Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-08-31 · Administracinė byla Nr. eI2-2004-535/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
eI2-2004-535/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00251-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinoviš (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
M. B.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2004-535/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00251-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2020-12-08 sprendimą Nr. (10.4E)VPE_SP5-2478 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“; 2) VSDFV 2021-01-21 sprendimą Nr. (18.2E) I-484 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478“; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad VSDFV 2007-01-01 paskyrė jai našlių pensiją. Našlių pensijų skyrimo metu Vilniaus skyrius duomenų apie jos po V. B. mirties sudarytą naują santuoką su S. K. neturėjo, nes Lietuvos Respublikos gyventojų registre 2007-03-27 duomenų nebuvo. Remiantis iš Gyventojų registro 2020-09-17 gautais duomenimis buvo nustatyta, kad ji po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su S. K., kuri buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Vilniaus skyrius 2020-10-06 sprendimu Nr. (10.4E)VPE_SP2-20256 „Dėl M. B. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ našlių pensijos mokėjimą nutraukė nuo 2020-10-01. Sprendime nurodyta, kad nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 susidarė našlių pensijos 3 450,62 Eur permokos suma dėl išmokos gavėjos kaltės, nes ji nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos našlių pensijų skyrimui. Vilniaus skyrius 2020-11-25 sprendimu Nr.(10E)VPE_SP5-2368 iš dalies pakeitė ir papildė sprendimą (10.4E)VPE_SP5-1991) „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ dėl neteisingai nurodytos teisės akto redakcijos. 2020-11-05 sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2020-12-02 sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Dėl minėtų sprendimų 2020-12-21 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus skyrius 2020-12-08 priėmė sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, kurį apskundė VSDFV, kuris 2021-01-21 sprendimu Nr. (18.2E) I-484 skundą atmetė, kaip nepagrįstą, Vilniaus skyrius 2021 m. sausį pradėjo išieškojimą iš jos senatvės pensijos.

Pareiškėja paaiškina, kad prašymo skirti našlių pensiją padavimo metu jai buvo 73 metai. Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad baigusi 5 pradinės mokyklos skyrius, 1948-05-22 kartu su šeima buvo ištremta iš Lietuvos ir mokslų tęsti negalėjo. Ji būdama garbaus amžiaus, dėl menko išsilavinimo neturėdama pakankamai žinių, sąžiningai suklydo ir savaip suvokė dokumentuose nurodytas aplinkybes, manydama, kad yra našlė, nes jos vyras V. B. mirė 1977 metais, o 1981 m. sudaryta nauja santuoka su S. K., nepraėjus šešeriems metams buvo nutraukta. Jai net nekilo abejonių, kad teikiama informacija yra teisinga. Be to, ji ir dabar įsitikinusi, kad yra V. B. našlė, kadangi santuokoje su juo gyveno beveik 20 metų, pagimdė jam vaikus, paveldėjo jo turtą. Prašymo skirti našlių pensiją blanką užpildė Vilniaus skyriaus darbuotoja. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad yra našlė ir visa svarbi informacija apie jos biografiją „Sodros“ darbuotojai yra žinoma, todėl jai duotus pasirašyti dokumentus ji pasirašė nedvejodama. Dokumentų užpildymo aplinkybės parodo ribotas galimybes teisingai įvertinti dokumentų turinį bei suprasti jų teisinę prasmę, todėl akivaizdu, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios nuslėpti naujos santuokos sudarymo ir nutraukimo faktą ar gauti pensiją apgaulės būdu. Pagal savo gyvenimo principus bei moralinius standartus ji yra labai sąžininga, teisinga ir nuoširdi. Be jokių abejonių, į tiesioginį Vilniaus skyriaus darbuotojos klausimą, ar buvo sudariusi naują santuoką po V. B. mirties, ji atsakytų teigiamai.

