- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2-957-632/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustinas Mitkus
- Atsakovas
- S. V., M. S.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio pagalbos šeimai centras
- Advokatai
- Vigintas Strička
trečiojo asmens atstovei L. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. V. ir M. S., trečiasis asmuo Radviliškio pagalbos šeimai centras, dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo jų dukros G. S. (V.) atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. V. ir M. S. jų dukros G. S. (V.) atžvilgiu, nes atsakovų šeima nuo 2011 metų įrašyta į Socialinės rizikos šeimų sąrašą, šeimai teikiamo socialinės paslaugos dėl auklėjimo įgūdžių stokos.
2. 2019 m. mama prieš vaiką naudojo smurtą, ir nors baudžiamoji byla nutraukta, mergaitė šeimoje nesijaučia saugi, buvo paimta iš šeimos ir laikinai apgyvendinta pas trečiąjį asmenį.
3. Buvo rengiami atvejo nagrinėjimo posėdžiai, atsakovė raginama kelis kartus formaliai apsilankė pas psichologą, išklausė minimalų pozityvios tėvystės kursą, raginta domėtis dukra ir lankytis pas psichiatrą, tačiau į rekomendacijas reagavo vangiai, raginamo atkurti ryšio su dukra neatkūrė. Atsakovė neturi motyvacijos keisti gyvenimo būdo, siūlomas paslaugas priėmė deklaratyviai.
4. Mamai nusišalinus nuo dukros auklėjimo, nepilnametė tris kartus: nuo 2019-11-20 iki 2020-01-29, nuo 2021-08-13 iki 2021-11-16 ir nuo 2023-04-06 paimta iš šeimos, jai nustatyta globa pas trečiąjį asmenį.
5. Atsakovas M. S. paskutinius 10 metų gyvena atskirai nuo dukros G. S. (V.), nuo jos auklėjimo ir išlaikymo visiškai nusišalinęs, dukrą pažįsta, susitinka retai, piktnaudžiauja alkoholiu, dukra nesirūpina. Siūlomos pagalbos ir paslaugų atsisakė.
6. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią dukros išlaikymui prašoma priteisti po 200 Eur per mėnesį, nes tėvai visada privalo išlaikyti savo vaikus, o dydis orientuotas į kasacinio teismo praktiką.
7. Iš esamos situacijos ieškovas nemato jokių požymių, kad atsakovų elgesys gali pasikeisti į gera, o jų nusišalinimas nuo pareigos auklėti dukrą reiškia, kad jie vengia pareigos auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir nesirūpina vaiku, todėl pagal CK 3.180 straipsnį yra visi pagrindai neterminuotai apriboti tėvų valdžią.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, rėmėsi surinkta bylos medžiaga, liudytojų parodymais, atsakovo ieškinio pripažinimu ir tuo, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad nutrūkęs motinos ir dukros ryšys būtų įmanomas atkurti. Atsakovė rūpinasi savo sugyventiniu, mažais vaikais, ir netgi pritaria sugyventinio minčiai, kad šeimoje ramiau, kai nepilnametės G. S. (V.) namuose nėra.
Šalies argumentai
9. Atsakovė S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dalyvavo abiejuose teismo posėdžiuose, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su dukra G. S. (V.) gyveno iki ji pati nutarė išeiti iš namų, vėliau stengėsi ją grąžinti į šeimą, tačiau ši grįžti nenorėjo, elgėsi atžagariai, piktai, atsakovės neklausė, susidėjo su teistais asmenimis, gyveno asocialų gyvenimo būdą. Ieškovo padedama atsakovė lankė kursus, ėjo pas psichologą, bet dukra ryšių atkurti nepanoro, ir toliau gyveno atskirai. Lankė dukrą globos namuose, susiskambina ir dabar, tarp jų priešiškumo nėra, sutinka, kad ji įtakos dukrai neturi, ši jos neklauso.
10. Atsakovas M. S. su ieškiniu sutiko, su dukra negyvena nuo jos gimimo, tačiau jie kartais susitinka, susiskambina. Turi sukūręs naują šeimą, turi vaikų, mano, kad prašomas išlaikymas per didelis, nes turi išlaikyti esamus vaikus, sutiktų su 100 Eur per mėnesį išlaikymu, dirba pas ūkininką už 40 Eur per dieną.
