- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-142-425/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- K. I.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10567-837/2022, kuria iš dalies tenkintas ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinika pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. I. 15 535,33 Eur žalos atlyginimą.
2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones: t. y. pareikšto ieškinio reikalavimo ribose (15 535,33 Eur sumai) areštuoti atsakovui K. I. priklausančias ar pas trečiuosius asmeninis esančias jo pinigines lėšas ir turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, uždrausti šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, išskyrus atlyginti žalą ieškovui VŠĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinika.
3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2011-01-03 iki 2022-04-08 užėmė vienasmenio valdymo organo – direktoriaus – pareigas VŠĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje. Atsakovas būdamas klinikos administracijos vadovas – direktorius, pažeisdamas klinikos įstatus, siekdamas asmeninės naudos, klinikos sąskaita apmokėjo visas PVM sąskaitas faktūras už jam asmeniškai suteiktas teisines paslaugas (15 535,33 Eur sumai). PVM sąskaitas faktūras išrašė Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Šių sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpis 2021-01-29 – 2021-12-31. Sąskaitas apmokėjo ieškovė, laikotarpiu nuo 2021-01-29 iki 2022-01-13. Ieškovė teisminių ginčų neturėjo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinėje byloje e2-4778-1000/2021 2021 m. lapkričio 23 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. I. ieškinį atsakovui K. I. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo. Šioje byloje atsakovo atstovė prašė priteisti patirtas 6 780,27 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tas pačias PVM sąskaitas-faktūras ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Civilinėje byloje Nr. e2A-143-739/2022 Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje ieškovė argumentavo tuo, kad tarp J. I. I. (ieškovės dalininkės) ir atsakovo K. I. po jo tėvo A. I. mirties ((duomenys neskelbtini)) kilo teisminis ginčas dėl klinikos nuosavybės. Vykstant ginčui dėl dalininko teisių, santykiai nebuvo konstruktyvūs ar geranoriški, buvo parašytas pranešimas policijai. Šiuo metu tarpusavio bendravimo ar kitokio visuotinai priimtino šeimyninio santykio nėra. Ieškovė pabrėžė konfliktiškų santykių su atsakovu priežastis, tikimybę, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, uždaryti savo banko sąskaitas, pervesti lėšas tretiesiems asmenims, pasidalinti turtą ar jį dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims ir pan., dėl ko iš esmės gali pasunkėti sprendimo įvykdymas arba pasidaryti neįvykdomas. Dėl to gali pasunkėti ieškovo turtinė padėtis, kadangi klinikai, kaip viešam subjektui, teikiančiam sveikatos priežiūros paslaugas, ši suma yra ženkli.
5. Pabrėžė, kad ieškinys reiškiamas dėl tyčinių atsakovo veiksmų, kuriais atsakovas pažeidė savo, kaip klinikos vadovo, fiduciarines pareigas (rūpestingumo ir lojalumo) ieškovės atžvilgiu – tai buvo tyčinis, neteisėtas, savanaudiškas elgesys, kuriuo asmeniniai interesai buvo tenkinami klinikos lėšomis. Ieškovė turi pagrįstų abejonių, kad atsakovas geranoriškai atlygins žalą. Atsakovas šiuo metu užima direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šio juridinio asmens buveinės adresas sutampa su atsakovo gyvenamosios vietos adresu). Vadovaujantis viešais duomenimis, šios įmonės ekonominė būklė neigiama, kaip ir atlyginimų vidurkis, atsilieka nuo bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Tai suponuoja riziką, kad atsakovo turtinė padėtis yra nepakankamai gera ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui K. I. jam nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo turto – transporto priemonės LEGACY OUTBACK SUBARU, ir nekilnojamo turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas šiuo metu užima direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė įregistruota prieš 9 mėnesius. Atsakovo mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 940 Eur. VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių buvo 4 200 Eur. Asmuo turi transporto priemonę LEGACY OUTBACK SUBARU 2002 m., kartu su žmona bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, kurie yra įkeisti bankui, t. y. įregistruota hipoteka. 2022 m. rugsėjo 19 d. kartu su žmona įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 11 500 Eur.
