Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-11-20 · Civilinė byla Nr. 2-1473-723/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
2-1473-723/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00781-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilmantas Ambrulevičius, Vilmantas Ambrulevięčius
Atsakovas
L. S., J. I., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neries regioninio parko direkcijos
Ieškovas
Vilniaus apygardos prokuratūros
Kategorijos
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1473-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00781-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 95.7; 99.5; 99.7; 114.9.1; 114.9.3;114.11; 116.4; 116.9.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovo atstovei – prokurorei U. Arlauskaitei-Rinkevičienei,atsakovams L. S., J. I., jų atstovui adv. pad. R. Todesaitei,atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui J. V.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. B.,

trečiojo asmens Neries regioninio parko direkcijos atstovei A. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo - Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams L. S., J. I. (Y. I.) ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas - prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: panaikinti 2008-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius statytojams L. S. ir J. I. išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą sprendimą pritarti statybos leidimo išdavimui; pripažinti negaliojančiu 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus išduotą Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statytojams L. S. ir J. I. buvo leista statyti naują statinį - vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 3 p. nustatytas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą - leidžiant per dvejus metus pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naujų statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį. Šių veiksmų per dvejus metus neatlikus, - vykdyti LR statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 punkte nurodytus reikalavimus ir įpareigoti statytojus L. S. ir J. I. per 6 mėnesius atsakovų L. S. ir J. I. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kaip kaltų asmenų, lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; panaikinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją (t. 1, b.l. 1-9).

Ieškinyje nurodė, kad 2013-02-18 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareiškimas, kuriame nurodoma, jog inspekcija, atlikdama statybos valstybinės priežiūros funkcijas, patikrino statomo gyvenamojo namo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) statybos leidimo teisėtumą ir nustatė, kad gyvenamojo namo statyba vykdoma pagal neteisėtai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-12-27 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prokuratūros prašo ginti viešąjį interesą teisme.

2013-02-25 Neries regioninio parko direkcijos rašte (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną (pagrindas - Neries regioninio parko zonų ribų planas, patvirtintas 2002 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin,. 2002, Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Neries regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas 2005 m. liepos 15 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin. 2005, Nr. (duomenys neskelbtini)). Rašte teigiama, jog leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Vadovaujantis minėtais teisės aklais, šiuo konkrečiu atveju, Neries regioninio parko direkcijos nuomone, gyvenamojo namo rekonstrukcija yra galima, tačiau rekonstrukcijos projektas turi būti rengiamas ir statinys statomas, vadovaujantis Neries regioninio parko apsaugos reglamento nuostatomis: tradicinis sodybos gyvenamasis namas - vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško - 8 m. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas - iki 150 kv. m. Sodybos gyvenamajame name langus rekomenduojama vizualiai skaidyti į 4 arba 6 dalis. Tuo tarpu suprojektuotas pastatas yra dviejų aukštų, langai nesudalinti. Taip pat nurodyta, kad pagal Neries regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 422 nuostatas, tradiciniai gyvenamųjų namų stogai turi būti dvišlaičiai (42°-45° nuolydžio), pusskliautiniai arba keturšlaičiai. Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogus rekomenduojama dengti tradicine stogų danga: malksnomis, nendrėmis, šiaudais, skiedromis, čerpėmis. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas: smulkiai skaidytą bituminę dangą, bitumines Čerpes, beasbestinį šiferį, neblizgią skardą. Rekomenduojama spalva: ruda, juoda, pilka, žalia, visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros medžiagomis. Tuo tarpu, suprojektuoto pastato stogo nuolydis ir formos neatitinka Reglamente nurodytoms. Tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos - mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti natūralaus medžio ir šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėline, žalsva arba išlaikyti natūralią medžio spalvą. Silikatinių plytų mūro pastatų išorines sienas rekomenduojama apkalti medinėmis lentomis, dailylentėmis arba tinkuoti. Tuo tarpu, suprojektuoto pastato medžiagos ir spalvos neatitinka Reglamente nurodytoms. Rašte taip pat konstatuojama, jog pagal Reglamento reikalavimus sodybos turi būti tveriamos ažūrinėmis (perregimomis) tvoromis (vielos, virbų, lašelių) be cokolio iki 1,5 m aukščio. Neleidžiama įrengti vartų su antvarčiais. Šiuo atveju, sklypas yra aptvertas neperregima tvora. Todėl, Neries regioninio parko direkcijos nuomone, šio gyvenamojo namo projektas parengtas ir vykdoma statyba prieštarauja Reglamento 10 ir 17 punktų nuostatoms. Siekiant, pašalinti išvardytus pažeidimus, tikslinga būtų parengti naują projektą, kuriame būtų numatytas pastato antrojo aukšto griovimas, naujos stogo konstrukcijos įrengimas bei langų pakeitimas.

