Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, O. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti praleido, nes karantino metu dėl Covid-19 viruso dauguma įstaigų dirbo nuotoliniu būdu, paslaugų teikimas buvo ribotas, taip pat nežinojo, kad yra įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Tik tvarkant dokumentus, pareiškėja sužinojo, kad yra testamentas ir pareiškėja vienintelė palikimo priėmėja. Paaiškino, kad kreipėsi į 35-ąjį notarų biurą, prašė išduoti pažymą apie palikimo priėmimą, tačiau notarų biuras atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad reikalinga teismo nutartis, jog terminas palikimui priimti yra atnaujintas. Pridūrė, kad testamente nurodyta pareiškėjos sesuo O. D., ji iki mirties gali gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadangi pareiškėjos sesuo turi pirmos grupės invalidumą bei skirta socialinė pagalba.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą pilna apimtimi, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nežinojo, kad terminas palikimui priimti yra trys mėnesiai, nes niekada nebuvo susidūrusi su pavedėjimo reikalais, tėvas buvo pirmas miręs artimasis. Taip pat nežinojo, kad testamentu turtas yra paliktas jai, manė, kad tėvas turtą paliko motinai. Po tėvo mirties buvo labai sudėtinga situacija bei jos psichologinė būklė, kadangi šeimoje reikėjo prižiūrėti sergančią seserį, be to, ji yra vieniša motina, auginanti nepilnametį sūnų, tuo pat metu turėjo dirbti, kad išlaikytų šeimą, vaikas mokėsi nuotoliniu būdu. Dokumentų tvarkymą labai sutrukdė paskelbtas karantinas, nes dauguma įstaigų buvo uždarytos, paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, todėl negalėjo laiku gauti dokumentų. Taip pat paaiškėjo, kad registruose nebuvo įregistruota 1985 metais įvykusi tėvo ir motinos ištuoka, nes archyvuose nebuvo ištuokos liudijimo. Taigi pareiškėja sugaišo daug laiko, kol buvo surasti reikiami dokumentai bei tinkamai įregistruota ištuoka. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju trijų mėnesių terminas, esant tokioms aplinkybėms, buvo per trumpas laiko tarpas. Akcentavo, kad labai ilgos eilės pas notarą, kadangi kreipiantis į notarą pagal gyvenamąją vietą vizitui užrašoma po dviejų mėnesių. Šiuo metu jai atsirado daugiau laisvo laiko tvarkyti dokumentus, nes sesuo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namuose, kur jai neterminuotai teikiama visokeriopa priežiūra. Paaiškino, kad ginčų tarp seserų dėl turto nėra, sesuo visada galės gyventi paveldėtame bute.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas bei O. D. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuoti asmenys prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, taip pat nenurodė svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2020 m. spalio 16 d., tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2021 m. birželio 17 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. D. mirė 2020 m. spalio 16 d., mirė ištuokoje, vaikai: O. D. ir pareiškėja A. R.

Teismui pateiktas 2010 m. gruodžio 14 d. testamentas, kuriuo V. D. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir visą kitą turtą paliko A. R. ir pageidavo, jog O. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, turėtų teisę iki gyvos galvos gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise pagal 1992 m. vasario 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį priklauso V. D.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad O. D. skirtos socialinės paslaugos, t. y. neterminuota ilgalaikė socialinė globa teikiama (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namuose.

Iš Testamentų registro išrašų matyti, kad pareiškėja nėra paveldėjusi tėvo V. D. turto. Pareiškėja po savo tėvo mirties į notarą dėl paveldimo turto per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Pareiškėja yra testamentinė įpėdinė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Tiek pareiškime pareiškėja nurodė, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad tvarkytis paveldėjimo reikalus po tėvo mirties jai sutrukdė įstatymų nežinojimas, taip pat dėl epidemiologinės situacijos šalyje paskelbtas karantinas, papildomų dokumentų rinkimas bei tvarkymas, sudėtinga situacija šeimoje. Visos šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau ji tai padarė ne dėl tyčios, o dėl svarbių priežasčių, t. y. susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kurių ji negalėjo savo valia įtakoti. Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido todėl, kad nežinojo paveldėjimo santykius reglamentuojančių teisės normų, be to, termino praleidimo priežastis sąlygojo dėl epidemiologinės situacijos šalyje paskelbtas karantinas, dėl kurio įstaigos dirbo nuotoliniu būdu, kas trukdė greitai bei operatyviai tvarkyti dokumentus. Pareiškėjos sudėtinga situacija šeimoje (neįgalios sesers nuolatinė priežiūra, nepilnamečio sūnaus auginimas) taip pat turėjo įtakos termino praleidimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai. Atvirkščiai, iš pareiškėjos paaiškinimų akivaizdu, kad palikimas įstatymo nustatytu terminu nebuvo priimtas būtent dėl teisės normų neišmanymo, o pareiškėjai sužinojus teisės normų esmę ir pasekmes, ji itin aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių teises įgyvendinti kuo operatyviau. Pažymėtina, kad termino palikimui priimti atnaujinimui prieštaravimų nepateikė ir valstybę atstovaujanti įstaiga –VĮ Turto bankas, taip pat ir pareiškėjos sesuo – O. D.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, A. R. atnaujintinas terminas palikimui po tėvo V. D. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, siekdama priimti palikimą po tėvo V. D. mirties, turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą pagal palikimo buvimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 16 d.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.