Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. V. ir L. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2796-292/2016 nutraukė pareiškėjų E. V. ir L. V. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių joje numatytomis sąlygomis. Pareiškėja L. A. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2796-292/2016, prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2796-292/2016 ir pripažinti, kad 4 344,30 Eur kreditorinis įsipareigojimas kreditorei L. A. po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. V. prievole; teismui nusprendus, kad 4 344,30 Eur kreditorinis įsipareigojimas kreditorei L. A. po santuokos nutraukimo lieka solidaria E. V. ir L. A. prievole, pakeisti (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatymą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimu patvirtintą sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimą bei nustatyti, kad sutuoktiniams E. V. ir L. A. po santuokos nutraukimo atitenka po 1/2 dalį kiekvieno santuokoje įgyto nekilnojamojo daikto; teismui nusprendus, kad terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir jo neatnaujinus, prašo toliau nagrinėti pirminį jos ieškinį dėl skolos priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nes ji, kaip kreditorė, nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo bylą ir dėl jos kreditorinio reikalavimo nebuvo pasisakyta teismo sprendime. Nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2016 m. rugpjūčio 4 d. Apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą nieko nežinojo, nes nebuvo informuota. Suinteresuoti asmenys jos, kaip kreditorės, neįtraukė į santuokos nutraukimo bylą. 2013 m. sausio 13 d. ji paskolino E. V. 4 344,30 Eur. Santuokos nutraukimo byloje gyvenamasis namas, kurio įsigijimui pareiškėja paskolino 4 344,30 Eur, atiteko E. V., todėl ir kreditorinis įsipareigojimas grąžinti skolą turi būti pripažintas asmenine jo prievole. Pareiškėja manė, kad suinteresuotas asmuo E. V. jai grąžins skolą, nes jos dukra L. A. paaiškino, kad E. V. taip pažadėjo prieš santuokos nutraukimą. Pareiškėja nežinojo, kokia tvarka ji turėtų ginti savo pažeistą teisę, todėl ji pateikė prašymą praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kurią sužinojo aplinkybes, jos vertinimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2796-292/2016 atmetė.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos veiksmus po priimto teismo sprendimo bei į nuo jos priklausančias aplinkybes, sąlygojusias termino praleidimą, sprendė, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, kad jai apie civilinę bylą Nr. 2YT-2796-292/2016 tapo žinoma 2016 m. rugpjūčio 4 d., bei neįrodė, kad procesinį terminą praleido dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių.Teismas nurodė, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo tos dienos, kurią sužinojo aplinkybes, jos vertinimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nors pareiškėja nurodė, kad apie santuokos nutraukimą buvo informuota tik po teismo sprendimo, kuriuo suinteresuotų asmenų santuoka buvo nutraukta, vėliau tai patikslino nurodydama, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo 2016 m. rugpjūčio 4 d., tačiau jokių tai įrodančių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3028-292/2017 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos grąžinimo, pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie dukros L. A. ketinimą nutraukti santuoką žinojo dar prieš suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą. Tuo metu suinteresuotas asmuo L. A. gyveno kartu su pareiškėja. Teismas nurodė, kad nors termino praleidimo faktas savaime sudaro pagrindą prašymui dėl proceso atnaujinimo atmesti, tačiau pasisakydamas ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų pagrindų, kuriais pareiškėja grindė savo prašymą, teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo procesui atnaujinti, nes jokių duomenų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, pareiškėja taip pat nepateikė.Teismas nustatė, jog Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3028-292/2017 dėl ginčo skolos, teismo posėdžio metu L. A. nurodė, jog rengiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo, šiuos dokumentus rengęs advokatas jos klausė, ar ji atskirai ar kartu su sutuoktinių turi kreditorių. L. A. atsakė, kad kreditorių ji nei atskirai, nei kartu su sutuoktiniu neturi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja L. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nustatė, kad apie priimtą teismo sprendimą pareiškėja turėjo sužinoti, nes dukra L. A. buvo užsiminusi apie ketinimą nutraukti santuoką. Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3028- 292/2017 pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos grąžinimo, pareiškėja teismo posėdžio metu tik nurodė, kad apie dukros L. A. ketinimą ateityje nutraukti santuoką žinojo dar prieš suinteresuotiems asmenims nutraukiant santuoką. Teismas nurodytam faktui suteikė nepagrįstai didelę įrodomąją vertę ir iš esmės, vien tuo remdamasis, konstatavo, jog terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleistas be svarbių priežasčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja neturi jokių objektyvių galimybių pateikti teismui duomenis, patvirtinančius apie aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo faktą. Pareiškėjai apie santuokos nutraukimą buvo pranešta žodžiu, jau nutraukus santuoką, iki tol pareiškėja nežinojo ir negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos socialine padėtimi, teisiniu išprusimu, išsilavinimu ir pan. Pareiškėja neturi ne tik teisinio išsilavinimo, bet ir jokios patirties šioje srityje, todėl jai