Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Dianai Vorvul,

teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir 272 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi kaltinamajam J. V. kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista į kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant bet kokiu būdu nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. E., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ir netaikant kaltinamojo J. V. atžvilgiu vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros.Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. V. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir pratęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymą 3 mėnesių laikotarpiui, nustatant sąlygas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 5 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbo funkcijomis.Skunde teigiama, kad griežtesnė kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) buvo paskirta byloje gavus duomenų, kad J. V. nesilaiko kardomąja priemone jam skirtų apribojimų, sistemingai bendrauja telefonu ir susitinka su tais asmenimis, su kuriais bendrauti jam buvo uždrausta. Bylos duomenimis šias aplinkybes patvirtino tai, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi buvo leista klausyti J. V., J. V., G. Š., V. E. ir V. K. telefoninių pokalbių, darant pokalbių įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklų perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Pasiklausymo metu buvo gauta informacija, kad J. V. bendrauja telefonu bei susitinka su asmenimis, su kuriais jam bendrauti buvo uždrausta. Taip pat byloje buvo surinkta duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad J. V. naudojasi šaunamuoju ginklu, verčiasi neteisėta medžiokle, nors Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius, vykstant šiam ikiteisminiam tyrimui, laikinai apribojo J. V. teisę laikyti, nešiotis ir naudoti šaunamuosius ginklus. Be to, 2016 m. kovo 23 d. atliktos asmens kratos metu iš J. V. paimtas medžiotojo bilietas, kuris laikomas byloje. Šios aplinkybės pagrįstai leido teismui spręsti, jog J. V. toliau vykdo neteisėtas veikas ir pažeidžia jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas, toliau bendrauja su asmenimis, su kuriais jam uždrausta bendrauti, tuo trukdo ikiteisminiam tyrimui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, o vėliau ir Kauno apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir priimdamas nutarimą skirti J. V. griežtesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – pagrįstai konstatavo, jog šios kardomosios priemonės taikymas bus adekvatus ir proporcingas, leidžiantis pasiekti tokius tikslus, kaip neteisėto analogiško elgesio užkardymas.Skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu J. V. išsakyti motyvai, jog jis negali tinkamai atlikti darbo funkcijų, nes darbas yra susijęs su komandiruotėmis, taip pat tai, kad jam ant kojos uždėta intensyvios priežiūros apykojė nutrynė koją, paneigtini tuo, kad nutartyse paskirti kardomąją priemonę nurodyta, jog ji yra taikoma visada, išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbo funkcijomis. Taip pat teismui nebuvo pateiktas gydytojo ar teismo medicinos eksperto įvertinimas dėl nutrintos kojos, posėdžio metu nutrynimas taip pat nebuvo parodytas.Skunde nesutinkama su gynybos argumentais, kad neišnaudota galimybė taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kad pažeidžiamos J. V. asmens teisės, nes jis negali bendrauti su artimaisiais, gyvenančiais netoli miškų teritorijų. Nustatytos aplinkybės dėl kardomosios priemonės dėl sąlygų pažeidimų patvirtintos byloje teisėtai įstatymu reglamentuota tvarka surinkta medžiaga, to neneigė ir pats J. V.. Todėl šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje.Prokuroro nuomone, J. V. galima būtų sušvelninti kai kurias kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymo sąlygas ir paskirti šiuos apribojimus: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, būti nustatytoje namų zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 5 val., išskyrus atvejus, kai tai tiesiogiai susiję su darbo funkcijomis.Skunde teigiama, kad šioje byloje kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra su nurodytomis sąlygomis buvo paskirta, o ne pakeista iš švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti su nurodytomis sąlygomis, todėl tiek įpareigojimas neišvykti, tiek įpareigojimas nebendrauti su prokuroro nutarime nurodytais asmenimis išlieka visa apimtimi. Vadinasi, švelnesnė kardomoji priemonė šioje byloje jau yra galiojanti ir skirti ją antrą kartą nėra pagrindo.Teismo posėdyje prokuroras Mindaugas Šukys prašė skundą tenkinti. Kaltinamasis J. V. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius prašė skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šių priemonių taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės. Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau, nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, t. y., kad J. V. yra kaltinamas vieno nesunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, taip pat tas aplinkybes, kad jis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, dirba, daro išvadą, kad paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais, yra pakankama ir adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai kaltinamajam buvo paskirta papildoma griežtesnė kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, jis šios kardomosios priemonės sąlygų nepažeidė, kaltinamasis nurodo, kad gailisi pažeidęs anksčiau jam skirtą švelnesnę kardomąją priemonę, suprato pasielgęs neatsakingai, todėl manytina, kad vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių tolesnis taikymas būtų neadekvatus ir neproporcingas. Prokuroras skunde nurodo, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminą kaltinamajam reikia pratęsti todėl, kad jis anksčiau pažeidė švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, t. y. toliau bendravo su asmenimis, su kuriais jam uždrausta bendrauti, tuo trukdė ikiteisminiam tyrimui. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad dėl tos priežasties, jog kaltinamasis pažeidė kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo) sąlygas, jam buvo paskirta kita papildoma kardomoji priemonė-intensyvi priežiūra, o tai reiškia, kad buvo pritaikyta sankcija ir skirta dar viena griežtesnė kardomoji priemonė. Tačiau būtina įvertinti tą aplinkybę, kad intensyvios priežiūros paskyrimas pasiekė tikslą, nes paskyrus šią kardomąją priemonę, nenustatyta šios kardomosios priemonės pažeidimo atvejų.Prokuroras skunde motyvuotai nenurodo priežasčių, kurios pagrįstų būtent vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių, o ne kitos ar kelių kitų švelnesnių papildomų kardomųjų priemonių taikymą asmeniui, kuris anksčiau buvo pažeidęs švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei kaltinamasis pakartotinai pažeis švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, jam vėl gali būti taikomos papildomos griežtesnės kardomosios priemonės.Skunde taip pat teigiama, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra su nurodytomis sąlygomis buvo paskirta, o ne pakeista iš švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti su nurodytomis sąlygomis, todėl švelnesnė kardomoji priemonė šioje byloje jau yra galiojanti ir skirti ją antrą kartą nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas su šiuo prokuroro argumentu sutinka ir konstatuoja, kad antrą kartą paskiriant tą pačią kardomąją priemonę buvo padarytas formalus proceso pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pakartotinis tos pačios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti su analogiškais įpareigojimais paskyrimas jokių realių teisinių pasekmių nesukelia, naikinti teismo nutartį vien šiuo motyvu pakankamo pagrindo nėra. Tiek teismas, paskyręs analogišką kardomąją priemonę antrą kartą, gali imtis veiksmų vienam iš procesinių dokumentų, kuriuo buvo paskirta viena iš kardomųjų priemonių, panaikinti, tiek prokuroras gali tokį prašymą pateikti teismui, jeigu jo manymu tai yra tikslinga. Pažymėtina ir tai, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti J. V. galioja nuo jos paskyrimo ikiteisminio tyrimo metu momento ir galios iki tol, kol teismo sprendimu bus panaikinta, taigi esant tokiai situacijai, kuomet teismas pakeitė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą į rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, šis pakeitimas jokios įtakos anksčiau paskirtai kardomajai priemonei neturėjo. Priėmus sprendimą panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ši kardomoji priemonė bus panaikinta nepriklausomai nuo to, keliais procesiniais dokumentais ji buvo paskirta. Daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai J. V. nepratęsė vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros termino, kadangi išnyko šios kardomosios priemonės taikymo pagrindas ir ši kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, kadangi kaltinamojo dalyvavimas procese, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme ir nuosprendžio įvykdymas šiuo metu gali būti užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.