Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patikslino, kad prašo priteisti išlaikymą tik iki ieškovė mokysis mokykloje. Papildomai paaiškino, kad ieškovė vis dar mokosi mokykloje, turi problemų su sveikata. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų poreikių. Mokyklinėms prekėms ieškovė per metus išleidžia 360 Eur. Akiniai kainuoja apie 180 Eur. Būrelių šiuo metu nelanko dėl ligos, tačiau planuoja lankyti. Šiuo metu ieškovė dirba puse etato valytoja nuo 17 val. iki 21 val., jos atlyginimas minimalus. Ieškovė susirado, kad galėtų patenkinti savo poreikius, nes atsakovas prie jų patenkinimo prisideda tik 30 Eur per mėnesį. Jei atsakovas teiktų tinkamo dydžio išlaikymą, ieškovė nedirbtų. Nėra garantijų, kad pavyks suderinti mokslus ir darbą. Atsakovas vykdo individualią veiklą medicinos srityje, turi turto, jo gaunamos pajamos nėra mažos, tačiau visų jų nedeklaruoja, slepia nuo kreditorių.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė yra atsakovo G. B. ir trečiojo asmens V. P. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32). (duomenys neskelbtini) ji tapo pilnamete, tačiau vis dar mokosi gimnazijoje, gyvena su trečiuoju asmeniu V. P..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė, būdama pilnamete, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV-oje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (e. b. l. 30). Nustatęs mokymosi faktą, teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Ieškovė duomenų apie savo pažangumą, įvertinimus nepateikė, tačiau pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, informacijos, kad jai nebūtų leista laikyti brandos egzaminų, byloje nėra. Šios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad ieškovė sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir mokosi pažangiai.

Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančios gimnazijoje mokinės pareiga yra lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui yra labai apsunkintos. Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2019 m. vasario 15 d. 0,5 etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų tvarkytoja (nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, mokamas minimalus atlyginimas proporcingai dirbamam laikui (e. b. l. 104-107), t. y. Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis. Teismas daro išvadą, kad nepaisant ribotų galimybių dirbti, ieškovė, siekdama užsitikrinti savo poreikių tenkinimą, dirba ir geba iš dalies pati save išlaikyti. Viešųjų registrų duomenimis, ieškovė turto, transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų neturi (e.b.l. 33, 34).

CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalymi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Ieškovės ieškinyje nurodyti poreikiai maistui ir maisto papildams, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie jos sveikatos būklę (e.b.l. 101, 102), yra realūs ir protingo dydžio, taip pat kaip ir ieškovės nurodytos sumos drabužiams ir avalynei (60 Eur), higienos prekėms (20 Eur), transportui (6 Eur). Ieškovė pateikė dalies išlaidų nurodytiems poreikiams tenkinti įrodymus (e.b.l. 8-11, 29, 97-98). Bylos duomenimis, ieškovė su trečiuoju asmeniu V. P., jos sutuoktiniu ir jų sūnumi gyvena nuomojamame bute, už buto nuomą mokama 260 Eur per mėnesį (e.b.l. 23, 24), komunalinės paslaugoms patiriamos išlaidos sudaro nuo 50 Eur per mėnesį šiltuoju metų sezonu iki maždaug 150 Eur – šaltuoju metų sezonu (e.b.l. 15-16, 17-21), t. y. vidutiniškai apie 100 Eur per mėnesį. Tokiu būdu, atsižvelgiant į buto gyventojų skaičių, ieškovės būstui skirtina suma sudaro apie 90 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat patiria išlaidų sveikatos poreikiams - vaistams, akiniams (e.b.l. 25-28), nurodo, kad akinius reikia keisti du kartus per metus. Iš į bylą pateiktų akinių receptų matyti, kad akiniai keičiami kartą per metus. Ieškovės nurodyta akiniams skirtina 180 Eur (15 Eur per mėnesį) suma, atsižvelgiant į rėmelių, stiklų, gamybos kainas, yra protingo dydžio. Kadangi ieškovė mokosi, neišvengiamai patiria išlaidų mokymosi priemonėms. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, sąlygos lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Ieškovė nurodo, kad jos laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalinga 50 Eur per mėnesį suma, ji lanko gitaros ir karatė būrelius, kuriems išleidžiama 65 Eur per mėnesį suma.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus jos būtinuosius ir kitus kasdienius poreikius, daro išvadą, kad jų tenkinimui reikia skirti apie 475 Eur per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo daryti išvados, kad tokio dydžio lėšas pragyvenimui ji gali užsitikrinti pati. Ji gauna minimalų valandinį darbo užmokestį už darbą puse etato, kas, atsižvelgiant į nustatytus ieškovės poreikius, nėra pakankama suma. Darytina išvada, kad gimnazijoje besimokančiai ieškovei būtina tėvų parama.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos yra apie 120 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie 2017 m. gautas 3220 Eur pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą (e.b.l. 62-65). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu registruota ½ dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra. Duomenų apie turimus išlaikytinius atsakovas nepateikė.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo V. P. 2019 m. yra gavusi tik 157,32 Eur pajamų. VĮ Regitra duomenimis, trečiojo asmens vardu registruotų transporto priemonių nėra, VĮ Registrų centro duomenimis jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, Juridinių asmenų registro duomenimis, registruotų juridinių asmenų akcijų taip pat nėra. Trečiasis asmuo su dabartiniu savo sutuoktiniu susilaukė sūnaus, kuris šiuo metu yra nepilnametis (e.b.l. 80). Trečiojo asmens sutuoktinis turi dar du nepilnamečius vaikus, kas taip pat neigiamai įtakoja šeimos galimybes skirti ieškovei reikalingą išlaikymą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Teismas vertina tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo nedarbingumą ir, atitinkamai, negalėjimą tinkamai prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo, byloje nėra. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, todėl, skirtingai nei trečiasis asmuo V. P., nepatiria išlaidų būsto nuomai. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, remiantis byloje esančiais įrodymais atsakovas turi tik vieną išlaikytinį, o ieškovė – du išlaikytinius, todėl ir dėl šios aplinkybės atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas turi didesnes nei trečiasis asmuo V. P. galimybes prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo.

Nustačius, kad ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga 475 Eur per mėnesį suma, kad ieškovė iš dalies pati pasirūpina savo išlaikymu, gebėdama uždirbti apie 215 Eur per mėnesį, atsakovo turtinė padėtis ir galimybės užsidirbti siekiant teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą yra geresnės, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 200 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimo iki ieškovė baigs mokslus gimnazijoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų, kaip numato 3.192¹ straipsnio 1 dalis, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 160 Eur per mėnesį išlaikymą.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

2018-10-30 byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovei iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie 570 Eur išlaidas už teiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį ir atstovaujant teisme. Patenkinus 80 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 456 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinas 43 Eur (160 x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje susidarė 7,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo priteisiama 5,78 Eur šių išlaidų. Ieškovei tenkančios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės nei 3 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama 48,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. spalio 26 d. iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei iki 24 metų, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

2018 m. spalio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 456 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 48,78 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.