- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1322-579/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00317-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimo A. J. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2014 m. birželio 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-06-20, 9 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vidutinio girtumo laipsnyje (nustatytas 1,83 promilių girtumas), vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinės teisės pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas nutarimu A. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą ,numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir paskyrė 2500 Lt. (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) / 724,05 Eurų baudą/ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. J. prašo: patikrinti Varėnos rajono teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimo, administracinėje byloje Nr. A2.6-390-308/2014 teisėtumą ir pagrįstumą bei konstitucinių ir administracinių bylų teisenos pagrindinių principų reikalavimų laikymąsi A. J. atžvilgiu, šioje administracinėje byloje; panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą administracinėje byloje Nr.A2.6.-390-308/2014 ir vadovaujantis administracinės bylos duomenimis bei galiojančiomis ATPK 250 straipsnio 1 punkto nuostatomis, administracinę bylą (dėl tariamo ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimo) A. J. nutraukti; paskirti šią apeliacinę administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
A. J. skunde nurodo, kad su Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo kategoriškai nesutinka, kadangi jis automobilio nevairavo, o tik buvo keleivis, be to 2014 m. spalio 30 d. teismo nutarimo išvados yra nepatikimos, abejotinos, vienpusės ir neatitinka šios administracinės bylos objektyvių faktinių aplinkybių ir nesudaro administracinio pažeidimo sudėties. Apeliantas skunde cituoja ATPK 9 str. ir 286 str. nuostatas ir prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą pirmiausiai dėl to, kad protokolas, kurį jis prilygina kaltinamajam aktui, buvo surašytas skubotai ir šiurkščiai pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus – protokole nurodyti nepatikrinti, nepatikimi ir abejotini duomenys, kuriuos vienpusiai surinko ar užfiksavo kaltintojai ir suinteresuoti jį nubausti asmenys – policijos pareigūnai A. A. ir Ž. S.. Skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką KET pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo ribas, todėl turi būti įrodinėjami nustatyta tvarka visomis savarankiškomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantas pažymi, kad Varėnos rajono apylinkės teismas abejonėmis grindė ir faktinę jo veikos pusę, kadangi iš pateikto į administracinę bylą vaizdo registratoriaus nekokybiško (abejotino) įrašo neįmanoma identifikuoti nei automobilių markių, nei valstybinių automobilių numerių, nei įvykyje dalyvavusių žmonių skaičiaus, nei policijos pareigūnų asmenybių. Taip pat nurodo, kad keleiviams A. J. ir D. Č. nebuvo sudaryta galimybė sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą, kadangi A. J. ir D. Č. buvo pristatyti į Varėnos rajono PK budėtojų dalies bei kitas tarnybines patalpas ir pažymi, kad A. J. ant blaivumo patikros rezultatų nedviprasmiškai nurodė „nesutinku“ ir pasirašė.
Be to, A. J. skunde teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ATPK 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisės normą, ne kartą yra pažymėjęs, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Taip pat nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas šioje administracinėje byloje turėjo būti aktyvus ir visiems teisingas – apklausti visus liudytojus ir pasisakyti dėl jo ir liudytojo D. Č. parodymų, tačiau teismo motyvai formalūs, abejotini ir niekaip nepatvirtinti byloje esančiu video įrašu. Savo skundo argumentus dėl pažeidimo prevencijos ir priemonių tikslui pasiekti apeliantas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimais.
Apeliaciniame skunde A. J. taip pat teigia, kad vien tik protokolo surašymas nereiškia, kad atskleista pažeidimo esmė, nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese ir jam turėjo būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kiekvienam kaltinamajam, tiek Varėnos r. PK, tiek pirmos instancijos teisme. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą, buvo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negalėjo būti pašalinti, turėjo būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai bei nurodo, kad pirmos instancijos teismas turėjo nesivadovauti policijos darbuotojų tendencingai surašytais dokumentais. Pažymi, kad poskyrio postinis A. A. paėmė iš automobilio salone įrengtos atviros daiktų dėtuvės 260 Lt. sumą įvairiomis kupiūromis, tačiau savo tarnybiniame dokumente kažkodėl nurodė, kad aš bandžiau jį papirkti.
Šalies argumentai
A. J. skunde cituoja ATPK 256 str. 1 d., 3 d. nuostatas ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta iš kelių policijos ar kito policijos padalinio. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismo 2014-10-30 nutarimas negalėjo būti grindžiamas vienpusėmis prielaidomis, spėjimais ar vyresniojo patrulio Ž. S. skubiai surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu, taip pat yra formalus, neteisingas ir neteisėtas, kadangi administracinėje byloje nėra jokių patikimų rašytinių ar kitų duomenų, kad 2014-06-20 9.40 val. (duomenys neskelbtini) A. J. neblaivus vairavo automobilį.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. J. skundo netenkinti. Protokolą surašiusi institucija savo prašymą grindžia tokiais argumentais: 1) A. J. kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais; 2) A. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo pasekmėmis yra pavojingas ir šiurkštus administracinis nusižengimas; 3) A. J. skunde nurodyti teiginiai vertintini kaip gynybos priemonė; 4) Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą buvo išsiaiškintos visos būtinos aplinkybės, priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, A. J. paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, atsakomybę lemiančias aplinkybes ir nuobaudos tikslus.