Nesant už saugomos teritorijos apsaugą atsakingos institucijos išduotų sąlygų, 2008-04-04 Projektavimo sąlygų sąvadas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl privalo būti panaikintas. Vertinant 2010-12-16 Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą bei pagrįstumą, nurodo atsižvelgti į tai, kad Nuolatinėje statybos komisijoje, kaip ir išduodant Projektavimo sąlygų sąvadą, nedalyvavo už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija - Neries regioninio parko direkcija, todėl Nuolatinės statybos komisijos priimtas sprendimas pritarti projektui yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes pažeidė Statybos įstatymo 23 str. reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad komisijai tikrinant bei pritariant projektui nebuvo atsižvelgta į statinio projektui keliamus reikalavimus, nustatytus Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje bei Neries regioninio parko apsaugos reglamente, patvirtintame LR aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Savo ruožtu, 2010-12-21 Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pažeidžia minėtus teisės aktų reikalavimus, kadangi jis buvo išduotas remiantis neteisėtu, pažeidžiančiu žemiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, Nuolatinės statybos komisijos protokolu.

Ieškovo nuomone, kaltais dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo asmenimis turėtų būti pripažinti statytojai L. S. ir J. I. (Y. I.), taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kadangi šių asmenų kaltais veiksmais buvo sudarytos sąlygos neteisėtam statybos leidimui išduoti ir jis buvo išduotas.

Atsiliepimas

Atsakovai L. S. ir J. I. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (t. 1, b.l. 136-149). Atsakovai pateikė Inspekcijai visus su Gyvenamojo namo statyba bei rekonstrukcija susijusius dokumentus, noriai bendradarbiavo su Inspekcija ir sąžiningai bei laiku vykdydavo Inspekcijos reikalavimus. Tačiau nuo minėto 2011 metu rugpjūčio mėnesio atsakovų bendradarbiavimo su Inspekcija, Atsakovai jokios informacijos, raštu, sprendimu ar kitokiu dokumentu iš Inspekcijos negavo, įskaitant, ir informacijos apie 2011 m. rugpjūčio 31 d. Inspekcijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomą tyrimą. Tokiu būdu, atsakovai, pasitikėdami valstybiniu institucijų veikla ir negavę jokių Inspekcijos nurodymu ar įspėjimu dėl vykdomu statybos darbu, toliau sąžiningai vykdė su gyvenamojo namo statybą ir su rekonstrukcija susijusius darbus.

Tačiau 2013 m. vasario mėnesį pas Atsakovus atvyko Neries regioninio parko direkcijos atstovas ir pranešė, kad gyvenamasis namas yra Parko teritorijoje. Todėl Parko pareigūnas pareiškė, kad Gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir statybos darbai turi būti suderinti su Parko direkcija. Pažymėjo, kad nei VĮ „Registru centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašuose ir nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini), nei architekto L. P. parengtame gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir statybos techniniame projekte, kuris 2010 m. gruodžio 16 d. buvo suderintas ir patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisijos (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra nurodyta, kad žemės sklypas ar jo dalis yra Parko teritorijoje ir todėl Atsakovams nebuvo žinoma, kad jam būtu atitinkamai taikomos specialios, su priklausymu Parko teritorijai, keliamos sąlygos. 2013 m. kovo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Parko direkcija informavo atsakovus apie tai, kad Žemės sklypas patenka į saugomą Parko teritoriją, taip pat Parkas informavo apie atsisakymą pritarti Atsakovų statinio rekonstrukcijos techniniam projektui ir nesutiko išduoti specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų.

Nesant oficialiuose valstybės institucijų išduotuose dokumentuose nurodymo apie Žemės sklypo priklausymą Parko teritorijai bei pasitelkus su statyba susijusiems dokumentams parengti tos srities profesionalus (t.y. architektą ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją), jiems nenurodžius ir neinformavus apie Žemės sklypui laikomas specialias su priklausymu Parko teritorijai susijusias sąlygas, tokioje pat situacijoje apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo būtų pasielgęs taip pat kaip ir atsakovai, t.y. būtu pasitikėję profesionalaus architekto parengta projektine medžiaga bei valstybės institucijų pareigūnų veiksmu teisėtumu, profesionalumu bei jų tinkama kompetencija išduodant statybos leidimą. Daro išvadą, kad ieškinyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad kaltais dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo turėtų būti pripažinti Atsakovai. Pažymėjo, kad Statybos leidimo išdavimas yra priskirtinas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kompetencijai. Atsakovai objektyviai neturi teisės ir negali priimti jokių veiksmų, susijusių su administracinių aktų išdavimu. Todėl konstatuotina, kad nėra Atsakovų kaltės dėl Ieškovo skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškinyje išdėstytais argumentais nesutiko (t. 1, b.l. 132-134). Nurodė, kad žemės sklypas, dėl kurio kyla ginčas, suformuotas žemės reformos metu Vilniaus apskrities lygmens specialiajame teritorijų planavimo dokumentu ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu). Šis projektas buvo parengtas turint tikslą atkurti nuosavybės teises į piliečių nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtą žemę. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su pastatais, žemės sklypo tikslinė Žemės naudojimo paskirtis - kita gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Dokumento 9 p.- specialiosios naudojimo sąlygos žemės sklype yra tik elektros linijų apsaugos zonos. Įregistravimo pagrindas 2003-10-14 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl projektuotojai, Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai, Neries regioninio parko direkcijos darbuotojai neįtraukė šio žemės sklypo į Neries regioninio parko apsaugos teritoriją ir nenustatė apribojimų. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nežinojo, kad žemės sklypas galimai patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną ir neturėjo teisinio pagrindo taikyti žemės sklypui apribojimus.Vykdydami savo veiklą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai 2008-04-04 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) projektuoti planuojamą statyti gyvenamąjį namą (atlikti pastato rekonstrukciją) Žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010-12-16 Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija rekomendavo (2010-12-16 posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) išduoti statybos leidimą statyti gyvenamąjį namą minėtame žemės sklype. Ieškinyje nurodyta, kad nuolatinėje statybos komisijoje nedalyvavo Neries regioninio parko direkcija. Nežino, dėl kokių priežasčių atstovas nedalyvavo. Pažymėjo, kad 2007-10-26 Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės nuolatinės komisijos skyrimo“, kuriuo buvo sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinę statybos komisiją. Šio sprendimo 3.8 p. į komisija įtrauktas Neries regioninio parko įgaliotas atstovas. Jis privalėjo tinkamai atlikti savo pareigas ir dalyvauti komisijos posėdyje. 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytojams L. S. ir J. I. leista statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas suformuotas žemės reformos metu Vilniaus apskrities lygmens specialiajame teritorijų planavimo dokumentu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, už kurį atsako Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ginčo žemės sklypo detalusis planas nebuvo darytas. Savivaldybės teritorijos bendrasis planas patvirtintas 2009-09-30, kada Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“. Tačiau namo projektavimo procesas pradėtas anksčiau. Mano, kad šiuo atveju nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės.

Tretysis asmuo Neries regioninio parko direkcija atsiliepimu sutiko su ieškiniu ir reikalavimu pripažinti statybos leidimą negaliojančiu bei įpareigoti statytoją statinį perstatyti (t. 1, b.l. 129-130).

Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu su visais ieškinio reikalavimais sutiko (t. 1, b.l. 165-167). Nurodė, kad visų pirma prieš išduodama projektavimo sąlygų sąvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracija privalėjo pateikti paraišką Neries regioninio parko direkcijai statinio projektavimo sąlygoms parengti. Prie rengiamo statinio projekto turėjo būti pridėti saugomos teritorijos direkcijos išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, taikomi projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kuriais privalu vadovautis rengiant projektą. Galiausia, išduodant ginčijamą statybos leidimą statinio techninio projekto sprendimų atitiktis nustatytiems reikalavimams turėjo būti patikrinta saugomos teritorijos direkcijos. Kaip konstatuota inspekcijos priimtame statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo 2012-12-21 akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos sąlygos įvykdytos nebuvo. Minėtu aktu taip pat nustatyta, kad prie projekto, pateikto su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nepridėjo ir statinio projektavimo užduoties, kuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin., 2010, Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinto statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas“ 7.2.2 punktas. Pažymėjo, kad statinio techniniame projekte ir išduotame statybos leidime neatitinka nurodyta statybos rūšis. Darytina išvada, kad išduotas statybos leidimas neatitinka techninio projekto. Šie statybos teisinius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimai, lemia išduoto statybos leidimo neteisėtumą, todėl jis, kaip neatitinkantys imperatyvių teisės normų reikalavimų, turi būti panaikinti. Ieškovas prašydamas naikinti statybos leidimą, taip pat pagrįstai kelia reikalavimą šalinti statybos padarinius.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike nurodė, kad faktas, jog ginčo žemės sklypas yra Neries regioniniame parke patvirtina Parko direkcijos pateikiama informacija apie nustatytus teisės aktų pažeidimus, be to, šią aplinkybę patvirtina ir Neries regioninio parko direkcijos 2013-04-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta ištrauka iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodyti paaiškinimai, kad administracijos darbuotojai nežinojo, jog ginčo žemės sklypas yra Parko teritorijos ribose kelia pagrįstų abejonių, nes Neries regioninio parko ribos buvo patvirtintos LR Vyriausybės 2002-10-01 nutarimu Nr. 1529, todėl Savivaldybei šios aplinkybės galėjo ir turėjo būti žinomos. Visos savivaldybės funkcijos yra vykdomos teritoriniu principu (2008 m. rugsėjo 15 d. LR vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1722). Be to, Vilniaus rajono savivaldybė yra patvirtinusi teritorijos bendrąjį planą (paskelbtas 2009-09-30), kuriame taip pat yra pažymėtos ir saugomų teritorijų ribos bei veiklos jose pobūdis. Savivaldybės administracijos paaiškinimas, kad ši nežinanti dėl kokių priežasčių Nuolatinės statybų komisijos posėdyje nedalyvavo Neries regioninio parko atstovas, taip pat kelia abejonių, nes tiek Nuolatinės statybų komisijos sudėtį nustato bei darbotvarkę tvirtina ir asmenis į Komisijos posėdį kviečia atitinkami Savivaldybės valdymo organai ir jų padaliniai, pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti remiantis visais išdėstytais argumentais. Nurodė, kad statomas gyvenamasis namas, kuris šiuo metu nėra užbaigtas, prieštarauja teisės aktams, ir yra Neries regioninio parko teritorijoje. Naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Pagal STR Statybos užbaigimas, ginčijant neteisėtas statybas, prašoma panaikinti pastato teisinę registraciją tam, kad būtų apgintas viešasis interesas. Kai kuriose bylose tokio prašymo netenkina, nes išsprendus sprendimu registracija panaikinama automatiškai.

