Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ ieškinį atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui (dabartinis pavadinimas – Lietuvos sporto centras) dėl perkančiosios organizacijos paskelbto viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, byloje išvadą duoda – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Ieškovė iš pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 5 ir 6 punktų nustatė, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog tiekėjas turėtų teisę vykdyti atitinkamus darbus statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje, tačiau nereikalauja, kad tiekėjo siūlomi specialistai turėtų teisę vykdyti atitinkamus darbus statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje. Taigi, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose kelia reikalavimą dėl teisės verstis veikla, kuri yra sertifikuojama, tačiau aiškiai nenurodo visų reikalavimų, įskaitant reikalavimo specialistams turėti teisę vykdyti darbus statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje. Ieškovės vertinimu, tokios pirkimo sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų, pažeidžia Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Metodika), 11 punktą. Atsakydama į pretenziją perkančioji organizacija pateikė neaiškius argumentus, nepagrįstai rėmėsi siekiu dirbtinai nemažinti konkurencijos. Ieškovės teigimu, reikalavimai specialistams, vykdantiems statybos darbus (jiems vadovaujantiems) statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje, yra nustatyti specialiaisiais privalomais teisės aktais (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo 23, 23¹ straipsniuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ bei kt.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.

23. Pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jei tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas. Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį tikrindama tiekėjo profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų išteklių ir patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų efektyvumas ir racionalus lėšų naudojimas, be kita ko, užtikrinamas pirkimo sąlygose tinkamai įtvirtinant pirkimo objekto ir tiekėjų pajėgumo reikalavimus. Tai savo ruožtu reiškia, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti suformuluotos taip, kad jų pritaikymas pirkimo procedūrose leistų perkančiajai organizacijai nupirkti objektą, atitinkantį tikruosius poreikius, bei įsitikinti šį objektą pasiūliusių tiekėjų pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės aktų reikalavimais. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).

25. Remiantis VPĮ 47 straipsnio 7 dalimi, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Metodikos 11 punktas detalizuoja teisės verstis tam tikra veikla kvalifikacijos reikalavimo nustatymo ypatumus ir skiria teisę verstis veikla, kuri gali būti suteikta bendraisiais pagrindais, pvz., įtvirtinta juridinio asmens steigimo dokumentuose, ir teisę, kurios suteikimui yra nustatyta speciali tvarka. Dėl specifinės teisės turėjimo aptariamame Metodikos punkte nurodoma, kad pirkimo vykdytojas įsitikina, jog pagal galiojančius norminius teisės aktus tiekėjas yra įgijęs atitinkamą specifinę teisę ir turi pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus, kurie yra pakankami bei leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti. Be to, Metodikoje reikalaujama pirkimo dokumentuose kuo aiškiau nurodyti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla (11 punktas).

26. Metodikos 21 punktas detalizuoja, kad vertinant tiekėjo profesinį pajėgumą, be kita ko, atsižvelgiama į tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją. Metodikos 21.2 papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali reikalauti nurodyti technikos specialistus ir technines organizacijas, vykdysiančias pirkimo sutartį, o Metodikos 21.6 papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali kelti tiekėjo personalo ar vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimą. Toks reikalavimas keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas ar atliekančio darbus, personalui, ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs ar atsakingas už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujantys asmenys. Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamą kvalifikaciją. Pirkimo vykdytojas nurodo reikalaujamas kompetencijas, o tiekėjas pateikia minimalų reikalaujamas kompetencijas galinčių atitikti asmenų skaičių, nurodo, ar tas pats asmuo galės vykdyti kelių specialistų, ekspertų, vadovų funkcijas.

27. Nagrinėjamu atveju tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai buvo nustatyti pirkimo sąlygų 4 punkte. Pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 1 lentelėje buvo nustatyti bendrieji reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, kurios 2 punkte buvo nurodytas bendrasis reikalavimas tiekėjui turėti teisę verstis ta ūkine komercine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti, ir pateikti tokią teisę patvirtinančius dokumentus.

28. Pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelėje buvo nustatyti techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai. Šios lentelės 5 punkte buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą atestatą, leidžiantį vykdyti visus sutartyje numatytus darbus (statinių kategorija – ypatingi statiniai; statinių grupės: negyvenamieji pastatai; inžineriniai tinklai; kiti inžineriniai statiniai; taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje; taip pat išvardytos atitinkamos statybos darbų sritys). Tuo tarpu pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punkte buvo nustatytas reikalavimas pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus: a) atskirą ypatingo statinio statybos vadovą, turintį ne mažesnę nei 3 metų vadovavimo statybos darbams patirtį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikacijos atestatą; b) ypatingo statinio bent po 1 specialiųjų statybos darbų vadovus kiekvienai numatomai spec. darbų grupei, turinčius ne mažesnę nei 3 metų patirtį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą ypatingo statinio statybos specialiųjų darbų vadovo kvalifikacijos atestatą. Šiame punkte nurodytas reikalavimas tiekėjui pateikti patvirtintą vadovaujančių ir už sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašą, nurodant kvalifikaciją, kvalifikacijos pažymėjimų rekvizitus ir kt.

29. Pastebėtina, kad perkančioji organizacija 2019 m. balandžio 1 d. raštu, atsakydama į tiekėjo prašymą patikslinti, kokius reikalavimus turi atitikti ypatingo statinio statybos darbų vadovas ir kokius specialiųjų statybos darbų vadovas, patikslino pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punktą ir nurodė, kad turi būti pateikiamas atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (statinių grupės: negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), hidrotechnikos statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje). Perkančioji organizacija, 2019 m. balandžio 11 d. rašte atsakydama į tiekėjo klausimą dėl specialiųjų statybos darbų vadovo kvalifikacijos, paaiškino, kad ji kvalifikaciniuose reikalavimuose tiksliai nenurodo reikalavimų kiekvienai numatomai specialiai darbų grupei, kadangi rangovas, teikdamas pasiūlymą ir vadovaudamasis techniniu projektu, turi įvertinti, kokie specialistai reikalingi numatytiems darbams atlikti. Perkančioji organizacija 2019 m. balandžio 12 d. rašte papildomai paaiškino, kad ji profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimuose nurodo reikalaujamas specialistų kompetencijas pagal techniniame projekte numatytus darbus, o suinteresuotas dalyvis pasiūlyme pateikia reikalaujamas kompetencijas galinčių atlikti vadovų ir specialistų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Sprendimus dėl vadovų ir specialistų turi priimti suinteresuoti konkurso dalyviai, kurie teikdami pasiūlymus ir norėdami laimėti parinks reikiamus išteklius ir jų skaičių, kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti sutartį.

30. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad Pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punkte perkančioji organizacija nepakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdino reikalavimą pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro išsamiai įvertinusi statybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

31. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad viena iš statybos techninės veiklos pagrindinių sričių yra statybos darbai. SĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiai sričiai gali vadovauti statinio statybos vadovas ir statinio specialiųjų statybos darbų vadovas. Remiantis SĮ 12 straipsnio 4 dalimi eiti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas turi teisę atestuoti statybos inžinieriai, o jiems taikomą kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Tokie asmenys turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus (SĮ 12 straipsnio 5 dalis), išlaikyti profesinių ir teisinių žinių egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką (SĮ 12 straipsnio 11 dalis).

32. SĮ 12 straipsnio 20 dalis reglamentuoja, kad eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas (tarp jų – statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo) ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti inžinieriai, o šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras.

33. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Reglamentas) nuostatų matyti, kad išduodant kvalifikacijos atestatus ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos vadovams bei statinio specialiųjų statybos darbų vadovams, greta statinių grupių atskirai nurodomi ir ypatingieji arba neypatingieji statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, jeigu tokiam asmeniui suteikta teisė eiti atitinkamų darbų vadovo pareigas šiuose statiniuose (žr. Reglamento 25.5.4 papunktį). Be to, išduodant kvalifikacijos atestatus ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos specialiųjų statybos darbų vadovams nurodoma specialiųjų statybos darbų sritis (sritys) iš nurodytųjų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos techninė priežiūra“ 1 priede. Statinio statybos vadovo, statinio specialiųjų statybos darbų vadovo teisės ir pareigos detaliai reglamentuotos minėtame statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos techninė priežiūra“.

34. Byloje nekyla ginčo, kad atsakovas pirko ypatingų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, statybos darbus. Tačiau pradinių pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punkte atsakovas aiškiai ir išsamiai nenurodė kvalifikacijos reikalavimų siūlomam ypatingo statinio statybos vadovui, t. y. nenurodė, kad šis vadovas turi turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, taip pat nenurodė statinių grupių, kuriose tokia teisė specialistui turi būti suteikta. Tačiau perkančioji organizacija 2019 m. balandžio 1 d. rašte šiuos pirkimo sąlygų trūkumus ištaisė (žr. šios nutarties 29 punktą). Vis dėlto, pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punkte liko galioti atsakovo aiškiai ir išsamiai nenurodyti kvalifikacijos reikalavimai siūlomiems ypatingo statinio statybos specialiųjų statybos darbų vadovams kiekvienai numatomai spec. darbų grupei, t. y. jame nenurodyti reikalavimai turėti teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovų pareigas statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, nenurodytos statinių grupės, kuriose tokia teisė specialistams turi būti suteikta, galiausiai, nenurodyta specialiųjų statybos darbų sritis (sritys), kuriose tokia teisė specialistams turi būti suteikta. Kaip matyti iš šios nutarties 29 punkte nurodytų faktinių aplinkybių, tiekėjams ne kartą kilo klausimų ir neaiškumų dėl atsakovo reikalaujamos kvalifikacijos tiekėjų siūlomiems specialiųjų statybos darbų vadovams, tačiau šie pirkimo sąlygų trūkumai nebuvo ištaisyti.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 35 straipsnio 4 dalis reikalauja, jog pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Šios nutarties 24 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pirkimo sąlygose turi būti tinkamai įtvirtinti tiekėjų pajėgumo reikalavimai, kad pirkimo sąlygos turi būti suformuluotos taip, jog leistų perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ir kad nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai būtų aiškūs ir nedviprasmiški. Metodikos 11 punkte akcentuojama, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi kuo aiškiau nurodyti reikalavimus teisei verstis specifine, sertifikuojama (licencijuojama) veikla, o Metodikos 21.6 papunktyje numatyta, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujantys asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš anksto žinomų profesinės kvalifikacijos reikalavimų tiekėjo siūlomiems pirkimo sutartį vykdysiantiems specialistams neįrašymas į pirkimo dokumentus gali lemti tiekėjų suklaidinimą, reikiamos kvalifikacijos neturinčių tiekėjų pritraukimą dalyvauti pirkime, būtinybę taisyti pateiktus pasiūlymus, sukelti grėsmę, kad pirkimo sutartį vykdys tokios teisės neturintys asmenys, ar kitų neigiamų pasekmių atsiradimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punkte nepakankamai tiksliai ir aiškiai apibūdinęs nustatytus reikalavimus tiekėjams pasiūlyti tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus, nesilaikė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, Metodikos nuostatų, maksimaliai neužtikrino viešųjų pirkimų principų laikymosi ir racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo (VPĮ 17 straipsnis). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas ginčijamą pirkimo sąlygą privalėjo pripažinti neteisėta.

36. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiek pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tiek pagal pirkimo sąlygų 3.9 papunktį tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, jog pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos kuo tiksliau ir aiškiau pačiose pirkimo sąlygose apibrėžti iš anksto žinomus reikalavimus siūlomų darbuotojų teisei verstis specifine (šiuo atveju atestuojama) veikla ir pačioje pirminėje pirkimo stadijoje užtikrinti, kad būtų atrinktas tik kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punktą.

37. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi – sumažinti iš atsakovo priteistinų pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą nuo 3 000 Eur iki 1 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo nesudėtingu ginčo pobūdžiu ir ne itin didelėmis advokato darbo laiko sąnaudomis (pastarąją išvadą teismas motyvavo nedidele procesinių dokumentų apimtimi, aplinkybe, kad dublike buvo pakartotos ieškinyje nurodytos aplinkybės bei argumentai, taip pat faktu, kad ginčas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinų pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą.

38. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos sumos pagrįstumo teismas turi motyvuoti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, kt.).

40. Iš ieškovės kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir kitų dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 3 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio ir dubliko parengimą (už ieškinio parengimą 1 900 Eur, už dubliko parengimą 1 100 Eur). Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.2–8.3 papunkčiais, maksimali rekomenduojama priteisti išlaidų suma už ieškinio ir dubliko parengimą sudaro 3 881,2 Eur (už ieškinio parengimą 2 425,75 Eur, už dubliko parengimą 1 455,45 Eur, apskaičiuota pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių)). Taigi, ieškovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra mažesnės, nei maksimali rekomenduojama priteisti suma, apskaičiuota pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles.

41. Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos kriterijus, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo ieškovės sumokėtos sumos advokato teisinei pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelio ir nepagrįsto ieškovės išlaidavimo. Šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjama byla buvo nesudėtinga, o advokato darbo laiko sąnaudos buvo nedidelės. Ginčas kilo specifinių teisinių žinių reikalaujančioje viešųjų pirkimų srityje, todėl advokatui buvo būtina išanalizuoti tiek VPĮ, tiek jį įgyvendinančius teisės aktus, tiek formuojamą teismų praktiką. Byloje kilo ginčas net dėl keleto viešųjų pirkimų aspektų – dėl atsakovo pareigos nutraukti pirkimą pakeitus pirkimo sąlygas ir pirkimo sąlygų teisėtumo. Iš procesinių dokumentų matyti, kad jie išsamiai motyvuoti VPĮ, jį įgyvendinančių teisės aktų, Lietuvos ir Europos Sąjungos teismų praktikos nuostatomis, be to, ieškovė juose rėmėsi ir Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamais paaiškinimais. Procesiniuose dokumentuose, be kita ko, remiamasi specifinę statybų sritį reglamentuojančiais teisės aktais dėl juose nustatytų reikalavimų atitinkamiems specialistams. Ieškinyje suformuluotas išsamus ir motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylos sudėtingumą patvirtina aplinkybė, kad teismas į procesą išvadai duoti įtraukė Viešųjų pirkimų tarnybą. Ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji proceso įstatyme nustatytais sutrumpintais terminais pateikė teismui reikiamus procesinius dokumentus. Advokato parengtame dublike ne tik pakartojami ieškinyje išdėstyti argumentai, bet ir pateikiami papildomi argumentai atsakant į atsakovo atsiliepimo į ieškinį atsikirtimus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo visą ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sumą.

43. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 788 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, ir 800 Eur ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė, vadovaudamasi CPK 145 straipsnio 9 dalimi, prašo skirti atsakovui 300 Eur baudą už Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų pažeidimą. Ieškovės manymu, atsakovas pažeidė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes 2019 m. liepos 8 d. nutraukė pirkimo procedūras.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos pirkimo procedūros iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu pirkimo sąlygų 4.2 papunkčio 3 lentelės 5 punkto pakeitimą pripažino neteisėtu, taip pat pripažino neteisėtomis pirkimo sąlygas, įtvirtintas 4.2 papunkčio 2 lentelės 3 punkte ir sutarties projekto 3.10 papunktyje, o pirkimo konkurso procedūras nutraukė. Šalys dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinių skundų nepadavė, todėl ji įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Atsakovas 2019 m. liepos 8 d. nutraukė pirkimo procedūras vykdydamas įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų nepažeidė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.

Viešojo pirkimo Nr. 427214 „LOSC Trakų sporto bazės, Karaimų g. 73, Trakuose, krantinės sutvarkymo ir techninio elingo rekonstravimo darbo projekto parengimas ir rangos darbų pirkimas“ sąlygas, įtvirtintas 4.2 papunkčio 3 lentelės 6 punkte, pripažinti neteisėtomis.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos sporto centro, juridinio asmens kodas 188600743, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“, juridinio asmens kodas 302627983, naudai 3 788 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos sporto centro, juridinio asmens kodas 188600743, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“, juridinio asmens kodas 302627983, naudai 1 588 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.