Pareiškėja mano, kad sprendimo teiginys, jog duomenys į Gyventojų registrą buvo įrašyti 2020-09-17 patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas tiek sprendimo dėl našlių pensijos priėmimo metu, tiek vėliau neįsigilino ir nepatikrino teisių į jos prašomą išmoką. 13 metų laikotarpis tam, kad nustatyti, jog pensija mokama nepagrįstai, yra nepateisinamai ilgas. Duomenų nebuvimas Gyventojų registre neatleidžia viešojo administravimo subjektą nuo pareigos imtis aktyvių veiksmų ir tikrinti prašančių išmokos asmenų pateiktus duomenis civilinės metrikacijos įstaigose, kurios 1977-2007 metais registravo civilinės būklės aktus. Tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus ilgam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo (nurodytu atveju nuo 2007 m. iki 2020 m.), kyla klausimas ar to nelėmė įgaliotos institucijos galimai nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas arba kontrolės nebuvimas, dėl ko visa našta perkeliama asmeniui (šiuo atveju garbaus amžiaus moteriškei, turinčiai itin nedidelę pensiją), o tai neatitinka socialinio teisingumo bei proporcingumo principų. Nagrinėjamu atveju 3 450,62 Eur permoka atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo ir, vadovaujantis Pensijų įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi, negali būti išskaičiuota. Ji, teikdama prašymą skirti našlių pensiją, neturėjo galimybių nuslėpti duomenis apie savo sudarytą santuoką, nes jie yra privalomai registruojami. Viešojo administravimo subjekto pareiga tai patikrinti visais įmanomais ir prieinamais būdais. Viešojo administravimo subjektas visą kaltę ir naštą perkelia asmeniui, savo nekorektiškais teiginiais, neatsakingais veiksmais ir sprendimais sukeldamas senyvo amžiaus žmogui dvasinius išgyvenimus. Todėl ją apėmė neteisybės ir bejėgiškumo jausmas, ji sielvartauja, nerimauja dėl savo ateities ir aptariamosios situacijos pasekmių, o tai sunkina jos sveikatos problemas, jai padidėjo kraujospūdis, prireikė raminamųjų vaistų.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra silpnos sveikatos, senyvo amžiaus, menkai išsilavinusi, nors labai sąžininga, išgyvena vos už kelis šimtus eurų per mėnesį (apie 10 eurų per dieną), t. y. susimoka už komunalines paslaugas, nusiperka maisto ir būtinų vaistų, kuriems kartais išleidžia daugiau negu maistui. Viešojo administravimo subjektas, turintis kvalifikuotą personalą ir administravimo įgaliojimus, tačiau nesugebėjo paaiškinti paprastam žmogui teisinių niuansų žodžio „našlė“ ir per 13 metų patikrinti išmokų pagrįstumo. Mano, kad 3 450,62 Eur permokos suma susikaupė ne dėl šiuose santykiuose silpnesnės šalies kaltės, ir todėl sprendimas išieškoti permoką iš jos nedidelės pensijos tikrai neatitinka socialinio teisingumo bei proporcingumo principų.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja 2007-01-04 Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti našlių pensiją. Prie prašymo pridėjo Pakruojo rajono civilinės metrikacijos biuro išduotą 1959-05-31 santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) apie santuoką su V. B. ir 1977-11-12 Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotą V. B. mirties liudijimą (duomenys neskelbtini). Remiantis 2007-01-04 prašymu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nauja santuoka sudaryta nebuvo, ir pateiktais dokumentais, vadovaujantis tuo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 35 straipsniu, M. B. buvo paskirta našlių pensija. Skirdamas našlių pensiją, Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu (pavardė buvo pirmojo sutuoktinio; pensijos skyrimui pateikė santuokos liudijimą). Pareiškėjai buvo žinoma apie tai, jog teisę gauti našlių pensiją turi asmenys, nesukūrę kitos santuokos, ir kad kita sukurta santuoka yra aplinkybė, turinti įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti, ir apie ją pareiškėja turėjo informuoti VSDFV teritorinį skyrių (pareiškėjos pasirašytas 1997-07-25 pasižadėjimas, kuris yra našlių pensijos byloje). Duomenų apie santuoką su S. K. iki 2020-09-16 nebuvo ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Registras). Duomenys apie (duomenys neskelbtini) sudarytą naują santuoką su S. K. iš Registro gauti 2020-09-17. Tada ir buvo nustatyta, kad pareiškėja, 2007-01-04 teikdama prašymą skirti našlių pensiją už V. B. ir patvirtindama, kad nesudarė naujos santuokos, pateikė melagingą informaciją ir nuslėpė aplinkybę, kad po V. B. mirties buvo sudariusi naują santuoką su S. K., kuri turėjo lemiamą įtaką pareiškėjos teisei į našlių pensiją nustatyti. Nustačius šią aplinkybę pagrįstai buvo nutrauktas neteisėtai paskirtos našlių pensijos mokėjimas. Našlių pensija už mirusį pirmąjį sutuoktinį V. B. nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 pareiškėjai buvo paskirta ir mokama neteisėtai, kadangi po V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su S. K., todėl teisės į našlių pensiją už pirmąjį sutuoktinį V. B. neturėjo.

Atsakovė teigia, kad suvokti, jog po pirmo vyro mirties susituokdama su S. K. pareiškėja tapo S. K. sutuoktinė, nereikia teisinių žinių ar ypatingo išsilavinimo. Nepriklausomai nuo to, kas užpildė ar padėjo pareiškėjai užpildyti 2007-01-04 prašymą dėl našlių pensijos skyrimo, šiame prašyme pateiktų duomenų teisingumą pareiškėja patvirtino parašu. Todėl pareiškėjai buvo (turėjo būti) žinoma, dėl ko buvo teiktas prašymas ir kokie duomenys jame buvo nurodyti. Pareiškėjos kartu su 2007-01-04 prašymu pateikti dokumentai (santuokos su V. B. liudijimas ir šio asmens mirties liudijimas) nekėlė abejonių, o pagrindas nutraukti pareiškėjai neteisėtai paskirtos našlių pensijos mokėjimą atsirado tik 2020-09-17, gavus Registro duomenis apie santuoką su S. K.. Našlių pensijos permoka už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 susidarė ne dėl Vilniaus skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Kadangi Vilniaus skyrius neturėjo informacijos apie pareiškėjos antrą santuoką objektyviai negalėjo informuoti pareiškėjos, kad dėl to ji neturi teisės į našlių pensiją. VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visų Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų archyvuose saugomų dokumentų, kad nustatytų, ar pareiškėjai pateikė teisingus duomenis apie naujos santuokos nesudarymą (tam valstybėje reikėtų neproporcingai didelio tarnautojų skaičiaus), o vertinant našlių pensijai skirti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir duomenis, negalima buvo nustatyti nei to, kad po V. B. mirties pareiškėja buvo sudariusi naują santuoką, nei su kokiu asmeniu, kada ir kokiame Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjos antroji santuoka. Be to, VSDFV teritorinių skyrių teisė tikrinti asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingus dokumentus bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti, juolab kad ši pareiga įtvirtinta teisės aktuose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis). Pateikdama neteisingą informaciją, pareiškėja nebuvo sąžininga. našlių pensija M. B. buvo paskirta neteisėtai ir šios pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės. Vilniaus skyrius 2020-10-26 raštu Nr. (10.4) DV_S-74257 „Dėl nustatytos našlių pensijos permokos atlyginimo“ pasiūlė pareiškėjai atlyginti permoką arba, jei ji neturi galimybės iš karto grąžinti permokos sumos, atvykti į skyrių tartis dėl permokos grąžinimo sąlygų. Našlių pensijos permokos pareiškėja negrąžino ir neatvyko į Vilniaus skyrių tartis dėl permokos grąžinimo dalimis sąlygų. Todėl Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis ir 40 straipsnio 8 dalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020-12-08 sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“. Be to, nei pareiškėjos atstovas, nei pareiškėja VSDFV 2021-01-21 rašte nurodytų dokumentų, kad pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, nepateikė ir nesikreipė į Vilniaus skyrių su prašymu padėti surinkti reikalingus dokumentus (duomenis).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad duomenys apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudarytą naują santuoką Registre atsirado tik 2020-09-16 (priežastis, dėl kurių šie duomenys Registre atsirado tik 2020-09-16, galėtų nurodyti tik Gyventojų registro tvarkytojas arba duomenis šiam registrui teikiančios įstaigos).

