Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovėms A. B. ir G. S. dėl išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovių A. B. ir G. S. solidariai 2 986,58 Eur M. B. našlių pensijos permoką.

Nurodo, kad pareiškėjas, remdamasis M. B. 2007 m. sausio 4 d. prašymu ir pateiktais dokumentais ir vadovaudamasis tuo metu galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 35 straipsniu, 2007 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 69 paskyrė M. B. našlių pensiją nuo 2007 m. sausio 1 d. Remdamasis iš Gyventojų registro 2020 m. rugsėjo 17 d. gautais duomenimis, VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad po V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su S. K., ši santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Taigi, M. B. 2007 m. sausio 4 d. pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį V. B. ir prašyme pažymėjusi, kad mirusysis V. B. buvo jos sutuoktinis ir naujos santuokos nesudarė, pateikė VSDFV Vilniaus skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis, turėjusius lemiamą įtaką M. B. teisei į našlių pensiją. Pareiškėjas nustatė, kad po V. B. mirties sudariusi naują santuoką su S. K., M. B. prarado V. B. našlės statusą. M. B. kreipimosi dėl našlių pensijos skyrimo už mirusį sutuoktinį V. B. metu (2007 m. sausio 4 d.) buvo kito asmens – S. K. buvusi sutuoktinė, todėl vadovaujantis Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostata, neturėjo teisės į našlių pensiją už mirusį pirmąjį sutuoktinį V. B. Atitinkamai dėl susiklosčiusios situacijos, susidarė 3 450,62 Eur našlių pensijos permoka dėl M. B. kaltės.

Teigia, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 26 d. raštu informavo M. B. apie susidariusią 3 450,62 Eur našlių pensijos permoką ir paragino šią sumą grąžinti iki nurodyto termino. M. B. iki nurodyto termino našlių pensijos permokos geranoriškai negrąžino, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 pagrindu nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo pradėtas išieškojimas iš jos socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondas) biudžetui padaryta žala – 3 450,62 Eur dydžio našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. M. B. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-1991 (iš dalies pakeistą ir papildytą 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP5-2368), kuriuo buvo nustatyta 3 450,62 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2021 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-1565-484/2021 bylą nutraukė, nes skundžiamas sprendimas kaip tarpinis procedūrinis sprendimas, negali būti administracinės bylos dalyku. M. B. VAAT taip pat apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš jos socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki Fondo biudžetui bus atlyginta 3 450,62 Eur dydžio našlių pensijos permoka. VAAT 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2004-535/2021 skundą atmetė ir konstatavo, kad skirdamas našlių pensiją VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti M. B. sąžiningumu ir pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu. Teismas konstatavo, kad M. B. našlių pensijos permoka susidarė ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl išmokos gavėjos nesąžiningumo, nes ji nuslėpė aplinkybę apie antrą santuoką.

Pažymi, jog M. B. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP2-15871 nusprendė nutraukti M. B. senatvės pensijos mokėjimą nuo mirties datos. Po M. B. mirties liko neišieškota 2 986,58 Eur našlių pensijos permokos suma, apie kurią VSDFV Vilniaus skyrius informavo Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą, pateikdamas pažymą apie M. B. įsiskolinimą Fondo biudžetui. Pagal Testamentų registro duomenis mirusios M. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovės A. B. ir G. S. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.52 straipsniu, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, atsakovės, priėmusios mirusios M. B. palikimą ir būdamos atsakingomis už mirusios M. B. skolas, privalo atlyginti Fondo biudžetui 2 986,58 Eur dydžio žalą. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu informavo atsakoves apie likusią negrąžintą 2986,58 Eur dydžio mirusios M. B. skolą Fondo biudžetui ir paragino šį įsiskolinimą sumokėti arba kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių apsvarstyti įsiskolinimo grąžinimo sąlygas. Atsakovėms išsiųsti laiškai grįžo neįteikti, nurodant grąžinimo priežastį „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.

Atsakovės atsiliepime į pareiškėjo prašymą su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog sutinka, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis nuostata M. B. nebuvo pagrindo paskirti našlių pensiją, tačiau nesutinka, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl jos kaltės. Kadangi 2007 m. sausio 4 d. M. B. buvo V. B. (atsakovių tėvo) našlė ir kitos santuokos nei tuo metu, nei vėliau nebuvo sudariusi, ji dėl savo amžiaus tuo metu jau buvo (duomenys neskelbtini) m. ir menko išsilavinimo, t. y. baigusi tik (duomenys neskelbtini), tiesiogiai suprato savo statusą, kad yra našlė, ir kreipėsi su prašymu jai skirti našlių pensiją. Minėtas aplinkybes įrodo ir tas faktas, jog prašymo skirti našlių pensiją blanką užpildė ne M. B., o VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja, kuri ir turėjo surinkti visą informaciją bei duomenis (dokumentus), reikalingus teisėtam ir teisingam sprendimui priimti, t. y. turėjo įsitikinti, kad asmuo, turi teisę į minėtą pensijos rūšį, kadangi minėtų duomenų nebuvo valstybiniame Gyventojų registre ir kaip suprantama VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojams tai buvo žinoma, nes 2020 m. spalio 12 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime buvo nurodyta, kad „duomenys į Gyventojų registrą buvo įrašyti 2020 m. rugsėjo 17 d.“. M. B. jai pateiktus dokumentus pasirašė nedvejodama. Taip pat svarbi aplinkybė, kurią nurodė sprendime VSDFV Vilniaus skyrius, kad 2007 m. sausio 4 d. prašyme dėl našlių pensijos skyrimo ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ M. B. pažymėjo „Ne“. VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotoja, kuri pildė už M. B. prašymą ir šią anketą, nepaaiškino, ką šis klausimas reiškia, t. y. kad ir praeityje buvusi sudaryta santuoka (nors ir prieš 20 m.), nors ir jau yra ji nutraukta yra kliūtis gauti našlės pensiją.

Teigia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo M. B. ribotas galimybes teisingai įvertinti teisės aktų nuostatas bei dokumentų turinį ir suprasti jų teisinę prasmę, bet tikrai neįrodo neteisėtų (kaltų) jos veiksmų, todėl mano, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti naujos santuokos sudarymo ir jos nutraukimo fakto ir gauti našlės pensiją apgaulės būdu. VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai, priimdami sprendimus turi elgtis rūpestingai ir atsakingai, vertindami visą reikiamą informaciją sprendimui priimti, įvertinant ir asmens amžių, išsilavinimą ar kt. aplinkybes, o ne tik nukelti visą atsakomybę asmeniui, šiuo konkrečiu atveju M. B., o neprisiimant jokios atsakomybės, nors teisės aktuose yra įtvirtintos atitinkamos pareigos. Be to, kilus tam tikrų abejonių turi būti tikrinama, ar dokumentai, informacija yra pagrįsta. 2020 m. spalio 12 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo teiginys, kad „duomenys į Gyventojų registrą buvo įrašyti 2020 m. rugsėjo 17 d.“ patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas tiek sprendimo dėl našlių pensijos priėmimo metu, tiek vėliau neįsigilino ir nepatikrino M. B. teisių į jos prašomą išmoką, o 13 metų laikotarpis tam, kad nustatyti, jog pensija mokama nepagrįstai, yra nepateisinamai ilgas.

Pastebi, jog byloje minimi sprendimai, kurie buvo pakeisti, patvirtina, kaip neatidžiai VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai rengė dokumentus. 2020 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (10.4)VPE_SP2-20256 „Dėl M. B. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ buvo pakeistas Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP5- 2368 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP2-20256 „Dėl M. B. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ pakeitimo“, nes neteisingai buvo nurodyta data – pakeista „nuo 2020 m. lapkričio 1 d.“ į „nuo 2020 m. spalio 1 d.“. 2020 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr.(10.4E)VPE_SP5-1991 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ buvo pakeistas ir papildytas VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP5- 2368 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP5-1991 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ papildymo ir pakeitimo“.