8. Atsižvelgdamas į byloje esančių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo metu atsakovo finansinė situacija nėra itin gera. Įvertinus šalių konfliktinius santykius, ieškinio sumą, proporcinga priemonė šioje byloje yra kilnojamojo ir nekilnojamo turto, neįkeisto bankui, perleidimo draudimas, padarant įrašą viešajame registre dėl kilnojamojo ir nekilnojamo turto. Kitoje dalyje ieškovės prašymas nėra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovas K. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nenustatęs privalomo nustatyti elemento laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – atsakovo nesąžiningumo – jas nepagrįstai pritaikė. Teismas nutartį iš esmės motyvavo tik ieškinio suma, kuri, nenustačius atsakovo nesąžiningumo, negali būti laikoma pagrindu spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Bet to, pareikšto ieškinio suma ne tik atsakovui, bet ir objektyviai vertinant nėra didelė, o pagal naujausią suformuotą teismų praktiką ieškinio suma apskritai nėra pagrindas nei spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nei juo labiau tuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.2. Pabrėžia, ir tai kad atsakovas dirba naujai įkurtos įmonės vadovu, įmonė yra augimo stadijoje, o be to atsakovas turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Atskirajame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą, o tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo ar ketinimo paslėpti ar perleisti jam priklausantį turtą. Šiuo atveju ieškovė nepateikė absoliučiai jokių tikėtinų įrodymų, jog, siekdamas išvengti teismo galutiniu sprendimu nustatytų įpareigojimų vykdymo, atsakovas ketina turtą slėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Tai, kad tarp šalių vyrauja konfliktiniai santykiai, jokia apimtimi nepagrindžia to, kad atsakovas sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo. Svarbia aplinkybe, patvirtinančia atsakovo sąžiningumą, pripažintina tai, kad atsakovas be jokio vengimo įvykdė ankstesniame teisminiame ginče, kurį mini ieškovė savo ieškinyje, priimtą jam nepalankų teismo sprendimą.
9.4. Atsakovas pabrėžia ir tai, kad šiuo atveju teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesusijusios su ginču. Ieškovė ieškiniu reikalauja žalos atlyginimo viešajai įstaigai, tačiau jokių reikalavimų, susijusių su atsakovo nuosavybės teise valdoma transporto priemone ar žemės sklypu nėra pareikšta.
Atsiliepimas
10. Ieškovė VŠĮ (duomenys neskelbtini)šeimos klinika atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad pasikeitė aplinkybės ir išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, t. y. atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog civilinėje byloje esančios faktinės aplinkybės, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo nutartimi pritaikytos, pasikeitė ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra išnykęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Tais atvejai, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo finansinė situacija nėra itin gera, todėl įvertinus šalių konfliktinius santykius, ieškinio sumą, proporcinga priemonė šioje byloje yra kilnojamojo ir nekilnojamo turto, neįkeisto bankui, perleidimo draudimas, padarant įrašą viešajame registre dėl kilnojamojo ir nekilnojamo turto.
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės reikalavimas atsakovui yra daugiau nei 15 000 Eur, o atsakovo darbo užmokestis per mėnesį nesiekia 1 000 Eur. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas atsakovas turi nekilnojamojo turto (gyvenamąjį namą, žemės sklypus), kurio dalis yra įkeista hipoteka, taip pat turi transporto priemonę LEGACY OUTBACK SUBARU 2002 m.
16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, o taip pat tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
17. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad kyla reali grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pripažino, kad ieškovė atsakovo nesąžiningumo neįrodė, o galimas atsakovo nesąžiningumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės objektas. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė egzistuojant atsakovo nesąžiningumo. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovo galimą nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą galimai jai palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad norint taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas turi būti vertinamas ir įrodytas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų dėl ginčo objekto neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atsakovo nesąžiningumo aspektu nagrinėjamoje byloje.
19. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
20. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
21. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
22. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, kuriuos aptarė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, taip pat gauna mėnesinį darbo užmokestį, o įmonė, kuriai vadovauja yra auganti (šiuo metu yra 11 darbuotojų, priklauso dvi transporto priemonės), įmonė reikšmingo dydžio skolų pagal viešojoje erdvėje esančius duomenis neturėjo ir neturi. Visa tai, nesant konkrečių duomenų apie atsakovo veiksmus tyčia slepiant, perleidžiant ar mažinant savo turtą, neleidžia vertinti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas spręsti apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Taigi atsakovo nesąžiningumas bei grėsmė būsimam galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvo įrodyti, dėl ko nebuvo visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1313-302/2021).
24. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės VŠĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė dokumentus – duomenis apie turto vidutinę vertę, nekilnojamojo turto registro išrašą, duomenis apie įmonę ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti duomenys iš esmės yra prieinami teismui iš informacinių sistemų bei viešosios erdvės, atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus, juo labiau, kad jie neturi įtakos teisingo procesinio sprendimo priėmimui.
26. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė išdėstė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas nėra nagrinėjamas. Pažymėtina, kad klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės VŠĮ (duomenys neskelbtini) šeimos klinikos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.