Mano, kad dėl tam tikrų priežasčių tuos duomenis pateikė pati pareiškėja, todėl iki šios datos Vilniaus skyrius dėl objektyvių priežasčių negalėjo sužinoti apie pareiškėjos sudarytą naują santuoką, o pareiškėjos kartu su 2007-01-04 prašymu pateikti dokumentai (santuokos su V. B. liudijimas ir šio asmens mirties liudijimas) nekėlė abejonių dėl juose esančios informacijos teisingumo. Našlių pensijos permoka susidarė ne dėl Vilniaus skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Tą įrodo ir aplinkybė, kad 2007-01-04 prašyme dėl našlių pensijos skyrimo ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pareiškėja pažymėjo „Ne“, t. y. pateikė neteisingą informaciją, o būdama sąžininga ir rūpestinga turėjo pateikti teisingą informaciją apie visas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti (jai pateikus teisingą informaciją, našlių pensija nebūtų paskirta ir permoka nebūtų susidariusi). Asmeniui suvokti, kad yra sudaryta antra santuoka, nereikia teisinių žinių ar ypatingo išsilavinimo.

Pažymi, kad VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visus Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų archyvuose saugomus kelių dešimčių metų dokumentus, kad nustatytų, ar kiekvienas pareiškėjas, besikreipiantis dėl našlių pensijos, pateikė teisingus duomenis apie naujos santuokos nesudarymą, VSDFV teritorinių skyrių teisė tikrinti asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingus dokumentus bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti, juolab kad ši pareiga įtvirtinta teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-12-08 sprendimo Nr. (10.4E)VPE_SP5-2478 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriuo buvo nuspręsta nuo 2021-01-01 išieškoti iš M. B. socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 % pensijos kiekvieną mėnesi ir valstvbinio socialinio draudimo biudžetui bus atlyginta 3 450,62 Eur dydžio socialinio draudimo našlių pensijos permoka, ir ikiteismine tvarka išnagrinėjusios VSDFV 2021-01-21 sprendimo Nr. (18.2E) I-484 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007-01-04 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti našlių pensiją. Prie prašymo pridėjo 1959-05-31 Pakruojo rajono civilinės metrikacijos biuro išduotą santuokos liudijimą Nr. 361864 apie santuoką su V. B. ir 1977-11-12 Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotą V. B. mirties liudijimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2007-01-04 prašyme, be kita ko, nurodė, kad nauja santuoka sudaryta nebuvo.

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, remdamasis pateiktais dokumentais ir vadovaudamasis tuo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 35 straipsniu, 2007-03-27 sprendimu nuo 2007-01-01 pareiškėjai paskyrė našlių pensiją.

VSDFV Vilniaus skyrius, 2020-09-17 gavęs duomenis apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su S. K., 2020-10-06 sprendimu nuo 2020-01-01 nutraukė pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą.

VSDFV Vilniaus skyrius 2020-10-12. priėmė sprendimą Nr. (10.4E) VPE- SP5-1991 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“, kuris iš dalies buvo pakeistas ir papildytas šio skyriaus 2020-11-25 sprendimu Nr. (10.4E) VPE_SP5-2368, kuriuo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 dėl pareiškėjos kaltės susidarė 3 450,62 Eur našlių pensijos permoka.

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2020-11-05 su skundu kreipėsi Į VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020-11-05 skundą, 2020-12-02 priėmė sprendimą Nr.(18.2)I-8558 „Dėl našlių pensijos permokos nustatymo“, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė. VSDFV sprendime konstatavo, kad našlių pensija pareiškėjai neteisėtai buvo paskirta ir šios pensijos permoka nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 susidarė dėl pareiškėjos kaltės.

VSDFV Vilniaus skyrius 2020-12-08 priėmė sprendimą „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ Nr. (10.4E)VPR_SP5-2478, kuriuo nusprendė nuo 2021-01-01 išieškoti iš pareiškėjos socialinio draudimo senatvės pensijos po 20 proc. pensijos kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo biudžetui bus atlyginta 3 450,62 Eur dydžio socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 laikotarpiu dėl to, kad pareiškėja, 2007 m. teikdama prašymą ir patvirtindama, kad nesudarė naujos santuokos, pateikė melagingą informaciją ir nuslėpė aplinkybę, kad po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. K. ir tai turėjo lemiamą reikšmę teisei į socialinio draudimo našlių pensiją nustatyti.

VSDFV 2021-01-21 sprendimu pareiškėjos 2020-12-22 skundą, kuriuo ji prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-12-08 sprendimą Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, atmetė kaip nepagrįstą. Informavo pareiškėją, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad VSDFV direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti nustatytos permokos išieškojimo, jeigu permoką išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, detaliai nurodė įstatyme nustatytus atvejus ir reikiamus pateikti dokumentus. Nurodė, kad jei pareiškėjos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, ji turi teisę pateikti dokumentus, pagrindžiančius jos sunkią ekonominę (socialinę) padėtį, kuo skubiau. Nesant galimybės pateikti dėl savo sveikatos būklės ar ribotų finansinių išteklių, ji gali kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu padėti surinkti reikalingus dokumentus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką.

Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos gali būti išieškomos konstatavus dvi sąlygas: 1) neteisėtą išmokėjimą ir 2) gavėjų kaltę. Pagal Įstatyme nustatytą reglamentavimą tokios permokos išieškomos iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš VSDF lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams. Ir tik jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Kitokio pobūdžio sprendimų priėmimo Įstatymas nenustato.

Socialinio draudimo našlių pensijos (toliau – našlių pensija) nuo 2007-01-01 buvo skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir tuo metu galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Pagal nuo 2007-01-01 įsigaliojusias Pensijų įstatymo 35 straipsnio nuostatas, teisę gauti našlių pensiją įgijo sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu asmuo mirties dieną atitiko Pensijų įstatymo 34 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pagal Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007-01-04 Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti našlių pensiją. Prie prašymo pridėjo 1959-05-31 Pakruojo rajono civilinės metrikacijos biuro išduotą santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) apie santuoką su V. B. bei 1977-11-12 Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotą V. B. mirties liudijimą (duomenys neskelbtini). Remiantis 2007-01-04 prašymu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nauja santuoka sudaryta nebuvo, ir pateiktais dokumentais, vadovaujantis tuo metu galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 35 straipsniu, Vilniaus skyrius 2007-03-27 sprendimu Nr. 69 nuo 2007-01-01 M. B. paskyrė našlių pensiją.

Bylos duomenys patvirtina, kad teikiant prašymą dėl našlių pensijos skyrimo pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pensijos skyrimui pateikė santuokos liudijimą. Našlių pensijos byloje esantis pareiškėjos pasirašytas 1997-07-25 pasižadėjimas patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, jog teisę gauti našlių pensiją turi asmenys, nesukūrę kitos santuokos, ir kad kita sukurta santuoka yra aplinkybė, turinti įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti, ir apie ją pareiškėja turėjo informuoti VSDFV teritorinį skyrių.

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skirdamas našlių pensiją, Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu.

Byloje pateikta medžiaga patvirtina, kad duomenų apie santuoką su S. K. iki 2020-09-16 nebuvo ir Registre. Duomenys apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sudarytą naują santuoką su S. K. iš Registro gauti 2020-09-17.

Taigi konstatuotina, kad esant minėtoms aplinkybėms, teigti, kad dokumentų ar informacijos apie M. B. antrą santuoką su S. K. nebuvo pareikalauta ar nebuvo gauta dėl Vilniaus skyriaus kaltės, nėra pagrindo.

Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į Registro pateiktus duomenis, turėjo pagrindą nustatyti, kad pareiškėja 2007-01-04, teikdama prašymą skirti našlių pensiją už V. B. ir patvirtindama, kad nesudarė naujos santuokos, pateikė melagingą informaciją ir nuslėpė aplinkybę, kad po V. B. mirties buvo sudariusi naują santuoką su S. K., kuri turėjo lemiamą įtaką pareiškėjos teisei į našlių pensiją nustatyti. Nustatęs pirmiau minėtą aplinkybę, Vilniaus skyrius 2020-10-06 sprendimu Nr. (10.4) VPE_SP2-20256 „Dėl M. B. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nuo 2020-10-01 pagrįstai nutraukė pareiškėjai neteisėtai paskirtos našlių pensijos mokėjimą.

Įvertinus ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad našlių pensija už mirusį pirmąjį sutuoktinį V. B. nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 pareiškėjai buvo paskirta ir mokama neteisėtai, kadangi po V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė naują santuoką su S. K. (tapo S. K. sutuoktinė), todėl teisės į našlių pensiją už pirmąjį sutuoktinį V. B. neturėjo (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjos argumentai, kad ji garbaus amžiaus moteris, dėl menko išsilavinimo neturėdama pakankamai žinių, sąžiningai suklydo ir savaip suvokė dokumentuose nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti, nes suvokti, kad po pirmo vyro mirties susituokdama su S. K. tapo S. K. sutuoktinė, nereikia teisinių žinių ar ypatingo išsilavinimo.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad prašymo skirti našlių pensiją blanką užpildė ne ji, o Vilniaus skyriaus darbuotoja. Pateikto prašymo skirti našlių pensiją duomenys patvirtina, kad pareiškėja ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pažymėjo „Ne“ ir tai patvirtino savo parašu. Teismo įsitikinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo / turėjo būti žinoma, dėl ko teikė prašymą ir kokie duomenys jame buvo nurodyti.

Dėl pareiškėjos teiginių, kad viešojo administravimo subjektas tiek sprendimo dėl našlių pensijos priėmimo metu, tiek vėliau neįsigilino ir nepatikrino jos teisių į prašomą išmoką, 13 metų laikotarpis tam, kad nustatyti, jog pensija mokama nepagrįstai, yra nepateisinamai ilgas, pažymėtina, kad pareiškėjos kartu su 2007-01-04 prašymu pateikti dokumentai: santuokos su V. B. liudijimas ir šio asmens mirties liudijimas nekėlė abejonių, o pagrindas nutraukti pareiškėjai neteisėtai paskirtos našlių pensijos mokėjimą atsirado tik 2020-09-17, gavus Registro duomenis apie pareiškėjos santuoką su S. K.. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad našlių pensijos permoka už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2020-09-30 susidarė ne dėl Vilniaus skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Kadangi Vilniaus skyrius neturėjo informacijos apie pareiškėjos antrą santuoką (pareiškėja nuslėpė šią aplinkybę), objektyviai negalėjo informuoti pareiškėjos, kad dėl to ji neturi teisės į našlių pensiją.

Taip pat sutiktina su atsakovu, kad VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visų Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų archyvuose saugomų dokumentų, kad nustatytų, ar pareiškėjai pateikė teisingus duomenis apie naujos santuokos nesudarymą (tam valstybėje reikėtų neproporcingai didelio tarnautojų skaičiaus), o vertinant našlių pensijai skirti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir duomenis, negalima buvo nustatyti nei to, kad po V. B. mirties pareiškėja buvo sudariusi naują santuoką, nei su kokiu asmeniu, kada ir kokiame Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjos antroji santuoka. VSDFV teritorinių skyrių teisė tikrinti asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingus dokumentus bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti, kuri įtvirtinta teisės aktuose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis).

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, kad laikotarpiu už 2007-01-01 – 2020-09-30 3 450,62 Eur našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės – dėl to, kad kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos našlių pensijos skyrimui, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusią permoką ginčijamu sprendimu nusprendė išieškoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ginčijamu Vilniaus skyriaus sprendimu buvo informuota, kad fiziniai asmenys dėl sunkios ekonominė (socialinė) padėties, pateikę būtinus dokumentus, gali būti atleisti nuo nustatytos permokos išieškojimo, tačiau pareiškėja VSDFV 2021-01-21 rašte nurodytų dokumentų, kad jos ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki, nepateikė ir nesikreipė į Vilniaus skyrių su prašymu padėti surinkti reikalingus dokumentus (duomenis).

Teismas, įvertinęs faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-12-08 sprendimą Nr. (10.4E)VPE_SP5-2478 „Dėl M. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ ir VSDFV 2021-01-21 sprendimą Nr. (18.2E) I-484 „Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. (10.4E) VPE_SP5-2478“ vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais. Atsisakius patenkinti reikalavimus panaikinti ginčijamus sprendimus, pareiškėjos reikalavimas nutraukti išieškojimą dėl susidariusios 3 450,62 Eur permokos iš M. B. senatvės pensijos taip pat atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovišIna KirkutienėJolanta Vėgelienė