Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. sausio 28 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui E. E. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

2.1. 3,1 kv. m - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus);

2.2. 3,6 kv. m - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose;

2.3.4,1 kv. m - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyvenamosiose patalpose;

2.4. 7 kv. m - Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus socialinės globos ir priežiūros sektoriaus patalpas - 5 kv. m).

Taip pat atsakovės atstovas pažymėjo, kad vykdant rekonstrukcijos darbus duomenys, kiek gyvenamosiose patalpose buvo įrengta miegamų vietų, nebuvo kaupiami, tačiau remiantis pareiškėjo nurodytais duomenimis, 6 būrio 1 brigadoje bei 8 būrio 1 brigadoje buvo 10 miegamų vietų ir buvo kalinama nuo 7 iki 10 nuteistųjų. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovo atstovas į bylą pateikė papildomus duomenis (b. l. 34-35), iš kurių matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 6 būrio 1 gyvenamąją patalpą, 8 būrio 1 gyvenamąją patalpą, 5 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kur jam teko (esant užimtos visoms miegamosioms vietoms) nuo 3,16 kv. m iki 6,63 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas vadovaujasi jais spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Be to, pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl blakių ir tarakonų būrio patalpose. Tuo tarpu, atsakovės atstovas nurodo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacįja“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje (ne būtinai toje pačioje patalpoje) atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji informuoja savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistus, o jie - Turto valdymo skyrių, kuris organizuoja UAB „Utenos deratizacija“ specialistų atvykimą ir dezinfekcijos, dezinsekcijos ar deratizacijos (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų) atlikimą. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad buvo sukąstas parazitų, o pagal abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius negalima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, o tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr., pvz., LVAT 2017-03-07 nutartį Nr. A-1374-624/2017). Taip pat atsakovės atstovas pažymoje (b. l. 24-26) nurodė, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengtas LED apšvietimas, užtikrinantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, todėl atmetami.

Atsakovo atstovas pažymoje (b. l. 24-26) nurodo, kad sanitariniai mazgai įrengti kiekvienoje kameroje, iki lubų atitverti nuo likusio kameros ploto, su varstomomis durimis. Nuteistojo E. E. skundų dėl eilių prie sanitarinio mazgo Turto valdymo skyrius negavo. Įvertinus kamerų sanitarinio mazgo įrengimą - sanitarinio mazgo zona atskirta nuo likusios kameros dalies pertvara ir varstomomis durimis - konstatuotina, jog pareiškėjo privatumas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu skundų administracijai, NVSC dėl sanitarinių mazgų įrengimo, galimo privatumo pažeidimo, neteikė. Įvertinus kamerų sanitarinių mazgų įrengimą - sanitarinio mazgo zona atskirta nuo likusios kameros dalies varstomomis durimis - konstatuotina, jog pareiškėjo privatumas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjas taip pat teigia, jog gyvenamojoje patalpoje apie 25 kv. m. buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, buvo įrengta tik viena praustuvė, nebuvo dušo sietelių, kojų plautuvių, garų surinktuvo, sieninių rankšluosčių pakabų.

Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarką nustatė Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi, paneigtinos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinių įrenginių (praustuvių) trūkumo. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad kojų plautuvių dušinėje nėra, nes teisės aktai jų įrengimo nenumato todėl pareiškėjo pretenzijos dėl kojų plautuvių neįrengimo atmestinos, nes jų įrengimas nėra reglamentuotas Aprūpinimo normose. Aprūpinimo normų 13 punktas nustato, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui , suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui , kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį. Atsakovės atstovas pažymoje (b. l. 24-26) nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Teismas neturi pagrindo abejoti šių duomenų patikimumu, todėl jais grindžia daromas išvadas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kreipėsi skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl inventoriaus dušo patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus nebuvimo dušo patalpose atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymoje atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos Trečiojo sektoriaus rekonstruotose pastatuose skalbimo patalpos įrengtos kiekviename aukšte - viena dviem būriams. Šiose patalpose įrengtos skalbimo mašinos su džiovinimo funkcija. Toje pačioje patalpoje sudaryta galimybė džiovinti savo skalbinius, jei nuteistojo netenkina skalbimo mašinos džiovinimo funkcija (b. l. 24-26). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, apie sudarytas sąlygas išsidžiovinti išskalbtus drabužius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas skundėsi, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK jo minėtoje kameroje, kurioje buvo kalinamas, sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra nebuvo tinkama: prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, dušo maišytuvai, jų rankenėlės), nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, sanitarinių mazgų patalpose neužtikrinta švara.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Įstaigos patalpų valymo vykdymo tvarką nustato Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Atsakovės atstovas nurodė, kad švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje pelėsio nebūtų. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, reiškia, kad E. E. netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Kabliukai rankšluosčiams įrengti visuose sanitariniuose mazguose. Taip pat rekonstruotos patalpos pilnai aprūpintos naujais baldais ir nauja įranga. Visi galimai buvę įrangos defektai buvo padaryti pačių kameros gyventojų. Gavus informaciją apie sugadintą inventorių, pagal galimybes trūkumai šalinami. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nešvarių sanitarinio mazgo patalpų yra bendro pobūdžio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su nešvariomis patalpomis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus ar administraciją dėl netinkamai valomų patalpų, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių, pagrindu negalimas atsakovo neteistų veiksmų konstatavimas.

Atsakovės atstovo teigimu, prižiūrėtojo iškvietimo sistemos įrengtos visose patalpose, kurių įrengimą nustato teisės aktai, tačiau nuteistieji nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto. Nuteistieji patys piktybiškai gadina įstaigos turtą bei įrangą, o tada kreipiasi į Regionų teismus siekdami prisiteisti neturtines žalas. Vertinant pareiškėjo paaiškinimus, atsižvelgiama, kad skunde nėra konkrečiai aprašyta situacijų, kada konkrečiai, kiek laiko neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, ar pareiškėjas, elgdamasis kaip atsargus ir rūpestingas asmuo, apie neveikiantį iškvietimo mygtuką skundais, pranešimais ar prašymais būtų informavęs pataisos įstaigą. Be to, byloje nenustatyta duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų susidūręs su realiai kilusia grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai apie jam neužtikrintą galimybę pasinaudoti iškvietimo mygtuku, įvertinus juos kaip deklaratyvius, nepagrįstus bylos duomenimis, atmetami.

Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę 3-ame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų, psichologinio sukrėtimo, sutrikusio visaverčio gyvenimo, prarasto gyvenimo ir socialinių įgūdžių, sumažėjusio pasitikėjimas savimi, garbės ir orumo įžeidimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 23).

Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.