- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- e2-961-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00966-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- „Dalisima“
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „STJ Legal“, uždaroji akcinė bendrovė „Belvista“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. K., M. S.
- Atsakovas
- „Valdenis“
- Trečiasis asmuo
- „Belvista“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, „STJ Legal“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18Laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,VALDENIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dalisima“ skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „VALDENIS“ kreditorių susirinkimo nutarimų pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka panaikinimo, suinteresuoti asmenys: A. G. (A. G.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „STJ Legal“, uždaroji akcinė bendrovė „Belvista“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. K., M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dalisima“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti UAB „VALDENIS“ 2022 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, susijusius su bankroto paskelbimu, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka. Skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti UAB „VALDENIS“ ir nemokumo administratorei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Versluvis.lt“ (toliau – ir nemokumo administratorė) atlikti bet kokias UAB „VALDENIS“ bankroto ne teismo tvarka procedūras.
2. Pareiškėja nurodė, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai neapribojus kreditorių susirinkime priimtų nutarimų įgyvendinimo, nemokumo administratorė turėtų galimybę ne tik priimti naujus sprendimus dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, jų eilės, išieškojimo tvarkos, bet ir sprendimą dėl bankroto procedūros užbaigimo, įmonės likvidavimo ar jos turto perleidimo tretiesiems asmenims. Tokiu atveju realiai egzistuoja tikimybė, kad, pasitvirtinus skunde nurodytoms aplinkybėms, minėti veiksmai galėtų sukelti neigiamus materialinius padarinius (pvz. žalos atsiradimas) ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali ženkliai pasunkėti, jeigu iki sprendimo priėmimo UAB „VALDENIS“ vardu veiks įgaliojimų neturinti nemokumo administratorė ir bus bandoma įgyvendinti bankroto procesą ne teismo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir pareiškėjos UAB „Dalisima“ skundo įvykdymui užtikrinti uždraudė UAB „VALDENIS“ ir nemokumo administratorei atlikti bet kokias UAB „VALDENIS“ bankroto ne teismo tvarka procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
4. Nurodė, kad pareiškėja skunde aiškiai įvardino reikalavimus (skundo dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (skundo pagrindas), jos vertinimu, pagrindžiančius skundo reikalavimus. Iš skundo turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių skundo elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja prašo taikyti konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones – draudimą UAB „VALDENIS“ ir nemokumo administratorei atlikti bet kokias UAB „VALDENIS“ bankroto ne teismo tvarka procedūras. Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes iki ginčo byloje išsprendimo tęsiant UAB „VALDENIS“ bankroto ne teismo tvarka procedūras, galėtų iš esmės pasikeisti esama padėtis, pradėjus vykdyti UAB „VALDENIS“ likvidavimo ir užbaigimo procedūras. Tokius veiksmus UAB „VALDENIS“ bankroto procese atlikus, būtų iš esmės apsunkintos pareiškėjos galimybės procesą grąžinti į stadiją (iki bankroto ne teismo tvarka iškėlimo), kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas, kadangi tokie veiksmai jau būtų sukėlę reikšmingas teisines pasekmes (pvz., UAB „VALDENIS“ turto pardavimą, UAB „VALDENIS“ išregistravimą ir kt.).
6. Nurodė, kad pareiškėja įrodė ir antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo realią riziką, jei byloje nebus pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB ,,VALDENIS“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Versluvis.lt“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pateiktas skundas yra preliminariai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimą juridinio asmens bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priima asmenys, kurie yra to juridinio asmens kreditoriai. To paties įstatymo 9 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad teisę inicijuoti įmonei nemokumo procesą turi tik kreditorius, kuris turi neginčijamą reikalavimo teisę į įmonę, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą. Įstatymo 55 straipsnio 2 dalis numato baigtinį sąrašą asmenų, galinčių skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, tai gali daryti kreditorius balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą, kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jei nebuvo tinkamai apie jį informuotas, bei nemokumo administratorius. Šiuo atveju, pareiškėja nėra (bei bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo) atsakovės kreditore JANĮ prasme, dėl to pareiškėja neturi teisės skųsti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.
7.2. Pareiškėja teigia, kad jos teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus lemia tai, jog ji yra bendrovės akcininkė, tačiau įstatymas teisės akcininkui skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus nenumato.
7.3. Pareiškėja nurodė, kad teisę teikti skundą leidžia tai, jog buvęs įmonės direktorius A. G. padarė įmonei 65 926,65 Eur žalą. Tačiau ši aplinkybė nėra susijusi su teise ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka. Net jei hipotetiškai buvusio vadovo veiksmais būtų padaryta įmonei žala, tai nereikštų kreditorių susirinkimo nutarimų dėl nemokumo bylos pradėjimo ne teismo tvarka neteisėtumo.
7.4. Skundas turėjo būti atsisakytas priimti, kadangi jis pateiktas praleidus terminą ir pareiškėjai nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių. Skundas pateiktas 2022 m. liepos mėn. pabaigoje, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo. Pareiškėja, gavusi pranešimą apie inicijuojamą atsakovei nemokumo bylą, daugiau nei mėnesį negalėjo nežinoti apie jo rezultatus.
7.5. Pareiškėja skunde nepateikia teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl kreditorių susirinkimas ir / ar jame priimti nutarimai neteisėti, skundas yra deklaratyvaus pobūdžio.
7.6. Pareiškėja neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
7.7. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Apie pradėtą neteisminį bankroto procesą informacija pateikta Juridinių asmenų registre. Atsakovė, kurio vardu veikia nemokumo administratorė, privalo, vykdydama pareigas, teikti ataskaitas valstybės institucijomis, dalyvauti pradėtame ikiteisminiame tyrime, ieškoti, perimti ir saugoti turtą, tačiau visi administratorės veiksmai yra uždrausti.
7.8. Pareiškėja nėra kreditorė, todėl neturėjo ir neturės balso teisės kreditorių susirinkimuose, o neteisminis bankroto procesas sustabdytas neribotam laikui, taip pažeidžiamos kreditorių teisės bei operatyvumo ir efektyvumo principų taikymas bankroto procese, kadangi jis susijęs su kuo skubesniu kreditorinių reikalavimų patenkinimu. Pareiškėja siekia nesąžiningų tikslų – vilkinti bankroto bylą, neleisti nemokumo administratorei ikiteisminiame tyrime pareikšti ieškinį pareiškėjos dukrai, įtariamai viso įmonės turto pasisavinimu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Dalisima“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
8.1. Iš byloje esančių dokumento – 2022 m. gegužės 18 d. UAB „VALDENIS“ direktoriaus A. G. pranešimo akcininkei UAB „Dalisima“ apie bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimą, matyti, kad pagrindas inicijuoti nemokumo procesą buvo aplinkybė – jog buvusi UAB „VALDENIS“ direktorė V. L. neperdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui A. G. įmonės turto ir dokumentų, todėl įmonė objektyviai negali vykdyti veiklos ir yra nemoki. Tačiau būtent UAB „VALDENIS“ direktorius A. G. 2022 m. kovo 10 d. pareiškimu Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakė teismo sprendimu priteistų iš UAB „Ecornus“ ir UAB „Belvista“ sumų ir sutiko apmokėti skolininkų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma 25 726,65 Eur; bendrovės vadovas prisiėmė „objektyviai negalinčios toliau vykdyti veiklos ir nemokios“ įmonės 40 200 Eur finansinį įsipareigojimą advokatų kontorai „K. ir S.“; vadovas sukėlė įmonės nemokumą ir pats inicijavo nemokumo procedūrą.
8.2. Apie bankroto bylos inicijavimą UAB „Dalisima“ tapo žinoma atsitiktinai. Skunde be pagrindo yra kaltinama buvusi UAB „VALDENIS“ direktorė V. L. dėl neva padarytos bendrovei žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Iš 2022 m. birželio 13 d. UAB „VALDENIS“ kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad bendrovės kreditoriai nutarė UAB „VALDENIS“ paskelbti bankrutuojančia ir UAB „VALDENIS“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka; nutarta nemokumo administratore paskirti MB „Versluvis.lt“; nutarta pavesti nemokumo administratorei atlikti JANĮ numatytus veiksmus; priimtas nutarimas nustatyti terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti; priimtas nutarimas dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos.
11. Pareiškėja UAB „Dalisima“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, prašydama panaikinti visus UAB „VALDENIS“ kreditorių 2022 m. birželio 13 d. susirinkime priimtus nutarimus, susijusius su bankroto paskelbimu UAB „VALDENIS“ ir bankroto procedūrų vykdymu ne teismo tvarka.
12. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundo įvykdymui užtikrinti teismas uždraudė UAB „VALDENIS“ ir nemokumo administratorei MB „Versluvis.lt“ atlikti bet kokias UAB „VALDENIS“ bankroto ne teismo tvarka procedūras iki įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
13. Apeliantė UAB „VALDENIS“ nemokumo administratorė MB „Versluvis.lt“ skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiais pagrindiniais argumentais: 1) skundas yra preliminariai nepagrįstas, nes pareiškėja nėra kreditorė, todėl pagal JANĮ neturi teisės skųsti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus; 2) skundas, kuriuo ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, turėjo būti atsisakytas priimti, kadangi jis pateiktas praleidus terminą ir pareiškėja nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių; 3) pareiškėja neįrodė atsakovės nesąžiningumo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos.
Dėl naujai teikiamų duomenų priėmimo į bylą
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prokuratūros rašto kopiją, pranešimo akcininkams apie inicijuojamą nemokumo procesą ne teismo tvarka kopiją, pašto išsiuntimo dokumentus; pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pranešimo apie inicijuojamą neteisminį bankrotą akcininkams duomenis.
15. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėja nepateikė prašymo priimti pateiktą dokumentą į bylą. Visų antra, pateikti duomenys yra UAB „VALDENIS“ neteisminio bankroto bylos dalis, todėl teismui turint galimybę naudotis duomenimis tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO, pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl ginčo esmės
17. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
18. Apeliantė nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog skundas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus yra tikėtinai pagrįstas, nes ji nėra UAB „VALDENIS“ kreditorė ir neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus.
19. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyti asmenys, turintys teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimą: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.
20. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja UAB „Dalisima“ nėra UAB „VALDENIS“ kreditorė; ji yra UAB „VALDENIS“ akcininkė, valdanti 1/3 dalį įmonės akcijų (UAB „Amanoc“ ir UAB „Ecornus“ – 2/3 dalis). Nors tarp JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, akcininkas nėra įvardytas, tačiau, pagal teismų praktikos išaiškinimus, JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021).
21. Taigi, šiuo atveju pareiškėja turi pagrįsti savo pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto bylos procesu ne teismo tvarka bei įrodyti, kad egzistuoja toks išskirtinis atvejis, jog bankroto procese ne teismo tvarka sprendžiami klausimai taip paveiks jos teises ar interesus, kad ji turėtų teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus pradėti bankrotą ne teismo tvarka bei nustatytą jo vykdymo tvarką. Taigi, akcininkės siekis pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, priklauso nuo faktų, kurių pagrindu nustatoma, kiek akcininkės teises ir interesus gali paveikti bankroto ne teismo tvarka procedūros. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojo bendru teiginiu dėl skundo tikėtino pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (kaip akcininkė) suinteresuotumą ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus pradėti bankrotą ne teisme tvarka ir su tuo susijusius šio bankroto vykdymo klausimus, grindžia aplinkybe dėl galimos bendrovės vadovo žalos padarymo įmonei, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė atskirajame skunde, tokia aplinkybė niekaip nelemia pareiškėjos procesinių teisių ir pareigų teisinio ryšio su bendrove, t. y. kad pareiškėja kaip akcininkė turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, pateikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Todėl pareiškėjai neįrodžius teisinio suinteresuotumo ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus, sutiktina su apeliante, kad neįrodyta pirmoji būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kad skundo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
22. Vertinant antrąją būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, pirmiausiai nurodytina, jog JANĮ 34 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas nutartimi iškelti bankroto bylą paskiria ir nemokumo administratorių. Nutarties dalis dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti apeliacijos objektas, tačiau nutarties dalis dėl paskyrimo negali būti apeliacijos objektu, remiantis JANĮ 40 straipsnio 2 dalimi.
23. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis. Nors pavedimo sutartis sudaroma kiek vėliau nei paskiriamas administratorius, šios sutarties teisiniai padariniai taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti teismo administratorių įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-568/2012).
24. Kaip nurodyta JANĮ 12 straipsnio 1 dalyje – bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Taigi, šiuo atveju kreditorių susirinkimo nutarimas 4-uoju dienotvarkės klausimu, kuriuo nemokumo administratore buvo paskirta MB „Versluvis.lt“ yra įsiteisėjęs nuo jo priėmimo momento, todėl nemokumo administratorė turi teisę ir pareigą atlikti veiksmus, jai priskirtus JANĮ. Bankroto proceso ne teismo tvarka atveju nemokumo administratorė pagal savo funkcijas, turi teises ir pareigas priimti bei atitinkamai įforminti sprendimą dėl ne teismo tvarka pradėti įmonės bankroto procesą bei pranešti apie šį sprendimą atitinkamoms valstybės institucijoms (be kita ko, Juridinių asmenų registro tvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui) bei kitiems suinteresuotiems asmenims, atlikti kitus veiksmus mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant JANĮ 27, 33 straipsnių nuostatas.
25. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Įvertinus 22–24 punktuose nurodytus argumentus, spręstina, kad neįrodytas ir įmonės bei jos atstovaujamos nemokumo administratorės nesąžiningumas.
26. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei taikant proporcingumo principą, kurio taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, jog teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti abejų šalių teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos. Šiuo atveju uždraudus UAB „VALDENIS“ ir nemokumo administratorei atlikti bet kokias UAB „VALDENIS“ bankroto ne teismo tvarka procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ne tik nepagrįstai suvaržomos nemokumo administratorės teisės atlikti JANĮ numatytus privalomus veiksmus, bet ir be teisėto pagrindo suvaržomos vienos iš šalies (UAB „VALDENIS“, jos kreditorių), kurių daugumos balsais buvo priimti skundžiami nutarimai, teisės pasiekti norimą bankroto tikslą ne teismo tvarka.
27. Įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodžius suinteresuotumo, kad jos teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai bei nenustačius aplinkybių, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta grėsmė galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto bei pagrįsto pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 178, 185 straipsniai).
28. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsta, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės, pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
29. Patenkinus atskirąjį skundą, pareiškėjos prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dalisima“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti uždarajai akcinei bendrovei „VALDENIS“ ir nemokumo administratorei atlikti bet kokias uždarosios akcinės bendrovės „VALDENIS“ bankroto ne teismo tvarka procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, netenkinti.