Atsakovas J. I. su ieškiniu nesutiko (baigiamųjų kalbų metu nurodė, sutinkantis iš dalies). Nurodė, kad jis nieko nepažeidė, gavo savivaldybės leidimą statyboms ir pasistatė. Kad sklypas Neries regioniniame parke sužinojo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Sklypo pardavėjas nepaaiškino, kad tai regioninis parkas. Ženklas, kad parkas stovi, bet nuo jo namo 140 metrų. Domėjosi, pas Ž. ir paaiškino, kad jie ne parko teritorijoje, o kaimynas – taip. Kreipėsi du kartus – 2011 m. tiesiogiai ir telefonu. 2008 m. tik dėl statybos leidimo kreipėsi. Jie nežinojo, kad sklypas regioniniame parke. Apie žmonos raštą 2008-08-08 sužinojo, p. Ž. atvažiavo pas juos ir pasakė, kad B. – regioniniame parke, o jie – ne. Paskui kreipėsi į savivaldybę, o jie liepė kreiptis į Neries regioninio parko direkciją. Telefonu paaiškino, kokį pareiškimą surašyti, jie ir surašė. Tuo metu jie nežinojo, kad sklypas regioniniame parke. 2011 m. surašė pareiškimą, namą jau statė. Kaimynas surašė skundą, statybų inspekcija tikrino 15 kartų, bet jokių pretenzijų nebuvo. Nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kad sklypas parke. Ten tik elektros apribojimai nurodyti.

Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, nes nieko nepažeidė (baigiamųjų kalbų metu nurodė, sutinkantis iš dalies). Nurodė, kad nusipirko sklypą, gavo statybų leidimus ir pradėjo statybas. Jie mašina važinėjo ir ieškojo pirkti kaimo sklypą. Niekas nepasakė, kad ten regioninis parkas. Jų sodas ribojasi su sklypu, ten ne regioninis parkas. 2012 m. rugpjūtį sužinojo, kad sklypas regioniniame parke. Ž. apkaltino vyrą, kad vagia akmenis iš parko. Tada sužinojo. 2010 m. V. A. užgrobė jų žemę, jie susipyko, tada ir prasidėjo skundai. Jie su vyru nekalba lietuvių kalba, pareiškimą surašė dukra iš A. žodžių. Dabar pareiškimo esmę supranta, bet tada nesuprato. Jei būtų žinoję, tai nebūtų statę namo. Planus rengė architektas P., buvo leidimas, jis ir rengė projektą. Ji jau kai ką ištaisė, kas įmanoma, negalima 2 aukštų, liepė padaryti mansardą. Jau dalį perstatė. Sutiko pertvarkyti.

Atsiliepimas

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ar žinojo, ar ne, kad sklypas regioniniame parke, bet reikia žinoti apribojimus pagal Žemės įstatymo 22 str. 5 d. Apribojimai iki šiol neįrašyti į registrą. Jei dabar kreiptųsi dėl leidimo, nėra pagrindo neišduoti leidimo. Tikrino, kad neįrašytas sklypas į Neries regioninį parką, jokių apribojimų neturi. Yra bendras planas, projektavimo sąlygos buvo išduotos anksčiau, nei patvirtintas detalusis planas. Teritorija nurodyta parko ribos. Specialistai sutikrino, bet nenustatė, kad sklypas yra regioniniame parke. Nurodė, kad pareikštas neteisėtas ieškinys, nes jis prieštarauja įstatymams, nepagrįstas ieškinys. Specialistai jokių įstatymo nepažeidė. Detalusis planas yra atsakovo, jame nenurodyta jokių apribojimų sklypui. Bendrasis planas patvirtintas 2009-09-30. Jau 2009 m. matėsi, kad atsakovų sklypas randasi regioniniame parke. Neaiškiai matomas buvo sklypas, niekur neįregistruotas, planuose nebuvo. Bendrasis planas kaip žemėlapis, ten jokių koordinačių nėra. Ribos matomos tik detaliajame plane. Planas (t. 1, b.l. 164) turi būti patvirtintas detaliuoju planu, kur matosi ribos ir koordinatės. Dabar galima spėti, kad sklypas Neries regioniniame parke.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė nurodė, kad pritaria ieškovui, argumentus išdėstė atsiliepime. Byla pradėta inspekcijos patikrinimo pagrindu. Nagrinėti visi dokumentai. Išsiaiškino, kad ginčo sklypas yra regioninio parko teritorijoje. Yra raštas 2013-03-13, kur aiškiai nurodyta, kad jau iš 2002 m. Neries regioninio parko plano matyti, jog sklypas patenka į regioninio parko teritoriją. Derinant planą dalyvauja savivaldybė. Keista girdėti, kad jie nežino išduodant leidimą ar sklypas patenka į parko teritoriją. Projekte, sklypo plane aiškiai nurodyta, kad tai Neries regioninis parkas. Yra paneigiami visi savivaldybės argumentai. Išduodant leidimą, turėjo būti gautas ir regioninio parko direkcijos pritarimas. Atsakovams kyla pareiga šalinti padarinius pagal Statybos įstatymo 28 str. Jie turi savo lėšomis viską sutvarkyti. LAT praktikoje, kad šalinant padarinius, kalti asmenys nenustatinėjami, nes tai kito ginčo dalykas. Pažeidimai nustatyti 2012-12-21, o iki to buvo atliekamas tyrimas ir surinkta visa informacija.