A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. J., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. J. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas įvykį užfiksavusio policijos pareigūno, turinčio teisę rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 159¹ str.), jo turinys atitinka ATPK 260 str. keliamus reikalavimus, jame nurodyti asmens, automobilio duomenys, įvykio vieta, laikas, aplinkybės bei kiti būtini protokolo turinio elementai nekelia jokių abejonių, byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad protokolo turinys neatitinka įstatymo keliamiems reikalavimams ar būtų surašytas asmens neturinčio tam įgaliojimų.
Varėnos rajono apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. ATPK 257 str., nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. J. padarius administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniame pranešime) nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Apylinkės teismo nutarime išsamiai išanalizuotos 2014-06-20 vaizdo stebėjimo kameros įraše užfiksuotos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančia vaizdo medžiaga (b. l. 61), konstatuoja, kad nors iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų ir nėra galimybės identifikuoti automobilio valstybinių numerių ir jame sėdinčių asmenų, tačiau šiame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys sutampa su kitais ištirtais įrodymais (liudytojų parodymais, laiko, datos atžvilgiu, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis ir kt.) ir jokiu būdu nepaneigia byloje nustatyto administracinio teisės pažeidimo fakto.
Liudytojo D. Č. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jo parodymai duoti priminio paaiškinimo metu (b. l. 14) ir parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 62,63) iš esmės skiriasi, yra prieštaringi, nenuoseklūs. Paaiškinime liudytojas nurodo, kad alkoholinių gėrimų automobilyje negėrė, vėliau apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, jog sėdėdami automobilyje su A. J. išgėrinėjo. Pirmos instancijos teismas, A. J. pateiktą įvykio versiją, neva automobilį vairavo kažkoks trečias asmuo, pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi tokia įvykio versija prieštarauja byloje surinktiems, ištirtiems ir įvertintiems įrodymams, nešališkiems ir objektyviems policijos pareigūnų parodymams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Nagrinėjamoje byloje pareigūnų A. A. ir Ž. Š. suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tai patvirtina ir A. J. paaiškinimas (b. l. 63), kad su šiais policijos pareigūnais konfliktų neturėjo, jų nepažįsta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo šantažuojamas dėl blaivumo pasitikrinimo, taip pat jam ir D. Č. nebuvo sudaryta galimybė sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti pakartotinį blaivumo patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 7 punktas numato, jog policijos ar Inspekcijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, priima nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir informuoja transporto priemonės vairuotoją apie jo teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Pagal Taisyklių 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatyta. Nors minėtų Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę, nesutikus su medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų išreiškęs tokį prašymą, kad būtų prašęs jį pristatyti (kadangi A. J. buvo sulaikytas įtariant nusikalstamos veikos padarymu) į sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymėtina ir tai, kad pats skundo autorius A. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pripažino vartojęs alkoholį, buvęs neblaivus („mes automobilyje gėrėm, buvau girtas, visko gerai neprisimenu“), tik neigė vairavęs automobilį.
Byloje esančių dokumentų visuma patvirtina, kad asmuo, kurio atžvilgiu buvo priimtas nutarimas aktyviai dalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo jo interesus atstovaujantį advokatą Vidmantą Martyšių (b. l. 33), dalyvavo procese, kai buvo apklausiami liudytojai, teikė prašymus, dėl kurių pirmos instancijos teismas priėmė atitinkamus sprendimus, todėl A. J. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatas laikytini deklaratyviais.
ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. J. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius šiuos pažeidimus.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pasyvus. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančią medžiagą atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas rinkdamas ir tirdamas įrodymus buvo pakankamai aktyvus, ėmėsi visų galimų priemonių užtikrinti liudytojo D. Č. dalyvavimą bylos nagrinėjime (b. l. 57), išsireikalavo vaizdo įrašą ir jokių pareigų įrodymų rinkimo procese nepažeidė.
Taip pat išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo principų nepažeidė, išvadas tinkamai argumentavo, motyvuotai pagrindė, užtikrino efektyvaus teisingumo ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą administracinio teisės pažeidimo procese. Teisingumo, teisinės valstybės ir teisinės atsakomybės proporcingumo konstituciniai principai reiškia, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. A. J. padarytas šiukštus administracinės teisės pažeidimas, kuris kelia pavojų visuomenės sveikatai bei gyvybei, todėl apygardos teismo nuomone, A. J. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimų, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui.
Šalies argumentai
Skunde taip pat buvo prašoma nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Šiuo konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžių protokolus, juose užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus, atliko įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, joje esantys administracinio teisės pažeidimo protokolas, teismo posėdžio protokolai ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie byloje buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje. Taigi aukštesnės instancijos teismui nebuvo būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apygardos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.