sudėtinga susigaudyti neretai painiuose teisiniuose klausimuose. Būtent dėl to pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad apie negrąžintą skolą pakaks papildomai informuoti teismą per posėdį ir kad daugiau jokių veiksmų imtis nereikia. Teismas nepagrįstai pareiškėjos veiksmus vertino formaliai, vadovaudamasis bendro pobūdžio kriterijumi - vidutinio žmogaus atidumo ir rūpestingumo standartu. Šiuo atveju aplinkybių, susijusių su termino kreiptis į teismą praleidimu, svarbos klausimas turėjo būti sprendžiamas tik tinkamai ir išsamiai įvertinus pareiškėjos individualią faktinę situaciją.Teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą tik dėl termino atnaujinimo prašymui pateikti, išsprendė ir klausimą dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjos nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo iš esmės, nurodė, jog Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3028-292/2017 L. A. nurodė, kad santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu dokumentus rengęs advokatas jos klausė, ar ji atskirai ar kartu su sutuoktiniu turi kreditorių. L. A. atsakė, kad kreditorių ji nei atskirai, nei kartu su sutuoktiniu neturi. Atsižvelgdamas vien į šią aplinkybę, teismas nepagrįstai nusprendė dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo iš esmės. Pareiškėjos nuomone, minėtas L. A. paaiškinimas pateiktas neįvertinus kitų bylai reikšmingų aplinkybių, paaiškinimų ir įrodymų, todėl negali neginčijamai patvirtinti, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas. L. A. dėl teisinių žinių stokos, tiksliai nesuprasdama žodžio „kreditoriai“ reikšmės, manė, kad advokatas klausia, ar ji ir sutuoktinis turi paėmę paskolų iš bankų ar vartojimo kreditų iš įvairių kreditų teikimo įmonių. L. A. tuo metu nesuprato, kad pareiškėja (jos motina), paskolinusi suinteresuotiems asmenims pinigų santuokos metu, taip pat yra laikytina kreditore. Formalus, nepagrįstas, neišklausius ginčo šalių ir neįvertinus visų įrodymų bei kitų aplinkybių pareiškėjos prašymo išnagrinėjimas iš esmės akivaizdžiai pažeidžia LR CPK normas ir pareiškėjos interesus. Pareiškėjas E. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš apeliantės pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3028-292/2017 pagal pareiškėjos ieškinį E. V. dėl skolos priteisimo, pareiškėja teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad apie dukros L. A. ketinimą nutraukti santuoką sužinojo „visai prieš pat jų skyrybas“ (2017-07-21 teismo posėdžio garso įrašo 54:15 - 55:30 min.), be to, nurodė, kad ji žinojo, jog suinteresuoti asmenys skirsis ir aktyviai sprendė jiems suteiktos paskolos grąžinimo klausimą prieš santuokos nutraukimą, t. y. su suinteresuotais asmenimis aptarinėjo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (2017-07-21 teismo posėdžio garso įrašo 01:13:00 - 01:17:45 min.). Šios faktinės aplinkybės iš esmės paneigia pareiškėjos argumentus, kad nors pareiškėja žinojo apie dukros L. A. ketinimą nutraukti santuoką, tačiau pareiškėjai nebuvo žinoma apie vykstantį suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo procesą ir tai, kad ji į tą procesą nebuvo įtraukta.Pareiškėja atskirajame skunde pati patvirtino, jog jos dukra L. A. informavo pareiškėją apie tai, kad „E. V. advokatas jai pateikė pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus“. Advokatas L. A. pateikė pasirašyti santuokos nutraukimo dokumentus po to, kai jie suinteresuotų asmenų buvo aptarti ir suderinti, susitariant dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų, tarp jų ir dėl suinteresuotų asmenų turimų kreditorių, tačiau abu suinteresuoti asmenys santuokos nutraukimo dokumentus rengusiam advokatui nurodė, kad nei atskirai, nei kartu kreditorinių įsipareigojimų neturi. Šią faktinę aplinkybę patvirtino L. A., kai Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3028-292/2017 nurodė, kad rengiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo, šiuos dokumentus rengęs advokatas jos klausė, ar ji atskirai ar kartu su sutuoktiniu turi kreditorių, o ji į šį klausimą atsakė, kad kreditorių ji nei atskirai, nei kartu su sutuoktiniu neturi, nors ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad neva tuo metu nežinojo, ką reiškia žodis „kreditorius“ (2017-07-21 teismo posėdžio garso įrašo 01:48:15 - 01:49:35 min.; 01:52:54 - 01:53:01 min.). Pareiškėjas E. V. pažymi, kad jis su L. A. nei prieš santuokos nutraukimą, nei po santuokos nutraukimo nekalbėjo apie ginčo skolos grąžinimą, kadangi ši skola apeliantei buvo grąžinta 2015 m. spalio 25 d., t. y. suinteresuotiems asmenims dar gyvenant santuokoje, todėl po tos dienos suinteresuotiems asmenims nebuvo pagrindo kalbėtis apie buvusią skolą.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus reikalavimus, visiškai teisėtai ir pagrįstai minėtą prašymą išnagrinėjo iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.Proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja LR CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo tikslus ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų E. V. ir L. V. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių joje numatytomis sąlygomis. Apeliantė L. A. 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydama, kad ji, kaip kreditorė, nebuvo įtraukta į pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą ir dėl jos kreditorinio reikalavimo nebuvo pasisakyta teismo sprendime.Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą motyvuodamas tuo, kad prašymas pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, nes pareiškėja neįrodė, jog jį praleido dėl rimtų ir pateisinančių priežasčių, be to pareiškėjos nurodytų aplinkybių teismas nelaikė sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apeliantės socialine padėtimi, jos teisiniu išprusimu, išsilavinimu; neatsižvelgė į tai, kad apeliantė neturi objektyvių galimybių pateikti duomenis, patvirtinančius apie aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo faktą, nes apeliantei apie pareiškėjų santuokos nutraukimą buvo pranešta žodžiu, jau nutraukus santuoką, iki tol apeliantė nežinojo apie savo teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog apeliantė nežinojo, kokia tvarka ji turėtų ginti savo pažeistą teisę, bei apeliantės deklaruojama teisinių žinių stoka, nepateisina įstatymo reikalavimo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo per tris mėnesius nevykdymo ir nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Apeliantės teigimu, apie pareiškėjų L. V. (po santuokos nutraukimo pavardė – A.) ir E. V. santuokos nutraukimo procesą ji nieko nežinojo, nes nebuvo jų informuota, apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ji sužinojo 2016 m. rugpjūčio 4 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3028-292/2017 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos grąžinimo medžiaga, nustatė faktines aplinkybes, jog apeliantė apie dukros L. A. ketinimą nutraukti santuoką žinojo dar prieš pareiškėjų santuokos nutraukimą. Pareiškėjo E. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės taip pat patvirtina, kad apeliantė žinojo, jog pareiškėjai skirsis ir aktyviai sprendė jiems suteiktos paskolos grąžinimo klausimą prieš santuokos nutraukimą (2017-07-21 teismo posėdžio garso įrašo 01:13:00 - 01:17:45 min.). Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantė iš esmės nenuginčijo. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje apeliantė prašo atnaujinti procesą, medžiagos, pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjai nurodė, kad jie daugiau nei metus laiko gyvena atskirai, pareiškėjų vaikai gyvena su savo motina L. V. jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 1). Šiame pareiškime L. V. gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su apeliantės procesiniuose dokumentuose, tarp jų ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, nurodomu jos gyvenamosios vietos adresu. Taigi, tuo metu L. V. gyveno kertu su savo motina (apeliante). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantei buvo žinoma apie vykstantį pareiškėjų santuokos nutraukimo procesą, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apginti. Prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantė pateikė praėjus beveik vieneriems metams nuo jos nurodomos dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.), kurią ji sužinojo apie aplinkybes, jos vertinimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliantė iš esmės nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino atnaujinimo klausimą. Tiek apeliantės amžius, tiek socialinė branda rodo, jog apeliantė sugeba surasti reikiamą informaciją, gali pasinaudoti specialistų pagalba, todėl tai nebuvo kliūtis jai pasidomėti ir savo teisėmis bei laiku pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šito nedarydama, ji veikė savo rizika. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinama kaip asmuo, veikiantis atidžiai ir rūpestingai, todėl jos teisės pasirinktu būdu - atnaujinant procesą santuokos nutraukimo byloje - negali būti ginamos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutiktina ir su apeliantės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino, nes apeliantė neturi objektyvių galimybių pateikti duomenis, patvirtinančius apie aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo faktą. Toks apeliantės aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo apeliantės subjektyvių savybių, jos rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų apeliantės pasirinkimas ar apsisprendimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Atsižvelgdamas į jau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms bei išvadai, kad apeliantė neįrodė, jog dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė šį terminą atnaujinti. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo prašymui pateikti, išsprendė ir klausimą dėl proceso atnaujinimo pagal apeliantės nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011). Teismas, nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi priėmus L. A. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-2796-292/2016, teismas patikrino, ar pareiškėja laikėsi formalių reikalavimų, t. y. ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. Nenustatęs formalių prašymo trūkumų, teismas jį priėmė. Kaip minėta tik antrajame etape, t. y. priėmus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje teismas nagrinėja ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Taigi po to, kai išsprendė L. A. prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai teismo posėdyje nagrinėjo klausimą dėl termino atnaujinimo bei pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus pareiškėjos L. A. atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą pateikusiam pareiškėjui E. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas E. V. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 80). Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.16 punkte nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl iš pareiškėjos L. A. priteistinos E. V. naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).Pareiškėjai iniciavus šį apeliacinį procesą byloje turėta 10,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 86). Atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,68 Eur (dešimt eurų, 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.