Trečiojo asmens Neries regioninio parko direkcijos atstovė pritarė ieškovo reikalavimams. Teigė, kad nustatyta prievolė tikrinti visus dokumentus, siekiant nepridaryti klaidų, tai daro savivaldybė. Projekte, brėžiniuose padaryta klaida. Žemėlapyje užrašyta, kad ten yra Neries regioninis parkas. Atsakovas kalba netiesą. Kalbėjo telefonu su žmona, tikrino menamus atliekų užkasimo faktus. Jiems buvo aiškiai pasakyta, kad jų sklypas yra Neries regioniniame parke, tik registre įrašas nepadarytas. Kaimynas taip pat papuola į parko teritoriją. Tai buvo 2011 m., iki to šie žmonės į juos nesikreipė. Savivaldybė privalėjo į juos kreiptis dėl sąlygų patvirtinimo ir projekto rengimo. Dokumentų rengėjai privalo į juos kreiptis derinti. Neries regioninis parkas egzistuoja nuo 1992 m. Tuo momentu turėjo derinti su Vilniaus raj. žemėtvarkos skyriumi, o jis su direkcija. Architektas privalėjo derinti ir tikrinti kadastrinius matavimus su direkcija. Paskui Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2004-03-26 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) L. S. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 26-28). Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame sklype yra gyvenamasis namas (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data: (duomenys neskelbtini), bei jame formuojamas vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 126-128).

2008-02-26 atsakovė L. S. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą vienbučiam gyvenamajam namui „rekonstravimas – nauja statyba (duomenys neskelbtini), nurodė tokius numatomo projektuojamo statinio bendruosius rodiklius: statinio bendras plotas 180 kv. m., iš jų naudingasis 180 kv. m., gyvenamasis 150 kv. m.; aukštų skaičius – 1 (t. 1, b.l. 20-21).

Žemesnės instancijos teismas

2008-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius statytojams (užsakovams) L. S. ir J. I. išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vienbučiui gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 17-25).Teismas sutinka su atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pozicija,kad jie neturėjo teisės neduoti projektavimo sąlygų sąvado ir po to kaip nors riboti galimybę gauti statybos leidimą,nes atsakovai norėjo rekonstruoti esamą seną namą jų sklype.Tai logiškai susiję su nauja statyba vietoj seno pastato,todėl statybos rūšis nurodyta tinkamai.

Projektavimo sąlygų sąvade esančiame žemės sklypo plane matyti, kad objektas (vienbutis gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini) yra ties Neries regioninio parko riba (t. 1, b.l. 24). Suderinimo projektas pasirašytas VRSA statybos skyriaus, AB TEO LT, AB „RST VRRS“, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo, Vilniaus rajono žemės ūkio skyriaus atstovų (t. 1, b.l. 25).

2010-12-06 atsakovai L. S. ir J. I. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pataikė prašymą išduoti statybos leidimą (t. 1, b.l. 19).Šis prašymas patikslina prašomo namo rekonstrukcijos/naujos statybos techninius rodiklius.Žiūrint į šiuos rodiklius matyti,kad naujos statybos namas planuotas 2-jų aukštų be mansardos,kas toje vietoje pagal ieškovo nurodomus ribojimus nebuvo galima,jeigu apie statomo namo ribojimus yra žinoma administracijos statybos skyriui.Taip pat matyti,kad prašymą surašė atsakovų pasamdytas architektas L. P..Todėl teismas turi pagrindą sutikti su atsakovų nurodoma aplinkybe,kad jie nežinojo visų statybos reikalavimų ir pagrįstai tikėjosi,kad tokia statyba leistina.

2010-12-16 vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje buvo pritarta parengtam gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos/naujos statybos projektui (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 58-60) remiantis pateikta atsakovų dokumentacija(b.l.66-116).

2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo statytojams L. S. ir J. I. buvo leista statyti naują statinį - vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajonas, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 16).Kaip matyti iš šio leidimo,jame neliko žodžio ties grafa „darbų rūšis“-„rekonstrukcija“,tačiau tai negalima laikyti esminiu leidimo neteisėtumo pagrindu,nes darbuotojas,surašęs ir išdavęs leidimą pagal komisijos pritarimą negalėjo jo neišduoti.Iš esmės teismas turi pagrindą vertinti šiuo aspektu leidimą,kaip padarytą su klaida.Teismas iš bylos medžiagos neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti,kad statybos komisijos pritarimas buvo sąminingai atliktas ignoruojant Neries regioninio parko atstovo dalyvavimą ir tyčia buvo nukreipta pažeisti nustatytos tvarkos reikalavimus.