Atsiliepimas
11. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad globotinė pas laikinąjį globėja jaučiasi gerai, namo grįžti nenori.
12. Išklausyta G. S. (V.) paaiškino, kad su mama nesipyksta, bendrauja, tačiau į namus negrįš dėl patėvio, mamos sutuoktinio, nes su juo pykstasi, konfliktuoja, du kartus iš jo patyrė smurtą. Iš mamos nepajuto meilės, dėmesio, motiniškos šilumos, ji ją skiria mažesniems vaikams. Šiuo metu palaiko santykius su suaugusiu vyru, nuo kurio laukiasi kūdikio. Su tėčiu M. S. bendrauja retai, jis turi priklausomybę alkoholiu, negali pasirūpinti ne tik ja, bet ir savimi pačiu.
13. Liudytoja R. D. parodė, kad yra vaiko teisių apsaugos specialistė, padėjo G. S. (V.) po smurtavimo prieš ją. Pastebėjo, kad atsakovės šeimoje visiškai nėra taisyklių, vaikai daro ką nori, išsireikalauja savo, atsakovė pasyviai stebi. Laiku nebuvo nubrėžtos ribos, ir tai lėmė mergaitės maištingą elgesį.
14. Liudytoja S. E. (socialinė darbuotoja) parodė, kad atsakovei buvo organizuota rekordinis skaičius, 18 posėdžių nuo 2019 metų, su šeima tris kartus dirbo mobili komanda, skirta minimali priežiūra dėl mergaitės mokyklos nelankymo. Atsakovė stokoja tėvystės įgūdžių, linkusi bendradarbiauti, tačiau pokyčių nepasiekė. Sugyventinis visiškai nepadėjo, net gi priešinosi, atsakovė plėšėsi tarp vaiko ir sugyventinio, ir šiuo metu susitaikė su vaiko išėjimu. G. S. (V.) jaučia daug nuoskaudų nuo vaikystės, jaučiasi nemylima, liudytoja mano, kad kūdikis, kurio mergaitė laukiasi, galimai suartins mamą su dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
15. Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovo, atsakovės, trečiojo asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovai yra nepilnametės G. S. (V.), gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Atsakovas M. S. nuo pat vaiko gimimo juo nesirūpino, paliko jį auginti atsakovei, šiuo metu jo ryšiai su dukra epizodiniai, jis neteikia jai net minimalaus išlaikymo. Nors jis pats teigia, kad kartais su dukra susisiekia, papietauja kavinėje, tokie reti susitikimai neturi jokios įtakos vaiko auklėjimui, jų taip pat negalima laikyti minimaliu rūpinimusi, todėl konstatuojama, kad atsakovas M. S. piktnaudžiaudamas alkoholiu ir pamiršdamas dukrą daro jai ypatingą žalingą įtaką ir elgiasi amoraliai, yra netinkamas pavyzdys bręstančiam žmogui, o visiškai nesirūpindamas dukra grubiai pažeidžia savo, kaip tėvo pareigas, nėra jokių požymių, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl jam neterminuotai apribojama tėvų valdžia dukros G. S. (V.) atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl atsakovės S. V. tėvų valdžios apribojimo
16. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
17. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į EŽTT praktiką dėl teisės į šeimos gyvenimą apsaugos specifikos, teismas, tokio pobūdžio bylose nusprendęs dėl būtinumo riboti tėvų valdžią, turi pareigą aptarti ir švelnesnius (laikinus) tėvų valdžios ribojimo būdus.
