Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-844/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
2-844/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
G. D., akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“
Ieškovas
M. V.
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Ukmergės keliai“
Advokatai
Džiolana Tarvainytė
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-844/2008Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“ ir atsakovo G. D. atstovės advokatės Džiolanos Tarvainytės atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 2A-338-30/2006 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, G. D. , trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Ukmergės keliai“ dėl įpareigojimo pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias atskaitingo emitento akcinės bendrovės „Ukmergės keliai“ akcijas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus, remiantis Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRĮ) 2, 17, 18, 19, 52 straipsniais, CK 3.88, 3.92 straipsniais, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti privalomąjį pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Ukmergės keliai” vertybinius popierius - paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias balsavimo teisę. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinio netenkino. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo M. V. apeliacinį skundą patenkino. Panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą ir klausimą išsprendė iš esmės - patenkino ieškovo M. V. ieškinį ir įpareigojo atsakovus G. D. ir AB „Panevėžio keliai“ VPRĮ nustatyta tvarka pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Ukmergės keliai“ vertybinius popierius – paprastas vardines akcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą .

Atsakovas AB „Panevėžio keliai“ kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Šis prašymas buvo atmestas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartimi.

Dėl to paties sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, remdamasi CPK 278 straipsniu, į teismą kreipėsi atsakovo G. D. atstovė advokatė D. Tarvainytė. Prašyme nurodė, kad šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas atsakovams, tačiau iš teismo sprendimo neaišku, kokia tvarka jis turėtų būti vykdomas. Nurodė, jog 2008 m. vasario 8 d. įsigaliojus Vertybinių popierių įstatymui (toliau - VPĮ), VPRĮ neteko galios. Sistemiškai aiškinant VPĮ 30 ir 31 straipsnių normas, reglamentuojančias oficialaus siūlymo reikalavimus, bei 2 straipsnio 25 dalies nuostatas, darytina išvada, jog oficialaus siūlymo teikimo šalis, turinti pareigą VPĮ 31 straipsnio nustatytu atveju pateikti oficialų pasiūlymą, yra vertybinių popierių savininkas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių. Paaiškino, kad G. D. 2007 m. spalio 10 d. perleido nuosavybės teise valdytas AB „Ukmergės keliai“ paprastąsias vardines akcijas, todėl jis šiuo atveju nėra laikomas vertybinių popierių savininku. Pažymėjo, jog sprendime G. D. nustatyta pareiga pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias atskaitingo emitento AB „Ukmergės keliai“ vertybinius popierius VPRĮ nustatyta tvarka. VPĮ 31 straipsnyje, reglamentuojančiame oficialaus pasiūlymo teikimo procedūrą, numatyta, jog asmeniui, savarankiškai veikiančiam arba kartu su kitais asmenimis, viršijus įstatyme numatytą turimų akcijų kiekį, nustatoma alternatyvi pareiga perleisti akcijų dalį, viršijančią įstatyme nustatytą ribą arba pateikti oficialų privalomą siūlymą supirkti likusias balsavimo teises suteikiančias akcijas, taip pat pažymėjo, jog investuotojo apsisprendimui ir veiksmų atlikimui VPĮ nenustatė privalomojo termino. Atkreipė dėmesį, jog G. D. perleidus paprastąsias vardines AB „Ukmergės keliai“ akcijas, tuo jis įvykdė vieną iš VPĮ 31 straipsnyje (VPRĮ 19 str.) įtvirtintų alternatyvių pareigų - perleisti akcijų dalį, viršijančią įstatyme nustatytą ribą ir tuo pašalintas kitų bendrovės akcininkų teisių pažeidimas. Iki 2007 m. vasario 8 d. galiojusio VPRĮ 19 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 proc. balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo: perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius. Pagal VPRĮ 19 straipsnio 3 dalį, savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki VPRĮ 19 straipsnio 1 dalies nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių. Šioje normoje nustatytas 30 dienų terminas nėra naikinamasis. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėja nurodė, jog G. D. 2007 m. spalio 10 d. perleidus paprastąsias vardines AB „Ukmergės keliai“ akcijas, yra sumažintas balsų kiekis ir atsakovai, įvykdę įstatyme numatytą alternatyvią prievolę, nebeturi pareigos skelbti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusias atskaitingo emitento AB „Ukmergės kelia“ vertybinius popierius.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. įpareigojo atsakovus G. D. ir AB „Panevėžio keliai“ VPRĮ nustatyta tvarka pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Ukmergės keliai“ vertybinius popierius – paprastas vardines akcijas, šis sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo momento ir turėjo būti vykdomas, tačiau 2007 m. sausio 29 d. antstolės patvarkymu buvo sustabdytas iki bus peržiūrėtas sprendimas kasacine tvarka. Teismas pažymėjo, jog kadangi Panevėžio apygardos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi, tai nuo šios dienos neliko kliūčių tolesniam sprendimo vykdymui. Teismas nurodė, kad CPK 278 straipsnio nuostata suprantama taip, kad sprendimas gali būti išaiškinamas, kai yra ne aiškiai, t. y. nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti. Teismo nuomone, atsakovo G. D. keliamas klausimas peržengė sprendimo išaiškinimo ribas, yra susijęs su naujomis aplinkybėmis, kurios neegzistavo nei sprendimo priėmimo, nei jo įsiteisėjimo metu, todėl teismas atsisakė išaiškinti sprendimą. Pasisakydamas dėl prašymo išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, teismas nurodė, jog įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo tik antstoliui, vykdančiam sprendimą (CPK 593 str.). Kadangi tokį prašymą pareiškė atsakovas G. D. , teismas atsisakė jį tenkinti, nes jį padavęs asmuo tokios teisės neturi.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas AB ,,Panevėžio keliai“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Skundui pagrįsti apeliantas nurodo tokius argumentus:

1. Neaišku, kodėl teismas atsisako išaiškinti sprendimą, nes pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Pasikeitus teisės normoms, sprendimo įvykdymas tapo nebeįmanomu ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių.

2. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį VPĮ, G. D. perleidus akcijas, yra tinkamai įvykdytas teismo sprendimas.

3. Teismas netinkamai aiškino CPK 593 straipsnį. CPK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, o 2 dalis numato, jog pareiškime išdėstomi reikalavimai gali būti kildinami ir dėl kitų klausimų, kas patvirtina, jog atsakovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl prašymo išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką, nes kitu atveju būtų pažeistos CPK 17 straipsnio bei CPK 5 straipsnio1 ir 3 dalių nuostatos.

Atskiruoju skundu atsakovo G. D. atstovė advokatė D. Travainytė taip pat prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 278, 589 straipsnių nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Kadangi teismo sprendimas yra vykdytinas ir iškilus teismo sprendimo įvykdymo neaiškumų, atsakovas, remdamasis paminėtomis CPK normomis, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl į Panevėžio apygardos teismą dėl sprendimo ir jo įvykdymo tvarkos išaiškinimo.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo G.. D. keliamas klausimas dėl sprendimo ir jo įvykdymo tvarkos išaiškinimo peržengia sprendimo išaiškinimo ribas. G. D. 2007 m. spalio 10 d. perleidus nuosavybės teise valdytas AB „Ukmergės keliai“ paprastąsias vardines akcijas, vadovaujantis VPĮ 31 straipsniu (VPRĮ 19 str.), jis nebėra šiose nuostatose įtvirtintų teisės normų taikymo objektu. Tokiu atveju, nesant kitų AB ,,Ukmergės keliai“ akcininkų teisių pažeidimo, yra neaišku, kaip reikėtų įvykdyti Panevėžio apygardos teismo sprendime nurodytus veiksmus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo G. D. atskirąjį skundą atsakovas AB ,,Panevėžio keliai“ prašo jį patenkinti.

Atsiliepimu į atsakovo G. D. atskirąjį skundą ieškovas M. V. prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šias nesutikimo su atskiruoju skundu aplinkybes:

1. Prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išaiškinimo gali paduoti tik antstolis.

2. Ta aplinkybė, kad atsakovas G. D. perleido akcijas, negali būti kliūtimi pateikti pasiūlymą supirkti likusius emitento vertybinius popierius ir įgyvendinti pasiūlymą. Nei viename norminiame akte nėra draudimo teikti oficialų pasiūlymą supirkti vertybinius popierius tam asmeniui, kuris jau perleido turimus vertybinius popierius.

3. Teismas vykdymo stadijoje negali revizuoti priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo jokiu kitu būdu kaip tik atnaujinant bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimu į atsakovo AB ,,Panevėžio keliai“ atskirąjį skundą atsakovo G. D. atstovė advokatė D. Travainytė su šiuo skundu sutinka, prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva nekeisdamas sprendimo turinio turi teisę jį išaiškinti tais atvejais, kai sprendimas yra neaiškus. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina išvada, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą įvykdyti. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 str. 2 d.). Be to, įstatyme yra nustatyta ir antstolio teisė kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.). Nurodytos proceso teisės normos sudaro vieną visumą. Jos skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. CPK 589 straipsnis yra specialioji teisės norma bendrosios normos, įtvirtintos CPK 278 straipsnyje, atžvilgiu, reglamentuojanti vykdymo proceso metu antstolio teisę prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-238/2007). CPK 589 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolio prašymą išaiškinti teismo sprendimą ir jo vykdymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 593 straipsnio 1 dalis numato, jog CPK numatytais atvejais vykdymo proceso metu antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas priėmė ir išnagrinėjo G. D. atstovės advokatės D. Travainytės, kuri remdamasi CPK 278 straipsniu, kreipėsi į teismą, su prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką. Kaip minėta, Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino ieškovo M. V. ieškinį ir įpareigojo atsakovus G. D. ir AB „Panevėžio keliai“ VPRĮ nustatyta tvarka pateikti privalomąjį oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento AB „Ukmergės keliai“ vertybinius popierius – paprastas vardines akcijas. Teisėjų kolegijos nuomone, priimtas sprendimas aiškiai nurodo, jog kokie asmenys, kokius veiksmus ir kokiu pagrindu turi atlikti, šio sprendimo rezoliucinės dalies negalima laikyti nei neaiškia, nei nesuprantama arba nevienareikšmiškai suprantama, todėl nėra pagrindo jos išaiškinti. Be to, kaip minėta, aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2007). CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek priimant prašomą išaiškinti sprendimą, tiek išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, G. D. dar nebuvo perleidęs nuosavybės teise valdytas AB „Ukmergės keliai“ paprastąsias vardines akcijas. Taigi, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismo teisėjų kolegija, atsakovo G. D. atstovės keliamas klausimas yra susijęs su naujomis aplinkybėmis, kurios neegzistavo nei sprendimo priėmimo, nei jo įsiteisėjimo metu. Todėl atmestini atskirųjų skundų argumentai, susiję su aplinkybių po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeitimu.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis