Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. B., jos įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Bučiui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams K. Š., O. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadove, žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (21295,83 Eur), nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų teikėjais (duomenys neskelbtini) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.

Šiais veiksmais R. B. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su VMI pareiškimu, teikti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus atsisakė (b. l. 85-87).

Teismo posėdžio metu R. B. įgaliotas atstovas advokatas Vytautui Bučius parodė, kad bendrovė su VMI buvo sudariusi 3 mokestines paskolos sutartis. VMI priėmė sprendimą 2023 m. sausio 3 d. neišdėstyti priemokos sumokėjimo. Vienas iš motyvų buvo tai, kad bendrovė turėdama nepriemoką, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą. Paaiškino, jog VMI 2023 m. sausio 30 d. išvadoje nurodė eiliškumą. Buvo padaryta išvada, kad įmonė turėdama nepriemoką, vykdė atsikaitymus su kreditoriais, o ne su valstybe. Pagal VMI išvadą, nurodyta, kad minėta bendrovė nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. turėjo lėšų, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Advokatas atkreipė dėmesį į tai, kad VMI išvadoje nurodyta, kad lėšų buvo pakankamai, o 2023 m. sausio 2 d. išvadoje yra tam tikrų neatitikimų su prašymu pateiktu dėl bylos iškėlimo. Išvadoje nurodoma, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų, bet įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Pagal CK šeštosios knygos 6.930¹ str. prievolė teikti pirmumą atsiskaitymams su VMI taikoma tik finansinių sunkumų turinčioms įmonėms. Atstovė negalėjo atsakyti, ar įmonė turėjo finansinių sunkumų. Nurodė, kad kyla klausimas, jei finansinių sunkumų nėra, įmonė dirba pelningai, kodėl kreipiamasi į teismą. Advokato vertinimu, CK 6.930¹ straipsnio nuostatų negalima taikyti R. B. įmonei, kadangi VMI neteisingai interpretuoja įstatymą ir R. B. atžvilgiu teisena turėtų būti nutraukta, kadangi bendrovė buvo pajėgi sumokėti kreditoriams. Pagal praktiką, turi būti nustatyta, kad skolininkas neturi lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Advokato vertinimu, šiuo atveju teiginys dėl eiliškumo nepagrįstas, nes pati VMI nustatė, kad finansinių sunkumų bendrovė neturėjo. Prašė bylą nutraukti (b. l. 85-87).

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 1 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką sudarė 21295,83 Eur, iš jų: 141,00 Eur (mokestis ir delspinigiai) gyventojų pajamų mokesčio ir 21154,83 Eur (mokestis ir delspinigiai) pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimas. Šios įmonės vadovė nuo 2021 m. spalio 8 d. iki dabar yra R. B. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nustatyta, kad bendrovė su VMI yra sudariusi 3 mokestinės paskolos sutartis (viena iš jų yra nutraukta pasibaigus sutarties terminui), pagal kurias pradelsta sumokėti iš viso 10,971,70 Eur. Paskutinė įmoka (513,71 Eur) pagal mokestinių paskolų sutartis (įmokos kodu (duomenys neskelbtini)) pervesta 2022 m. liepos 13 d. 2022 m. vasario 18 d. buvo sudaryta mokestinė paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5137,07 Eur sumos, mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., kas mėnesį įsipareigota mokėti 513,71 Eur sumą. 2022 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12627,00 Eur sumos, mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., kas mėnesį įsipareigota mokėti 1147,90 Eur sumą. 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5156,92 Eur sumos, mokestinės nepriemokos mokėjimas išdėstytas laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 25 d., kas mėnesį įsipareigota mokėti 429,74 Eur sumą. VMI pareiškime pripažinta, kad įmonė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. VMI 2022 m. lapkričio 14 d., 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. gavo dar UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymų su priedais: išdėstyti 9648,94 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą nu 2023 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. spalio 25 d.; pratęsti 11442,92 Eur išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2023 m. lapkričio 25 d.; pratęsti 5156,92 Eur išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2023 m. lapkričio 25 d. ir pratęsti 2568,52 Eur išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2023 m. lapkričio 25 d. Pateikdama prašymus atidėti/išdėstyti ir pratęsti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, bendrovė patvirtino, kad jai yra žinoma apie įsiskolinimą VMI. Išnagrinėjus minėtus prašymus bei surinktą papildomą informaciją, VMI 2023 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė netenkinti bendrovės pateikto prašymo ir neišdėstyti 9648,94 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo iki 2023 m. spalio 25 d. ir 2023 m. sausio 3 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Pakeisti sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriais nuspręsta nepakeisti 2022 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2022 m. vasario 18 d. sudarytų mokestinės paskolos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų. Prašymų netenkinimo motyvai išdėstyti VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2023 m. sausio 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir prašymų pakeisti mokestinės paskolos sutarties sąlygas“. Vienas iš prašymų netenkinimo argumentų buvo tas, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Remiantis bendrovės pateiktomis bankų sąskaitų išrašo kopijomis nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. įplaukos sudarė 62063,76 Eur (įskaitant 20465,00 Eur vidinius pervedimus tarp bendrovės bankų sąskaitų), išlaidos sudarė 66304,81 Eur. Bendrovė nagrinėjamu laikotarpiui valstybės biudžetą įmokų nemokėjo. Piniginių lėšų likutis 2022 m. gruodžio 5 d. bendrovės banko sąskaitose buvo 235,44 Eur, kasoje - 6506,18 Eur, pas atskaitingą asmenį - 6639,99 EUR (turimas piniginių lėšų likutis sudaro 13381,61 Eur). Iš bendrovės pateiktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose matyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su kitais bendrovės kreditoriais. Bendrovės vadovas gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai nebuvo mokama, dėl ko ir susidarė pradelsti įsipareigojimai. Bendrovė, turėdama įsiskolinimą biudžetui (nuo 2022 m. liepos 25 d.) pagal sudarytas mokestinės paskolos sutartis, 2022 m. spalio 13 d. lizingo būdų įsigijo BMW X1 (laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 12 d. pervesta 1350,00 Eur pradinio įnašo suma ir 2022 m. spalio 13 d. iš kasos išmokėta 725,00 Eur), pagal kasos knygos kopiją nustatyta, kad bendrovė, turėdama įskolinimą biudžetui (pagal mokestines paskolos sutartis ir deklaruotas susidariusias prievoles), atliko avansinius mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį Mercedes-Benz (2022 m. spalio 28 d. pervesta 2200,00 Eur ir 2022 m. lapkričio 8 d. pervesta 5000,00 Eur), kreditoriui MB (duomenys neskelbtini) pervesta 4500,00 Eur, MB (duomenys neskelbtini) pervesta 8430,37 Eur, tai pat atlikti mokėjimai UAB (duomenys neskelbtini). Didžiausi mokėjimai iš banko sąskaitų buvo atlikti: 2022 m. spalio 2 d. – 1000 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, 263,74 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 410,38 (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13882,69 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 4 d. – 500 Eur suma MB „(duomenys neskelbtini)“ bei 300 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13885,95 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 5 d. – 1000 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, 200 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13887,58 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 7 d. – 350 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13890,84 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 9 d. – 106,90 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13894,10 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 10 d. – 1000 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, 300 Eur A. P. įmonė, 500 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 200 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13895,73 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 12 d. – 800 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500 Eur – MB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13898,99 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 14 d. – 1103,49 MB „(duomenys neskelbtini)“, 324,94 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 400 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“(mokestinė nepriemoka – 0,01 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13902,25 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 19 d. – 600 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 36,61 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13910,40 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 20 d. – 300 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 36,61 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13912,03 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 24 d. – 720 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 36,96 Eur, mokestinės paskolos likutis – 13918,55 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 5472,95 Eur), 2022 m. spalio 27 d. – 185,01 Eur (duomenys neskelbtini) (mokestinė nepriemoka – 9567,88 Eur, mokestinės paskolos likutis – 11825,10 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 7571,92 Eur), 2022 m. lapkričio 3 d. – 630,00 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“, 264,37 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokestinė nepriemoka – 9582,23 Eur, mokestinės paskolos likutis – 11787,23 Eur, pradelsta suma pagal mokestinę sutartį – 7625,61 Eur). VMI teigimu, jeigu įmonė nebūtų atlikusi aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų visiškai padengta. Tokiu būdu įmonė pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pagal byloje esančius duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiama R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2021 m. spalio 8 d. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos aptartus byloje duomenis, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad R. B. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Aptariamoje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad R. B. vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. turėjo įsiskolinimų VMI, nekilo. Minėtą aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino apklaustos liudytojos – A. R. ir E. K., taip pat VMI atstovė K. Š. Pastarųjų teigimu, 2022 metais buvo priimti trys sprendimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusios mokestinės nepriemokos išdėstymo. Ši mokestinė nepriemoka susidarė įmonei deklaravus mokesčius už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, taip pat įmonei buvo priskaičiuoti delspinigiai (b. l. 85-87, 93-95). Teismas pagrindo abejoti šiais proceso dalyvių parodymais neturi, kadangi jie atitinka administracinio nusižengimo bylos rašytinę medžiagą. Iš VMI informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašų, gautų laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2023 m. vasario 1 d., matyti, kad aptariamai įmonei buvo susidarę įsiskolinimai dėl mokesčių nesumokėjimo valstybės biudžetui, o būtent - pridėtinės vertės mokesčio mokestinės prievolės, kurie laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2023 m. vasario 1 d. sistemingai augo nuo 5472,95 Eur sumos iki 21154,83 Eur sumos (b. l. 6-12). Faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių įsiskolinimų VMI taip pat patvirtina ir minėtos įmonės su VMI 2022 m. vasario 18 d., 2022 m. gegužės 24 d. bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos mokestinės paskolos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusių 5137,07 Eur, 12627,00 Eur bei 5156,92 Eur mokestinių nepriemokų sumokėjimo terminai buvo išdėstyti ilgesniems laikotarpiams (b. l. 14-15, 17-18, 19-20, 105-106, 110-111, 115-116). Galiausiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą VMI patvirtino ir pačios įmonės 2022 m. lapkričio 14 d. VMI pateiktas prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei tos pačios dienos paaiškinimas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo didelį skaičių kreditorinių įsipareigojimų, įskaitant ir įsiskolinimus VMI (b. l. 21, 22).

Teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti to fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimus VMI, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d., atsiskaitė su kitais kreditoriais - MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. P. įmone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą aplinkybę patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų nurodymų išrašai, iš kurių matyti, kad aptariama įmonė nurodytu laikotarpiu atsiskaitinėjo su pirmiau išvardintais fiziniais ir juridiniais asmenimis (b. l. 28-34).

Apibendrinus pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytinas faktines aplinkybes, pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. B. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d., nepaisant turimų įsiskolinimų VMI bei nesilaikydama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais.

Kita vertus, šios teismo nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė realizavo jai inkriminuoto ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Iš pirmiau nutartyje aptartos ir CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos matyti, kad ši tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, pagal kurią turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai.

Minėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotu laikotarpiu, o būtent – nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d., su finansiniais sunkumais nesusidūrė. VMI 2023 m. sausio 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad nepaisant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių įsipareigojimų VMI, šios įmonės veikla 2022 metais buvo pelninga ir įmonė finansinių sunkumų neturėjo. Apskaičiavus finansinės rizikos ir likvidumo koeficientus, nustatyta, kad 3 finansinių rodiklių reikšmės yra patenkinamos, 1 rodiklio reikšmė gera ir 1 rodiklio reikšmė nepatenkinama. Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 bei 2022 metais pajamas, nustatyta, kad šios įmonės pajamos 2022 metais padidėjo 24 procentus (b. l. 8). Juo labiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių sunkumų taip pat neturėjo ir 2021 metais. Nors minėta įmonė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 25 d. mokesčių į valstybės biudžetą taip pat nemokėjo, tačiau 2021 metais dirbo pelningai, 3 iš penkių finansinės rizikos ir likvidumo koeficientų buvo patenkinami, 1 geras, o 1 nepatenkinamas (VMI 2022 m. vasario 18 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 103-104)). Faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla 2022 metais buvo pelninga ir ši įmonė finansinių sunkumų neturėjo patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) E. K., kuri patvirtino, kad 2022 metais aptariama įmonė jokių finansinių sunkumų neturėjo, todėl nuspręsta, šios įmonės 2022 m. lapkričio 24 d. prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino pratęsimo netenkinti. Kartu liudytoja paaiškino, kad įmonė pagal savo finansinius rodiklius galėjo mokėti mokestines paskolos sutarties įmokas, tačiau į valstybės biudžetą jokios įmokos nebuvo atliktos (b. l. 93-95). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta A. R. taip pat paaiškino, kad įmonės finansiniais rodikliai 2022 metais buvo pakankamai geri, ji veikė sėkmingai, o VMI su šia įmonė sudarytos mokestinių nepriemokų paskolos sutartys buvo sąlygotos tos aplinkybės, kad pati įmonė kreipėsi į VMI su prašymais nustatyti ilgesnius laikotarpius skoloms sumokėti (b. l. 93-95).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d., turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais jos turimais kreditoriais, įskaitant ir VMI. Vien tai, kad VMI su aptariama įmone 2022 metais sudarė kelias mokestines paskolos sutartis, nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki ir ji neturėjo galimybės atsiskaityti su turimais kreditoriais.

Visi anksčiau teismo įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymio – pakankamo lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti neturėjimo, todėl pastarosios atžvilgiu pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.