- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-2137-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01616-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- J. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. sausio 29 d., 20 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), J. M. vairuodamas transporto priemonę Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei atsitrenkė į už jo stovėjusią koloną. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kolona ir transporto priemonė. Vairuotojas nepranešęs policijai apie įvykusį eismo įvykį, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,127,222 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies – pripažino, jog jautė kaip atsitrenkė, tačiau neigė kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Teismui parodė, kad įvykio dieną važiavo atbuline eiga kolonėlėje ir prisilietė prie bortelio. Apžiūrėjo savo mašiną, automobilis apgadintas nebuvo, apžiūrėjo ir koloną, matė stiprius apgadinimus, tačiau manė, kad ne jis juos padarė. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (21-22, 29-30 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. V. parodė, kas dirba vadybininke degalinėje, esančioje Jonavos g. 51, Kaune. Įvykį pastebėjo praėjus parai, pamatė, kad įlenkta kolonos skarda ir peržiūrėjo kamerų įrašus, jau anksčiau kolona buvo apgadinta, tačiau nestipriai (29 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kurio metu vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į kolonos atramą, ją apgadino ir nepranešęs išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jis braižė eismo įvykio vietos schemą, apklausė liudytojus, surašė protokolą, surinko visą medžiagą. Peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip automobilis atsiremia į koloną, iš automobilio išlipa vairuotojoias, tada vėl įsėda į mašiną ir nuvažiuoja, prieš įvažiuojant automobiliui kolona buvo sveika, o po to jau apgadinta. Apžiūrėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį, jis buvo apgadintas nežymiai (30 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad nejautė, jog įvažiavo į koloną ir ją apgadino, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. J. M. kaltę, patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas (19 b.l.), iš kurio matyti, kaip 20:37:49 vaizdo įrašo laiku J. M. vairuojamas automobilis Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuoja į degalinės koloną, 20:38:05 vaizdo įrašo laiku iš automobilio Audi A3 išlipa administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, 20:38:08 vaizdo įrašo laiku J. M. apžiūri savo automobilio galinę dalį ir koloną, nueina prie vairuotojo durelių, grįžteli ir 20:38:15 vaizdo įrašo laiku antrą kartą apžiūri automobilio galinę dalį ir koloną, nueina, 20:38:23 vaizdo įrašo laiku įsėda į automobilį Audi A3 ir nuvažiuoja iš degalinės teritorijos. Kolona po automobilio Audi A3 įvažiavimo akivaizdžiai apgadinta, įlenkta.
Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti kiti rašytiniai įrodymai. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (12 b.l.) nustatyta, kad ant automobilio Audi A3 rasti techniniai defektai: ant galinio bamperio dešinio kampo suskilinėjęs lako sluoksnis. Minėtu transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatytus apgadinimus patvirtina ir fotonuotraukos (9-10 b.l.), iš kurių matyti, kad kolonos ir automobilio Audi A3 apgadinimų aukščiai ir pobūdis sutampa. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybinis pranešimas (2 b.l.), eismo įvykio schema su papildomais duomenimis (3-4 b.l.), išrašas apie administracinį teisės pažeidimą (13-14 b.l.), UAB „Jozita“ pareiškimas (17 b.l.).
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, liudytojų parodymus bei įvertinus degalinės kolonai padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, darytina išvada, kad J. M. negalėjo nepajusti, jog kliudė degalinės koloną ir ją apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, todėl negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. M. 2016 m. sausio 29 d., 20 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei atsitrenkė į už jo stovėjusią koloną. Eismo įvykio metu buvo apgadinta kolona ir transporto priemonė. Vairuotojas nepranešęs policijai apie įvykusį eismo įvykį, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,127,222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. J. M. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, padarytas degalinėje atbuline eiga važiuojant automobiliu, ir nesukėlė sunkių padarinių (nežymiai apgadinta degalinės kolona), įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepasunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, J. M. iškviestas atvyko į policijos įstaigą (2 b.l.), davė paaiškinimus (11 b.l.). J. M. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, J. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turėdamas 6 metų vairavimo stažą, jis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas vieną kartą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui pateikė Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto charakteristiką, iš kurios matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo J. M. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Cheminės technologijos fakulteto magistratūros studijų programos Cheminė technologija ir inžinerija 1 kurse, charakterizuojamas kaip pažangus studentas (26 b.l.), iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad J. M. nuo 2015 m. liepos 7 d. įmonėje dirba technologu, apibūdinamas kaip kruopštus, pareigingas, imlus naujovėms darbuotojas, jam būtinas vairuotojo pažymėjimas, nes įmonės padaliniai išsidėstę didelėje teritorijoje (27 b.l.).
Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).
Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. M. asmenybę bei teismo posėdžio metu pateiktus dokumentus (26, 27 b.l.), ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą J. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
J. M. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16055268391. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.