2012-08-24 Neries regioninio parko direkcija patikrinusi informaciją dėl atsakovų nuosavybės teise valdomame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomų statybos darbų ir atliekų tvarkymo, nagrinėjant D. N. ir V. A. skundus, nustatė, kad pastato techninis projektas nesuderintas su Neries regioninio parko direkcija; sklypo kadastrinėje pažymoje neįrašytos specialiosios naudojimo sąlygos, nors sklypas patenka į Neries regioninio parko teritoriją (t. 1, b.l. 36,37-38).

Toks faktas šioje byloje egzistuoja ir šalys iš esmės jo neginčija.Atsakovas-savivaldybės administracija nurodo,kad pagal buvusius dokumentus nežinojo apie prašomos statybos esamus ribojimus.Tai patvirtina VĮ Registrų centro pažyma(b.l.26-28).

Žemesnės instancijos teismas

2012-12-21 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ginčo statinys - gyvenamasis namas yra statomas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - „Kita, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Akte nurodoma, jog faktiška statybos rūšis yra ne naujo statinio statyba kaip nurodyta statybos leidime, o rekonstrukcija, taip pat daroma išvada, jog prie projekto nepridėti saugomos teritorijos direkcijos išduoti specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, taikomi konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, todėl pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktas, taip pat nurodyta, jog nepridėta statinio projektavimo užduotis, todėl pažeistas statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) „Statinio projektavimas“ 7.2.2 punktas. Taip pat konstatuota, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nepateikė paraiškos Neries regioninio parko direkcijai statinio projektavimo sąlygoms parengti ir ši institucija nepatikrino projekto sprendinių (t. 1, b.l. 12-15).

Po 2012-12-21 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto, buvo pavesta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai atlikti vykdomos statybos patikrinimą vietoje. 2013-02-21 inspekcijos surašytame Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad yra statomas dviejų aukštų gyvenamasis namas; sustatyti durys ir langai; nustatyta, kad yra pažeisti Neries regioninio parko reikalavimai: langai ir durys nesudalinti, stogo nuolydis yra apie 10° (turi būti 42°-45°), pastatas yra dviejų aukštų (turi būti vienas aukštas su palėpe). Šias faktines aplinkybes patvirtina prie protokolo pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b.l. 45-46, 50-52).

2013-02-21 Neries regioninio parko direkcijos rašte (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Neries regioninio parko ekologinės apsaugos prioriteto zoną (pagrindas - Neries regioninio parko zonų ribų planas, patvirtintas 2002 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin,. 2002, Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Neries regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas 2005 m. liepos 15 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin,. 2005, Nr. (duomenys neskelbtini))). Rašte teigiama, jog vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 punktu, statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aklais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. Vadovaujantis minėtais teisės aklais, šiuo konkrečiu atveju, Neries regioninio parko direkcijos nuomone, gyvenamojo namo rekonstrukcija yra galima, tačiau rekonstrukcijos projektas turi būti rengiamas ir statinys statomas, vadovaujantis Neries regioninio parko apsaugos reglamento nuostatomis: tradicinis sodybos gyvenamasis namas - vieno aukšto su palėpe, stačiakampio formos. Didžiausias gyvenamojo namo aukštis nuo pastatu užstatomo žemės ploto vidutinės altitudės iki kraigo aukščiausio taško - 8 m. Gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas - iki 150 kv. m. Sodybos gyvenamajame name langus rekomenduojama vizualiai skaidyti į 4 arba 6 dalis. Tuo tarpu suprojektuotas pastatas yra dviejų aukštų, langai nesudalinti. Taip pat nurodyta, kad tradiciniai gyvenamųjų namų stogai turi būti dvišlaičiai (42°-45° nuolydžio), pusskliautiniai arba keturšlaičiai. Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų stogus rekomenduojama dengti tradicine stogų danga: malksnomis, nendrėmis, šiaudais, skiedromis, čerpėmis. Leidžiama naudoti vizualiai panašias medžiagas: smulkiai skaidytą bituminę dangą, bitumines Čerpes, beasbestinį šiferį, neblizgią skardą. Rekomenduojama spalva: ruda, juoda, pilka, žalia, visų rekonstruojamų ar naujai statomų sodybos pastatų stogai dengiami vienodos spalvos ir tekstūros medžiagomis. Tuo tarpu, suprojektuoto pastato stogo nuolydis ir formos neatitinka reglamente nurodytoms. Tradicinės pastatų sienų ar išorės apdailos medžiagos - mediena, akmuo, raudonos plytos, tinkas, molis (leidžiama naudoti vizualiai į jas panašias medžiagas). Sienas rekomenduojama dažyti natūralaus medžio ir Šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėline, žalsva arba išlaikyti natūralią medžio spalvą. Silikatinių plytų mūro pastatų išorines sienas rekomenduojama apkalti medinėmis lentomis, dailylentėmis arba tinkuoti. Tuo tarpu, suprojektuoto pastato medžiagos ir spalvos neatitinka reglamente nurodytoms. Rašte taip pat konstatuojama, jog pagal Reglamento reikalavimus sodybos turi būti tveriamos ažūrinėmis (perregimomis) tvoromis (vielos, virbų, lašelių) be cokolio iki 1,5 m aukščio. Neleidžiama įrengti vartų su antvarčiais. Šiuo atveju, sklypas yra aptvertas neperregima tvora. Todėl, šio gyvenamojo namo projektas parengtas ir vykdoma statyba prieštarauja Neries regioninio parko apsaugos reglamento 10 ir 17 punktų nuostatoms. Siekiant, pašalinti išvardytus pažeidimus, tikslinga būtų parengti naują projektą, kuriame būtų numatytas pastato antrojo aukšto griovimas, naujos stogo konstrukcijos įrengimas bei langų pakeitimas (t. 1, b.l. 53-54).

