Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Aušros Valinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-07 nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikaltimai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis, 64¹ straipsnį - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš nuteistojo A. J. priteista turtinei žalai atlyginti: „IF P&C Insurance AS“ filialui 247,68 eurų; „SEESAM Insurance AS“ 2 688,00 eurų (dėl M. S. turto vagystės); nukentėjusiajai A. A. 173,89 eurų; „SEESAM Insurance AS“ 167,56 eurų (dėl A. A. turto vagystės); „Swedbank P&C Insurance AS“ 3 927 eurų, DB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) 121 euras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikaltimai) dėl svetimo turto pagrobimo, o būtent už tai, kad:

jis, 2015-12-11, laikotarpiu nuo 19.30 val. iki 20.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė terasos durų stiklą ir įsibrovė į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir iš jo slapta pagrobė svetimą, M. S. priklausantį turtą: 1 600 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Apple“; 210 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Lenovo“; 35 eurų vertė barzdaskutę „Philips“; bendros 200 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ su kompiuterio krepšiu, su jame buvusiais: 20 eurų vertės kietuoju disku „Black box“; 10 eurų vertės atminties kortele „SanDisk“; 1 000 eurų vertės programine įranga „Autocad“ ir „Word“; penkiais tušinukais, po 1 eurą vertės; 1 euro vertės liniuotę; 1 euro vertės 3 pakuotėmis lipdukų; 1 euro vertės USB jungties laidu; dviem markeriais, po 1 eurą vertės; 1 euro vertės skaičiuotuvu „Citizen“; 1 euro vertės žirklėmis; 1 euro vertės kompiuterio valdymo pele. Taip pat pagrobė 50 eurų vertės žieminę striukę „Guess“; 30 eurų vertės kuprinę „Good year“; dvi papuošalų dėžutes, neturinčias turtinės vertės, su jose buvusiais papuošalais: auskarais (1 pora) - 10 eurų vertės; auskarais (1 pora) „Hot diamonds“, 100 eurų vertės; vienu auskaru, 90 eurų vertės; apyranke „Swarovski“, 20 eurų vertės; apyranke, 15 eurų vertės; auskarais, (1 pora) - 10 eurų vertės; sąsagomis, (1 pora) - 15 eurų vertės; sąsagos, (1 pora) - 3 eurų vertės; sąsagomis, (1 pora) - 1 euro vertės; auskarais, 1 vnt. - 3 eurų vertės; karoliais, 1 vnt. - 5 eurų vertės; karoliais, 1 vnt. - 5 eurų vertės; medžiaginį maišelį, neturintį turtinės vertės, su jame buvusiu „Swarovski“ pakabuku, 20 eurų vertės; „Hugo Boss“ paauksuota grandinėle su medalionu, 20 eurų vertės; auksinę grandinėlę, 200 eurų vertės. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. S. 3 685 eurų turtinę žalą;

jis, 2015-12-15, apie 15.27 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą išdaužė terasos durų stiklą ir įsibrovė į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir iš ten slapta pagrobė svetimą S. R. priklausantį turtą: 500 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Dell“; 300 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Samsung“; 250 eurų vertės 2 vnt. aukso spalvos „Swarovski“ žiedus; 250 eurų vertės aukso spalvos „Swarovski“ auskarus 2 vnt.; 250 eurų vertės sidabro spalvos „Swarovski“ auskarus 2 vnt.; 100 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3“; 100 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 9300“. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajam S. R. 1 750 eurų turtinę žalą;

jis, 2015-12-16, laikotarpiu nuo 8.50 val. iki 18.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė balkono durų stiklą ir įsibrovė į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, A. A. priklausantį turtą: 140 eurų vertės moterišką laikrodį „Gues“; 125 eurų vertės moterišką laikrodį „Gues“; 65 eurų vertės vieną porą auskarų; 72 eurų vertės grandinėlę su pakabuku „Tadam“; 24 eurų vertės medinę dėžutę su joje buvusiais bižuteriniais papuošalais: 30 eurų vertės sidabrine grandinėle su pakabuku; 40 eurų vertės sidabrine grandinėle su kryželiu; 20 eurų vertės žiedu; 20 eurų vertės žiedu, bižuterines apyrankes, ne mažiau 5 vnt., bendros 30 eurų vertės; bižuterinius auskarus, ne mažiau 5 vnt., bendros 30 eurų vertės; 5 eurų vertės pintą dėžutę su kosmetikos priemonėmis: 3 vnt. nagų lakais „Loreal”, kurių kiekvieno vertė 4 eurai; 2 vnt. akių šešėlių po 8 eurus; skutimosi peiliukais „Gillet” 4 vnt., bendra vertė 17 eurų. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai A. A. 646 eurų turtinę žalą;