Tvirtina, kad duomenų nebuvimas Gyventojų registre neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos imtis aktyvių veiksmų – tiesiogiai paklausti prašančių išmokos asmenų ir tikrinti pateiktus duomenis civilinės metrikacijos įstaigose, kurios 1977-2007 metais registravo civilinės būklės aktus. Tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus ilgam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo (nurodytu atveju nuo 2007 m. iki 2020 m.), kyla klausimas ar to nelėmė įgaliotos institucijos galimai nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas arba kontrolės nebuvimas, dėl ko visa našta perkeliama asmeniui (šiuo atveju M. B., turinčiai nedidelę pensiją), o tai neatitinka socialinio teisingumo bei proporcingumo principų. M. B. senatvės pensija buvo 386,68 Eur. 2020 m. gruodžio 8 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (10.4E) VPE_ SP5-2478 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos priemokos išieškojimo“ buvo nuspręsta kiekvieną mėnesį išieškoti iš senatvės pensijos po 77,34 Eur (20 proc.). Pragyvenimui lieka 309,34 Eur (absoliuti skurdo riba - 257 Eur). Skurstančiais asmenimis laikomi tie asmenys, kurių pajamos bei kiti ištekliai - materialiniai, socialiniai ir kultūriniai - yra tokie riboti, kad išstumia juos iš priimtino gyvenimo būdo šalyje, kurioje jie gyvena. Tai, kad M. B. nesikreipė dėl socialinės paramos, VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojams nesuteikia teisės daryti prielaidą, kad jos ekonominė (socialinė) padėtis nebuvo sunki.

Mano, jog 3 450,62 Eur permoka atsirado ne dėl M. B. kaltės, o dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. M. B., teikdama prašymą skirti našlių pensiją, neturėjo jokių galimybių nuslėpti duomenis apie savo sudarytą santuoką, nes jie yra privalomai registruojami. Viešojo administravimo subjekto pareiga tai patikrinti visais įmanomais ir prieinamais būdais. Aplinkybė, kad M. B. našlių pensijos mokėjimo teisėtumo patikrinimas buvo atliktas tik po 13 metų, leidžia spręsti, kad VSDFV Vilniaus skyrius veikė aplaidžiai ir be pateisinamos priežasties ypatingai ilgai delsė patikrinti, ar tinkamai ir teisingai naudojamos biudžeto lėšos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2 986,56 Eur išmokėtos našlės išmokos permokos išieškojimo VSDFV Vilniaus skyriui solidariai iš atsakovių A. B. ir G. S. (priėmusių mirusios mamos M. B. palikimą ir esančioms atsakingomis už jos skolas), kaip turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad M. B. 2007 m. sausio 4 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti socialinio draudimo našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį V. B., kartu su prašymu pateikė jos ir V. B. (duomenys neskelbtini) sutuoktuvių liudijimą ir V. B. mirties liudijimą. Minėtame prašyme nurodė, kad mirusysis buvo jos sutuoktinis, naujos santuokos ji nesudarė.

VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (10.4) VPE_SP2-20256, kuris buvo pakeistas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (10.4) VPE_SP5-2339, nutraukė M. B. našlių pensijos mokėjimą nuo 2020 m. spalio 1 d., o 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP5-1991, kuris buvo iš dalies pakeistas ir papildytas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP5-2368, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. susidarė 3 450,62 Eur našlių pensijos permoka dėl M. B. kaltės, nes VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad po V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) M. B. (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su S. K., ši santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Taigi, M. B., pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį V. B. ir prašyme pažymėjusi, kad mirusysis V. B. buvo jos sutuoktinis ir naujos santuokos ji nesudarė, pateikė VSDFV Vilniaus skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis, turėjusius lemiamą įtaką M. B. teisei į našlių pensiją, kadangi po V. B. mirties sudariusi naują santuoką su S. K., M. B. prarado V. B. našlės statusą.

VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. (10.4) DV_S-74257 informavo M. B. apie susidariusią 3 450,62 Eur našlių pensijos permoką ir paragino šią sumą grąžinti iki nurodyto termino. M. B. iki nurodyto termino našlių pensijos permokos geranoriškai negrąžino, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 pagrindu nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo pradėtas išieškojimas iš M. B. socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta Fondo biudžetui padaryta žala – 3 450,62 Eur dydžio našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

M. B. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-1991 (iš dalies pakeistą ir papildytą 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP5-2368), kuriuo buvo nustatyta 3 450,62 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, apskundė VAAT, kuris 2021 m. kovo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-1565-484/2021 bylą nutraukė, nes M. B. skundžiamas sprendimas, kaip tarpinis procedūrinis sprendimas, negali būti administracinės bylos dalyku.

Nustatyta, kad M. B. VAAT teismui taip pat apskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478, kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš M. B. socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki Fondo biudžetui bus atlyginta 3 450,62 Eur dydžio našlių pensijos permoka. VAAT 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2004-535/2021 M. B. skundą atmetė ir konstatavo, kad skirdamas našlių pensiją VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti M. B. sąžiningumu ir pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu. Teismas konstatavo, kad M. B. našlių pensijos permoka susidarė ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl išmokos gavėjos nesąžiningumo, nes ji nuslėpė aplinkybę apie antrą santuoką.

Po M. B. mirties liko neišieškota 2 986,58 Eur našlių pensijos permokos suma, apie kurią VSDFV Vilniaus skyrius informavo Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą, pateikdamas 2021 m. liepos 4 d. pažymą Nr. VPE_PZ2-98 apie M. B. įsiskolinimą Fondo biudžetui. Pagal Testamentų registro duomenis mirusios M. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovės A. B. ir G. S.

VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (10.4) DV_S-79895 informavo M. B. palikimą priėmusias A. B. ir G. S. apie likusią negrąžintą 2 986,58 Eur dydžio mirusios M. B. skolą Fondo biudžetui ir paragino šį įsiskolinimą sumokėti arba kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių apsvarstyti įsiskolinimo grąžinimo sąlygas.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 8 dalyje nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Pažymėtina, jog VSDFV bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, tarp jų ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad M. B. 2007 m. sausio 4 d. prašymu, kreipdamasi į pareiškėją dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, nenurodė, jog buvo sudariusi naują santuoką su S. K., nors Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis aiškiai numatė, kad našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pažymėtina, kad pildydama 2007 m. sausio 4 d. prašymą dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo, ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ M. B. pažymėjo „Ne“, t. y. pateikė aiškiai neteisingą informaciją. Pažymėtina, kad 2007 metais teikdama VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl našlių pensijų skyrimo už mirusį V. B., pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką ir tapo S. K. sutuoktinė, tačiau vis tiek, nebūdama V. B. našlė, kreipėsi dėl našlių pensijų už šį asmenį skyrimo. Vadinasi, M. B. palankus administracinis sprendimas dėl našlių pensijos skyrimo buvo priimtas dėl M. B. kaltės, t. y. dėl to, kad M. B. nepateikė visų dokumentų, nurodė klaidingus faktus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą reglamentavimą, pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą susigrąžinti iš M. B. išmokėtą našlių pensiją.

Pastebėtina, kad asmenų pareiga būti sąžiningais, rūpestingais ir laiku teikti VSDFV bei jos teritoriniams padaliniams/administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą išmokoms mokėti, įtvirtinta ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnyje.