Teismas sutinka su trečiųjų asmenų argumentais,kad esant duomenims apie namo rekonstrukciją regioniniame parke, į statybos komisiją turėjo būti įtrauktas parko atstovas arba su parku turėtų būti suderintas statybos projektas,kuris turi atitikti teisės aktų,ribojančių statybą reikalavimus,kurie aukščiau nurodyti.Formaliai tai nebuvo padaryta.Tačiau teismas neturi objektyvių įrodymų,kad tai buvo padaryta tyčia ir žinant komisijai apie tai,kad statybos objektas yra Neries regioninio parko teritorijoje.Todėl teismas negali konstatuoti,kad statybos leidimas buvo gautas atsakovams S. ir administracijos pareigūnams veikiant tyčia,t.y.žinant,kad negalima statyti 2 aukštų namą su 10 laipsnių nuolydžio stogu esamoje teritorijoje.

2013-02-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu, kuriame nurodė, jog inspekcija, atlikdama statybos valstybinės priežiūros funkcijas, patikrino statomo gyvenamojo namo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) statybos leidimo teisėtumą nustatė, kad gyvenamojo namo statyba vykdoma pagal neteisėtai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2010-12-27 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prokuratūros prašo ginti viešąjį interesą teisme (t. 1, b.l. 10-11).Teismas mato,kad trečiasis asmuo nustatė faktą,kuris yra ne jo kompetencijoje,nes statybos leidimo teisėtumas/neteisėtumas yra nustatomas teismo.

Vilniaus apygardos prokuratūros atsakyme į 2013-02-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kreipimąsi nurodyta, kad iš pateiktų prokuratūros inspekcijai dokumentų matyti, kad buvo atliktas statinio statybą leidžiančių dokumentų patikrinimas ir valstybinės žemės naudojimo patikrinimas, kurį atliko Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Susipažinus su pateikta medžiaga, matyti, kad statinys yra pradėtas statyti ir kad jis statomas „Kitos“ pagrindinės tikslinės paskirties žemėje; kad realiai vykdoma statinio rekonstrukcija, o ne nauja statyba. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad tokia statyba ginčo žemės sklype yra iš esmės galima ir galiojančių teisės aktų esminių reikalavimų (išskyrus tam tikrus procedūrinius reikalavimus) nepažeidžia (t. 1, b.l. 43).Kaip matyti iš šio atsakymo,ieškovas iš pradžių matė,kad statyba yra galima,kad išduodant statybos leidimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

2013-03-13 raštu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atkreipė dėmesį, kad statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-27 išduotas naujai statybai, o turėjo būti statinio rekonstrukcijai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu VĮ Registrų centro duomenų banke atsirado įrašas apie naujo statinio statybą (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcija, atlikdama jai priskirtą statybos valstybinę priežiūrą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą, todėl, siekiant objektyviai įvertinti faktus konstatavo, kad šiuo atveju tikslinga kreiptis į teismą dėl statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2010-12-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, panaikinimo, įpareigojant statytoją įstatymų nustatyta tvarka suderinti ir gauti naują statybos leidimą, perstatyti statinį vadovaujantis Neries regioninio parko apsaugos reglamento nuostatomis (t. 1 , b.l. 44, 125). Taip pat iš ieškinio,šalių atsiliepimų matyti,kad visi pripažįsta esant galimybei suderinti statybų projektą pagal norminių aktų reikalavimus,ko pasekoje situacija būtų išspręsta tenkinant visų šalių interesus.

Pažymėtina, kad dar 2011 m. rugpjūčio 8 d. L. S. pateikė skundą Neries regioninio parko direkcijai, nurodydama, kad V. A. S. M. priklausančiame sklype užkasinėja šiukšles; skunde L. S. nurodė, jog ji gyvena Neries regioniniame parke (t. 1, b.l. 131).

