo S. B. pateiktą versiją, kad jis skambino AB „Swedbank“, kad būtų užblokuota prarasta kortelė, tačiau jam to nepavyko padaryti, nes bankas jo neidentifikavo, buvo kreiptasi į banką. AB „Swedbank“ 2019-06-17 Nr. SR-EP-19-5862 raštu informavo, kad nepavyko rasti 2016 metų lapkričio mėnesį pokalbio įrašo iš mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi daryti vienareikšmiškos išvados, kad tokio skambučio apskritai nebuvo taip pat negalima. Tuo pačiu raštu bankas informavo, kad pranešimą dėl mokėjimo priemonės blokavimo AB „Swedbank“ galima pateikti net už trečiąjį asmenį, todėl teiginys, kad prašymo dėl kortelės blokavimo bankas nepriėmė dėl to, kad bankas negalėjo identifikuoti kliento telefonu pagal turimą prisijungimo prie interneto banko priemonę, nepagrįstas. Teisme apklaustas AB „Swedbank“ specialistas A. K. paaiškino, kad kortelę galima blokuoti ir už trečiąjį asmenį. Jei asmuo randa svetimą kortelę, jis padiktuoja kortelės numerį ir ji yra blokuojama bet kuriuo atveju. Jei asmuo pametė jam išduotą kortelę, tai jam nereikia žinoti kortelės duomenų, užtenka nurodyti savo asmens duomenis. Kai pametama įmonės kortelė pasitikslinama, kuri tai įmonės kortelė, informuojamas vadovas. Bet kuriuo atveju ji yra blokuojama. Šie specialisto paaiškinimai leidžia suabejoti S. B. pateikta versija, kad jis bandė užblokuoti kortelę, tačiau šios versijos paneigimas dar nėra pakankamas pagrindas daryti neginčytinas išvadas, kad S. B. kortelės neprarado ir neabejotinai konstatuoti, kad būtent S. B. kaltinime nurodytu laiku neteisėtai nuėmė pinigus nuo įmonės sąskaitos.

Liudytoju teisme apklaustas bankroto administratorius S. G. tvirtino, kad pinigai nuo sąskaitos buvo nuimti po to, kai Klaipėdos apygardos teismui jis pateikė ieškinį dėl kaltinamųjų veiksmų valdant IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje pateikto ieškinio kopijos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2017-10-06 paruoštas ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2017-10-16, bet atsakovei L. B. įteiktas tik 2017-10-31, t. y. apie ieškinį kaltinamieji sužinojo vėliau, nei buvo nuimti pinigai nuo įmonės sąskaitos, todėl remtis šia prielaida kaip netiesioginiu kaltės įrodymu teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose3Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

Byloje nėra surinkta nei tiesioginių, nei netiesioginių neginčytinų ir neabejotinų duomenų, kad būtent S. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia apgaule savo ir L. B. naudai įgijo svetimą turtą – BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, bei panaudojo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir neteisėtai atliko šešias finansines operacijas. Vien tik fakto, kad S. B. iki bankroto bylos iškėlimo valdė mokėjimo kortelę, kuria naudojantis buvo nuimti pinigai nuo sąskaitos, nepakanka kaltei pagrįsti. Kaip jau anksčiau paminėta, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. S. B. išteisintinas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straispnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl L. B. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Aptariamo įstatymo dispozicijoje yra numatytas konkretus nusikaltimo padarymo būdas – kaltininkas turi prisijungti prie informacinės sistemos (techninės arba programinės įrangos, skirtos apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairių pažeidimų ir duomenų praradimo dėl techninių priežasčių ar neteisėtų veiksmų) pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas komentuojamo straipsnio prasme pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus.

Kaltinamoji L. B. neginčijo aplinkybės, kad ji kaltinime nurodytais laikotarpiais jungėsi prie AB „Swedbank“ esančios bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir formavo banko sąskaitos išrašus. Kaltinamoji nurodė, kad jungėsi prie sąskaitos teisėtai, nes bankroto administratoriaus pavedimu turėjo pateikti deklaracijas per EDS sistemą. Bankroto administratorius iš karto po bankroto bylos iškėlimo ją informavo, kad ji turės pateikti visas deklaracijas mokesčių inspekcijai. L. B. paaiškino, kad ataskaitos deklaracijai paruošti yra rengiamos ne vieną mėnesį, todėl po tokio bankroto administratoriaus prašymo ji pradėjo tvarkyti ataskaitas. Be to, išrašus iš kito banko, prie kurio prieigos ji neturėjo, deklaracijoms ruošti jai siuntė ir buhalterė.