Byloje pateikta medžiaga nesudaro pagrindo abejoti, jog M. B., teikdama prašymą skirti našlės pensiją žinojo, jog jos santuoka su V. B. nutraukta. Byloje įrodymų, paneigiančių šį faktą, nepateikta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog VAAT 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2004-535/2021 M. B. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 atmetė ir nurodė, kad skirdamas našlių pensiją VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti M. B. sąžiningumu ir pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu. Duomenų apie M. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą naują santuoką su S. K. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. nebuvo ir Gyventojų registre, šie duomenys iš Gyventojų registro gauti 2020 m. rugsėjo 17 d.. Teismas konstatavo, kad M. B. našlių pensijos permoka susidarė ne dėl VSDFV Vilniaus skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl išmokos gavėjos nesąžiningumo, nes ji nuslėpė aplinkybę apie antrą santuoką. Kaip matyti, M. B. skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 buvo atmestas, o VAAT 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2004-535/2021 teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas, todėl yra galiojantis bei vykdytinas.

Atsakovės atsiliepime prašo panaikinti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478, kuriuo nuspręsta išieškoti iš M. B. socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 procentų pensijos kiekvieną mėnesį iki Fondo biudžetui bus atlyginta 3 450,62 Eur dydžio našlių pensijos permoka, tačiau kaip jau buvo minėta prieš tai, šis sprendimas jau buvo apskųstas VAAT, kuris 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2004-535/2021 atmetė M. B. skundą. Apeliacine tvarka 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Taigi, toks atsakovių atsiliepime išreikštas prašymas negalėtų būti tenkinamas, kadangi VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 nėra šios bylos ginčo dalykas.

Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP2-15871 nusprendė nutraukti M. B. senatvės pensijos mokėjimą nuo mirties datos. Dar daugiau, atsakovių atsiliepime pateikta argumentacija ir nurodyta LVAT praktika, būtų aktuali ginčijant VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478. Jei atsakovių manymu VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. (10.1) VPE_SP2-15871 yra neteisėtas ir nepagrįstas bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog jų mama (M. B.) (duomenys neskelbtini) mirė, jos turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio tvarka kreiptis dėl proceso atnaujinimo, t. y. pateikti prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI2-2004-535/2021.

Atsižvelgdamas į prieš tai paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. B. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2007 m. prašyme nurodydama, jog nebuvo sudariusi antros santuokos. Tarp M. B. neteisėtų veiksmų (tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo, siekiant gauti našlių pensiją) ir pasekmių (našlių permokos) egzistuoja priežastinis ryšys, nes teikiant prašymą gauti našlių pensiją santuoka tarp M. B. ir V. B. jau buvo nutrūkusi, todėl ji neturėjo teisės gauti našlių pensiją, o ją gavo. Darytina išvada, jog pareiškėjas įgijo teisę reikalauti grąžinti pensijos permoką iš M. B. palikimo priėmėjų, t. y. atsakovių, pagal CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis); paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Kaip matyti, po M. B. mirties liko neišieškota 2 986,58 Eur našlių pensijos permokos suma, apie kurią VSDFV Vilniaus skyrius informavo Vilniaus miesto 10-ąjį notarų biurą, pateikdamas 2021 m. liepos 4 d. pažymą Nr. VPE_PZ2-98 apie M. B. įsiskolinimą Fondo biudžetui. Pagal Testamentų registro duomenis mirusios M. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė atsakovės A. B. ir G. S. VSDFV Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (10.4) DV_S-79895 informavo M. B. palikimą priėmusias A. B. ir G. S. apie likusią negrąžintą 2 986,58 Eur dydžio mirusios M. B. skolą Fondo biudžetui. Taigi, prieš tai paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės buvo tinkamai informuotos apie jų atžvilgiu priimtą sprendimą, tuo pačiu informuotos, jog jei atsisako mokėti susidariusi įsiskolinimą gali kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių apsvarstyti įsiskolinimo grąžinimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų pasikreipusios dėl įsiskolinimo grąžinimo sąlygų pakeitimo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovių solidariai 2 986,58 Eur M. B. našlių pensijos permoką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovių A. B. ir G. S. solidariai 2 986,58 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 58 euro centus) M. B. našlių pensijos permoką už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.