- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-5421-359/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00222-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Prienų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Prienų, Birštono skyriui
- Advokatai
- Danielis Urbonas
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų – Prienų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovams,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui T. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su gyvenamuoju namu, ūkio pastatais ir inžineriniais statiniais.
1.1. Pareiškėjas nurodė, jog jo žemės sklype anksčiau buvo sodyba, kuri priklausė pareiškėjo proseneliui V. B., vėliau pareiškėjo seneliui J. B. ir tėvui G. P. B., kuris žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu perleido pareiškėjui. Sodyba nėra išlikusi, nes ji buvo visiškai sunaikinta sovietinės melioracijos proceso metu. Pareiškėjas siekdamas atkurti šeimos sodybą kreipėsi į teismą su šiuo pareiškimu.
1.2. Kadangi pareiškėjas šiuo metu nėra ūkininkas, todėl pareiškėjas siekia pasinaudoti teise ne statyti ūkininko sodybą, tačiau siekia pasinaudoti teise atkurti/atstatyti buvusią šeimos sodybą, kuri priklausė pareiškėjo seneliui, tačiau buvo sunaikinta dėl sovietinės melioracijos. Nors pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra saugomoje teritorijoje, o buvusi sodyba nepatenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau faktinė situacija, kuomet žemės ūkio paskirties sklypo savininko teisės ribojamos labiau, nei jos būtų ribojamos, jei šis sklypas patektų į valstybės saugomą teritoriją, nepagrįstai diskriminuoja teisėtus žemės sklypo savininko interesus. Toks juridinis faktas gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.
1.3. Pareiškėjas pažymi, kad prie šio pareiškimo pridedamo (duomenys neskelbtini) V. B. ūkio sodybos situacijos plano, matyti, kad sodybos statinių kompleksą, be kita ko, sudarė gyvenamasis namas, kluonas, daržinė, svirnas, tvartas, šulinys. Ištrauka iš (duomenys neskelbtini) m. žemėlapio ir geodezininko atvaizduotas žemės sklypo išdėstymo žemėlapyje planas patvirtina, kad buvusi sodyba patenka į pareiškėjui šiuo metu priklausančio žemės sklypo ribas, o taip pat patvirtina, kad sodyba buvo pažymėta ir (duomenys neskelbtini) m. žemėlapyje. Žemės ūkio paskirties sklypo savininko teisės ribojamos labiau, nei jos būtų ribojamos, jei šis sklypas pateiktų į valstybės saugomą teritoriją, nepagrįstai diskriminuotų žemės sklypo interesus, todėl turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Pareiškėjas neturi sodybos registracijos dokumentų, pastatai nėra išlikę, vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiškėjas negali atkurti sodybos. Tai reiškia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą.
1.4. Teismo posėdžio metu, pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad pateikti visi įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina, kad sklype buvo sodyba. Kaip matyti, iš NTR išrašo, sodyba neįregistruota, nes neišliko dėl sovietiniais laikais vykdytos melioracijos. Pareiškėjas valdydamas žemės sklypą, siekia atkurti sodybą. Egzistuoja visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nustatyti juridinius faktus. Pareiškėjas neturi dokumentų, jų negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, nes jie nėra išlikę. Pareiškėjo įsitikinimu jis turi teisę atstatyti sodybą. Statyba iš esmės nėra draudžiama, tačiau turi tam tikrus apribojimus. Vienintelis būdas jam atstatyti sodybą, ne statyti naujus statinius, bet atkurti buvusius statinius.
1.5. Teismo posėdžio metu, liudytoja V. V. M. nurodė, kad pažįsta pareiškėją, jis yra jos brolio sūnus. Sodyba priklausė seneliui, jos tėvo tėvui, V. B.. Karo metais, kadangi mieste buvo pavojinga, išveždavo į kaimą ir ten su pareiškėjo tėvu leisdavo laiką. Karves melžė ir ganė. Toje sodyboje gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. močiutė, iki tol gyveno ir V. B. ir M. B.. Buvo kluonas, daržinė, tvartas, namas, rūsys, kalvė, buvo daug pastatų. Vėliau vyko melioracija, kolūkių tvėrimas ir viskas buvo nušluota, iki (duomenys neskelbtini) m.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
2. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo teismo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalyje, kurioje galiojančio bendrojo plano sprendiniais nustatytas naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, buvusiuose sodybų vietose galima ūkininko sodybos, žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių statyba. Ūkininko sodybos statinius statyti gali tik ūkininkas. Žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingi ūkiniai statiniai ir ūkininko sodybos, taip pat kiti statiniai, kurių statyba numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme arba kituose įstatymuose. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 punktu, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Pareiškėjo žemės sklypas nepatenka į saugomas teritorijas bei nėra miško paskirties žemė, todėl nesuprantama, kokią juridinę reikšmę prašomas nustatyti juridinis faktas turės ir kokias teisines pasekmes sukels.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Prienų ir Birštono skyrius pateiktame atsiliepime nurodo, kad Lietuvos žemės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog žemės ūkio paskirties žemės, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių valdų ribos: formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai; įrengiami tvenkiniai, sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomos tik ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nustatytas faktas nesukels pageidaujamų teisinių padarinių, t. y. nors ir esant nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui pareiškėjas neįregistravęs ūkininko ūkio, neįgis teisės nuosavybės teise valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype, statyti sodybos statinius.
4. Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir vietą, suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, išsiunčiant pranešimus (CPK 133 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo
5. Ypatingosios teisenos tvarka teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju buvusi sodyba nėra išlikusi ir vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiškėja negali atkurti sodybos. Tai reiškia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo (juridinio fakto nustatymo) gali priimti tik teismas. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nėra valstybinių (nacionalinio ir regioninio) parkų teritorijoje ar kitoje saugomojoje teritorijoje, dėl to sklypui nėra taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Sodybos buvimo juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą jis įgis teisę atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus.
7. Pareiškėjos pateiktų įrodymų juridiniam faktui nustatyti pakanka, nes jo paaiškinimai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su jai priklausančiais statiniais, visiškai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus ir buvo patvirtinti liudytojos parodymais.
8. Iš byloje pateiktos ištraukos iš (duomenys neskelbtini) m. žemėlapio M (duomenys neskelbtini), su pažymėtomis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, (duomenys neskelbtini), taip pat byloje pateikto situacijos plano matyti, kad minėtame sklype buvo sodyba su statiniais (e. b. l. 6, 14, 16-17).
9. Visuma šių, vienas kitą patvirtinančių, įrodymų patikimai patvirtina, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo V. B. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatai). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, įrodymų pakankamumas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir jis gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Šioje byloje nekyla abejonių dėl iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma visiškai pakankama konstatuoti pareiškėjos prašomą nustatyti faktą. Tuo labiau, kad jokių įrodymų, paneigiančių sodybos buvimo faktą, byloje nėra.
10. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad minėtame sklype buvo sodyba, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas sodybos atkūrimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su gyvenamuoju namu, ūkio pastatais ir inžineriniais statiniais.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti buvusios sodybos atkūrimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.