jis, 2015-12-17, laikotarpiu nuo 10 val. iki 23.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą išdaužė balkono durų stiklą ir įsibrovė į butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, K. P. priklausantį turtą: papuošalų dėžutę, neturinčią turtinės vertės, su joje buvusiais: sidabriniais žiedais, 6 vnt., kurių kiekvieno vertė - 30 eurų; 3 vnt. sidabrinėmis grandinėlėmis, kurių kiekvienos vertė - 20 eurų; sidabriniais pakabukais, 6 vnt., kurių kiekvieno vertė 15 eurų; 15 eurų vertės peilį „Metabo“; 30 eurų vertės kirvį „Fiskars“; 15 eurų vertės džiovintuvą „Bosch“; 120 eurų vertės kosmetinę su epiliatorių komplektu; 15 eurų vertės laikrodį „Gucci“; 60 eurų vertės kvepalus „Givenchy“; 400 eurų vertės odinę striukę; 450 eurų vertės odinę striukę; tris auksines grandinėles, kurių kiekvienos vertė 30 eurų; tris auksinius pakabukus, kurių kiekvieno vertė 30 eurų; 800 eurų vertės žiedą su brangakmeniu; 50 eurų vertės sidabrinių papuošalų komplektą; 60 eurų vertės sidabrinių papuošalų komplektą; 50 eurų vertės sidabrinių papuošalų komplektą; 50 eurų vertės sidabrinių papuošalų komplektą; bižuterinius papuošalus: odos imitacijos apyrankes, 6 vnt. ir auskarus, 20 vnt., bendros 30 eurų vertės; ne mažiau 100 litų proginių monetų grynųjų pinigų, 28,96 eurų vertės; ne mažiau 120 D. Britanijos svarų popierinių kupiūrų grynųjų pinigų, 165,47 eurų vertės; ne mažiau 10 vnt. D. Britanijos svarų monetomis po 1 svarą grynųjų pinigų; 13,79 eurų vertės. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai K. P. 2851,22 eurų turtinę žalą.

A. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2015-12-21, apie 16 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), balkono durų stiklą, įsibrovė į buto vidų ir pasikėsino pagrobti svetimą, M. B. priklausantį turtą buvusį bute, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas A. J. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. J. nuteistas už 4 kvalifikuotus apysunkius baigtus nusikaltimus nuosavybei ir vieną nusikaltimą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, už kurių padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

A. J. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už keturis nusikaltimus) paskirta po 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, esant neišnykusiam teistumui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat nenustatė A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors matyti, jog A. J. nusikaltimus vykdė būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali. A. J. anksčiau teistas 1 kartą taip pat už tapačius nusikaltimus nuosavybei (vagystės įsibraunant į patalpą). Pirmesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau A. J. nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų (metė darbą, nebuvo nustatytu laiku namuose, darė kitus teisės pažeidimus) laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu. Visa tai bei padarytų nusikalstamų veikų kiekis, būdas, rodo, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. J. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos bausmių rūšys, kurios teigiamo poveikio A. J. nepadarė. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka <...> skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Minėta, kad apylinkės teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė bausmių dydžius (1 metai už keturis baigtus nusikaltimus ir 8 mėnesiai už nusikaltimą nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje) ženkliai mažesnius nei bausmės vidurkis numatytas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (3 metai 1,5 mėn.). Atsižvelgus į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei į tai, kad nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmės dydžiai laikomi atitinkančiais bausmės paskirtį, proporcingais padarytiems nusikaltimams, neprieštaraujantys teisingumo principui ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė.

Pažymėtina ir tai, kad paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas subendrino taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą, t. y. jas iš dalies sudėjo (BK 63 straipsnio 4 dalis). A. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, teismas prie vienos griežtesnės bausmės pridėjo kitų bausmių dalis, kurių terminas artimas minimaliam, BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės terminui (3 mėnesiai).

Visa tai rodo, kad paskirta šiuo nuosprendžiu bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dar labiau jų švelninti nėra pagrindo.

Be to, esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams, pirmosios instancijos teismas sušvelnino nuteistajam paskirtą bausmę 1/3. Atsižvelgiant į išdėstytą, dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir bus pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Aukštesnysis teismas atmeta A. J. nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė įtakotas labai sunkios turtinės padėties. Svarbu atsižvelgti ne tik į aplinkybes, apibūdinančias objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. A. J. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma A. J. gyvenime, prieš tai jis jau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Atliekant pirmesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę metė darbą, yra jauno amžiaus ir darbingas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis aktyviai ieškojo darbo. Metęs darbą A. J. darbo biržoje nesiregistravo. Vien sunkios A. J. gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika.

Taip pat byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.