18. Pagal EŽTT praktiką, geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).
19. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
20. Minėto straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsižvelgiama į tai, kad G. S. (V.) jau beveik 17 metų, ir ji turi savo nuomonę, pagrįstą jos patirtais išgyvenimais, ir jos pačios susidarytomis išvadomis. Būdama tokio amžiaus ji pati supranta, kad yra nepilnametė, negali visiškai savarankiškai priimti sprendimų, tačiau palikusi šeimą gavo, ir žino, kad toliau gaus trečiojo asmens pagalbą, padėsiančią jai pradėti ir sukurti savarankišką gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas visiškai sutinka su ieškovo pozicija, kad nepilnamečiais vaikais privalo rūpintis jų biologiniai tėvai, tačiau tuo pačiu atsižvelgia, kad dukros ir motinos ryšys pradėjo trūkinėti žymiai anksčiau, nei pareikštas ieškinys, valstybinės institucijos dėjo milžiniškas pastangas, siekdamos atkurti šiuo ryšius, tačiau šios pastangos neatnešė laukiamų rezultatų, ir šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad iki mergaitės pilnametystės liko tik šiek tiek daugiau nei metai laiko, teismas konstatuoja, kad toks trumpas laikotarpis neterminuotai apribojus tėvų valdžią neatliks įstatyme numatytos vaiko apsaugos funkcijos, o tik dar labiau nutolins vaiko biologinę motiną nuo savo vaiko.
24. Įvertinama, kad vaiko G. S. (V.) komplikuoti santykiai su dabartiniu mamos gyvenimo draugu užkerta kelią atsakovei daryti reikiamą įtaką dukrai, tuo pačiu jos pasyvumas, susitaikymas su esama padėtis rodo, kad atsakovė nesiims dar veiksmingesnių priemonių vaikui susigrąžinti, kurių nesiėmė ir anksčiau, kai problema nebuvo įsisenėjusi, ir nors jos toks didelis pasyvumas bei susitaikymas su esama padėtimi yra smerktinas, jis šiuo metu nelaikytinas darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nes, kaip pabrėžtina dar kartą – G. S. (V.) jau beveik pilnametė.
25. Tai gi, neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas šiuo konkrečiu atveju laiko neproporcinga, ir nepasiekiančia savo įstatyminių tikslų priemone, kuri tik dar labiau atitolintų vaiką nuo savo biologinės motinos.
26. Kaip jau buvo minėta, atsakovė sukūrė šeimą ir gyvena su asmeniu, su kuriuo dukra negali sugyventi vienuose namuose, tuo pačiu, teismui konstatavus, kad atsakovė tinkamai nepasirūpins savo dukra G. S. (V.) iki jos pilnametystės, laikoma, kad šiam periodui teisingiausia ir labiausiai atitinkančiai vaiko, kuris beveik pilnametis, interesus, yra palikti dabartinę susiklosčiusią padėtį konstatuojant, kad susiklostė objektyvios aplinkybės, dėl kurių motina negyvena kartu su dukra, todėl taikytinas vaikų ir tėvų atskyrimo institutas trumpam, vos ilgesniam nei metų periodui, kurio metu vaikui G. S. (V.) išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis), tačiau atsakovė netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, paliekant abiem galimybę bet kada susitikti, bendrauti ir puoselėti draugiškus santykius.
27. Priėmus sprendimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią atskirti vaiką nuo atsakovų M. S. ir S. V. vaiko G. S. (V.) gyvenamoji vieta laikinai nustatytina pas trečiąjį asmenį, kur šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji globa (CPK 407 str.).
28. Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1,2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
29. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą vaikui G. S. (V.) iš atsakovų M. S. ir S. V. po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo suma būtų reikalinga, nes beveik suaugusio žmogaus poreikiai dideli, tačiau, kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad abiejų atsakovų turtinė padėtis yra vos patenkinama, ir vienas ir kitas išlaiko dar po du savo vaikus. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2023-12-13, iki vaiko pilnametystės iš atsakovų M. S. ir S. V. priteistinas išlaikymas G. S. (V.) iš kiekvieno po 140 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).
31. G. S. (V.) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise nustatytinas trečiasis asmuo, išaiškinant jam pareigą, kad vaikui skirtas išlaikymas naudojamas tik jo interesais (CK 3.185, 3.203 str.).
32. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
33. Remiantis CPK 88, 93, 96 straipsniais, patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas atsakovų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.
34. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes paskirsčius visiems atsakovams neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2020-01-13 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 502-504 straipsniais,
nutaria:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. S. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atskirti atsakovę S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. S. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš S. V. nepilnametės dukters G. S. (V.) išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023-12-13) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš M. S. nepilnametės dukters G. S. (V.) išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023-12-13) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį infliaciją.
Priimti nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos (rūpybos) nepilnametei G. S. (V.) nustatymo procesą.
Nepilnametės G. S. (V.) gyvenamąją vietą nustatyti Radviliškio pagalbos šeimas centre iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.