Byloje nustatyta, kad L. B. prie sistemos jungėsi AB „Swedbank“ 2005-05-16 pasirašytos elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuria jai buvo suteiktas naudotojo ID (duomenys neskelbtini) ir teisė atlikti operacijas elektroniniais kanalais šių klientų vardu: L. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi iki pat bankroto bylos iškėlimo ji naudodamasi tuo pačiu prisijungimo kodu galėjo naudotis ne tik įmonių sąskaitomis, bet ir savo asmenine sąskaita. Panaudodama teisėtai jai išduotais prisijungimo kodais ji jungiasi ir šiuo metu. Prieiga prie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos jai panaikinta tik 2017-10-26. Be to, byloje apklaustas specialistas paaiškino, kad L. B. atveju tam, kad ji galėtų matyti įmonės sąskaitą, ji turėjo persijungti prie paskyros „Verslui“. Gali būti, kad pirmiau visada atsidaro ta įmonė, kuri buvo pirmiau priskirta. Sistema fiksuoja, kad vartotojas prisijungė. Paskui galima atsekti, ką tas asmuo darė. L. B. tvirtino, kad būtent jos atveju taip ir buvo, kad jungiantis prie paskyros „Verslui“ visada atsidarydavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita ir tik tuomet ji galėdavo tikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šie jos parodymai byloje paneigti nebuvo. Kita vertus byloje L. B. kaltinimas pareikštas iš esmės ne dėl prisijungimo prie sąskaitos, o dėl sąskaitos išrašų neteisėto formavimo, todėl teismas plačiau pasisakys dėl šio pareikšto kaltinimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės savininkė ir direktorius 2016-11-10 raštu buvo įspėti, kad iškėlus bankroto bylą jiems draudžiama vykdyti bet kokias finansines prievoles neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikalauta per 15 dienų bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, antspaudą ir įmonės turtą. Pagal tuo matu galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Teismo posėdžio metu bankroto administratorius S. G. tvirtino, kad kartu su kitais dokumentais nebuvo perduotos sutartys su AB „Swedbank“ dėl elektroninių paslaugų teikimo bei dėl kortelių išdavimo S. B. ir L. B. Teigė, kad jei būtų žinojęs, kad L. B. turi elektroninę prieigą prie sąskaitos, ją būtų panaikinęs. Kita vertus, byloje nustatyta, kad bankroto administratorius žinojo, kad yra AB „Swedbank“ atidaryta bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Apie ją bankroto administratoriui priminė ir pati buhalterė A. P., tačiau parašas nebuvo pakeistas. Apklausiamas 2020-01-09 teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. G. pripažino, kad neprisimena, jog pats suteikė L. B. 2017-02-06 teisę neribotą laiką teikti deklaracijas per EDS sistemą. Nors liudytojas negalėjo prisiminti, ar prašė L. B. iš karto po bankroto bylos iškėlimo teikti deklaracijas, tačiau to fakto ir nepaneigė, pripažino, kad jis to galėjo prašyti. Taip pat liudytojas negalėjo prisiminti tiksliai už kokius laikotarpius prašė teikti deklaracijas, kaip ir neprisiminė, ar leido L. B. jungtis prie elektroninės bankininkystės formuojant ataskaitas. Apklausiamas 2021-11-24 teisiamojo posėdžio metu bankroto administratorius S. G. nepaneigė aplinkybės, kad galėjo žinoti, jog L. B. turi prieigą prie sąskaitos. Teigė, kad L. B. galėjo formuoti išrašus už 2016 metus. Taip pat liudytojas patvirtino, kad nėra neįprasta praktika, kad buvę buhalteriai iš pradžių išsaugo teisę jungtis prie sąskaitos elektroniniu būdu. Dar daugiau, liudytojas nurodė, kad L. B. jis jokių pretenzijų neturi. Esminė žala bankrutuojančiai įmonei buvo padaryta nuėmus pinigus nuo sąskaitos, o ne L. B. veiksmais.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. B. buvo suteikta prieiga prie EDS sistemos. Niekas kitas, tik bankroto administratorius galėjo tokią prieigą suteikti. Byloje esančių mokesčių deklaracijų išrašai patvirtina, kad L. B. nuo 2017 metų vasario iki gegužės mėnesio teikė įvairias ataskaitas. Šie duomenys patvirtina L. B. aiškinimus, kad jos buvo prašyta pateikti mokesčių deklaracijas. Kaip aiškino L. B., tam, kad būtų pateikta tvarkinga deklaracija reikia tikrinti sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. P., kuri nurodė, kad tam tikrais atvejais, jei buhalterija nėra visiškai tvarkinga, yra būtina pasitikrinti sąskaitas. Pažymėtina, kad L. B. kaltinimas pareikštas dėl to, kad ji laikotarpyje nuo 2016-11-04 iki 2017-09-04 be bankroto administratoriaus S. G. sutikimo formavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašus, tačiau apklausus liudytoją S. G. negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad L. B. tokio sutikimo neturėjo. S. G. apklausiamas teisme neprisiminė, ar žinojo, jog L. B. turi prieigą prie įmonės sąskaitos, kaip ir neprisiminė ar prieštaravo, jog L. B. deklaracijų teikimo tikslu formuotų išrašus. Be to, liudytojas apskritai nereiškė jokių pretenzijų L. B. S. G. patvirtino, kad su L. B. iki pat 2017 metų spalio galo bendravo ir bendradarbiavo. Šį faktą patvirtina ir elektroninis susirašinėjimas tarp L. B. ir buhalterės A. P.. Iš kaltinime nurodytų laikotarpių matyti, kad išrašai buvo formuojami ne tik už 2016 metus, bet ir už 2014 ir 2015 metus. Nors iš pateiktų deklaracijų matyti, kad jos buvo teiktos už 2016 metus (viena deklaracija apėmė ir 2017 sausį), tačiau byloje nėra neginčytinų duomenų, kad L. B. neturėjo sutikimo tokiam išrašui formuoti. Išrašai už 2015 ir 2014 metus buvo formuojami 2016 metų lapkričio mėnesį ir 2017 metų liepą ir rugsėjį, t. y. dar tuo metu, kai tarp L. B. ir bankroto administratoriaus vyko bendradarbiavimas. Pats liudytojas S. G. tvirtino, kad tarp bankroto administratoriaus ir buvusio buhalterio, buvusių įmonės savininkų viso bankroto proceso metu vyksta bendravimas, prašoma teikti įvairaus pobūdžio informaciją, o kaip byloje buvo nustatyta, L. B. tokią informaciją valdė (bankroto administratoriui nebuvo perduotas kompiuteris su buhalteriniais duomenimis). Be to, bankroto administratorius nurodė, kad L. B. nebuvo jokio poreikio formuoti išrašus už 2017 metus (o toks kaltinimas L. B. ir nebuvo pareikštas), tačiau ji galėjo rinkti informaciją apie duomenis iki 2017 metų.

Kaip jau anksčiau pasisakyta, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčytinais ir neabejotinais duomenimis nebuvo nustatyta, kad jungiantis prie informacinės sistemos ir formuojant išrašus L. B. neturėjo bankroto administratoriaus S. G. leidimo, t. y. neįrodytas neteisėtumo faktas, todėl L. B. išteisintina dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Byloje bankrutuojanti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi civilinį ieškinį S. B. ir L. B. dėl 4600 Eur nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad po bylos grąžinimo prokurorui kaltinimai L. B. pasisavinus įmonės turtą buvo panaikinti, todėl reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš L. B. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pasisakant dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš S. B., būtina pažymėti, kad nuo išteisinimo pagrindo priklauso civilinio ieškinio išsprendimas – pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, o jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-234-699/2017). Šiuo atveju nebuvo įrodyta, kad S. B. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl civilinis ieškinys atmetamas.

Kardomosios priemonės paskirtos kaltinamiesiems S. B. ir L. B. – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD- kompaktinis diskas, saugomi voke nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti budžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

S. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

S. B. paskirtą kardomą priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

L. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 198¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. B. paskirtą kardomą priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinį diską, saugomą voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.