Todėl teismas kritiškai vertina atsakovų teiginį,kad jiems nebuvo žinoma apie jų žemės ir namo vietą esant regioninio parko teritorijoje.Todėl,kaip apdairūs ir protingi statytojai,atsakovai galėjo ir turėjo pasitikslinti išduoto statybos leidimo pagrįstumą pilna apimtimi,nes teismui akivaizdu,kad parko teritorijoje yra statybos ribojimai,kurie didesni nei įprastoje statybos vietoje ne parko teritorijoje.Todėl jie turėjo ypač atidžiai įsitikinti savo pateikto statinio rodiklių leistinumu.Bendrųjų statinio (vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) rodiklių aiškinamajame rašte nurodyta, kad pastato aukštų skaičius yra 2, pastato aukštis – 7,80 m (iki kraigo). Projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte nurodyta: 2.1 Statinių tūris, fasadai. Gyvenamasis namas dviejų centrinių tūrių: dviejų aukščių, perdengtų dvišlaičiais stogais. Ten suprojektuotos gyvenamosios patalpos. Trečiasis tūris vieno aukšto, juosiantis vieną iš pagrindinių tūrių, dengtas vienšlaičiu stogu. Jame suprojektuotas tambūras, virtuvė ir terasa. Fasadai tinkuoti apdailiniu tinklu, cokolis – natūralus akmuo. 2.2 Statinių patalpos. Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų. <...> 2.3 Priešgaisrinė sauga. <...> Pastato aukštis iki 7,80 m. <...> 2.6 Pastatų konstrukcijos. <...> Langai – klijuoto medžio arba plastiko profiliai su selektyvinio stiklo paketais; durys – klijuotos medienos. Tvora – mūro stulpeliai, medžio lentos (t. 1, b.l.96-101).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-07-13 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 29).

Jame konstatuoti faktai dėl žemės sklypo ribų su kaimyne M..

2012-12-03 dienos ginčo objekto nuotraukos (t. 1, b.l. 38,50-52),kuriose matyti,kad namas 2 aukštų ir stogas neatitinka rekomenduojamų reikalavimų.

Kadastro žemėlapiai (t. 1, b.l. 47,48-49, 164) patvirtina,kad duomenys apie ginčo namą,kad jis yra parko teritorijoje buvo nuo 2010 metų valstybės institucijų duomenų bazėse.

2003-07 ginčo žemės sklypo planas, sudarytas A. Č. įmonės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 80) patvitina,kad sklype būta pastatų.Todėl negalima daryti prielaidos,kad atsakovas- savivaldybė leido neteisėtas statybas.Atsakovas leido formaliai nesuderintas statybas su vėliau paaiškėjusiu būtinu statybos komisijos nariu arba be jo pritarimo,kas nėra vienas ir tas pats teisiniu požiūriu.

Apibendrinus esamą byloje medžiagą teismas mato,kad panaikinti 2008-04-04 Projektavimo sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra protinga ir esminiai pagrįsta,nes neišduoti jo prašomai ginčo pastato rekonstrukcijai/naujai statybai atsakovas negalėjo.Todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas visiškai.

Byloje konstatuota,kad statybos leidimas turėjo būti išduotas suderinus jį su Neries regioniniu parku ir iš esmės šalys tai supranta,ir su tuo sutinka.Tačiau jeigu bus formaliai panaikintas statybos leidimas,tai iš esmės reikš,kad atsakovai turės atlikti formalius ir neformalius statybos leidimo gavimo veiksmus iš naujo,kas reikš visą eilę būtinų veiksmų atlikimą visose institucijose,nepriklausomai nuo statybos leidimo pakeitimo turinio.Ieškovas,neprašydamas konstatuoti neteisėtų statybų,prašo leisti taikyti statinio pertvarkymą pagal naują statybą leidžiantį dokumentą.Tai reiškia,kad viską panaikinus per du metus atsakovai gali iš naujo viską įsiteisinti prarasdami tai,kas jau yra įteisinta arba gali būti įteisinta paprastesniu būdu.

Teismas mato,kad teigiamą rezultatą galima pasiekti paprastesniu ir protingesniu keliu(CK 1.5 str.).Atsakovai L. S. ir I. I. įpareigojami per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti ginčo objekto statybų projektą su Neries regioninio parko direkcija,ko pasekoje pagal naują projektą bus perstatytas ar pertvarkytas esamas ginčo statinys.Neįvykdžius šių veiksmų atsakovai įpareigojami savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovų L. S. ir I. V. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos-144 litų žyminis mokestis ir 11,97 Lt pašo išlaidų(CPK 80,88,93,96 str.).

Vadovaujantis LR CPK 183,185str.,259-269,270 str.,teismas

Rezoliucinė dalis

n u ta r ė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus L. S.(a.k(duomenys neskelbtini)J. I.(a.k(duomenys neskelbtini) per du metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti ginčo objekto- namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybų projektą su Neries regioninio parko direkcija(kodas (duomenys neskelbtini)),ko pasekoje pagal naują projektą bus perstatytas ar pertvarkytas esamas ginčo statinys.Neįvykdžius šių veiksmų atsakovai įpareigojami savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Iš atsakovų L. S.(a.k(duomenys neskelbtini)J. I.(a.k(duomenys neskelbtini) priteistina valstybei 155,97 Lt(vienas šimtas penkiasdešimt septyni litai 97 ct) bylinėjimosi išlaidų(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevięčius