Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-15 · Byla Nr. A2.6.-12039-369/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
A2.6.-12039-369/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11557-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
M. Č.
Nukentėjusysis
H. Č.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-12039-369/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11557-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Č.,nukentėjusiajam H. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2014-09-27, apie 04:45, Vilniuje, Ozo g. – Geležinio Vilko g. sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1.11 prom.), vairavo automobilį Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Č. nurodė, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, labai gailisi. Paaiškino, kad iš vakaro gėrė alkoholinį gėrimą – alų, tačiau tuo metu, kai sėdo prie vairo, manė, kad jau yra blaivus.

Nukentėjusysis H. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis, su kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas. Jis su savo suaugusiu sūnumi M. Č. gyvena atskirai, jam davė automobilį, nežinodamas, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Be M. Č. prisipažinimo, jo kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvito duomenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie asmens baustumą, kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

M. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad atitinkama transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui (pavyzdžiui, automobilių lizingo paslaugas teikiančiai bendrovei ir pan.), savaime nėra pagrindas neskirti šios papildomos administracinės nuobaudos, kai nustatomi atitinkami, automobilio konfiskavimą numatantys ATPK numatyti pažeidimai. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Be to, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau nepaisant to asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (teismo nutartis Nr. ATP-1231-487/2012).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus), į padarytos veikos pobūdį ( įvykdė vieną iš pavojingiausių nusižengimų), keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti M. Č. skiriant artimą vidurkiui ATPK 130² str. sankcijoje nustatytą nuobaudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 - 288 str., teismas

nutaria:

M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų), t. y. 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų eurų) baudą, su transporto priemonės Volvo S40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas