Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tačiau neigė aplinkybę, jog telefoną pagrobė iš G. B. kišenės. Parodė, kad neatsimena tikslaus laiko, išeidamas iš namų, prie „Iki“ parduotuvės sutiko M.-savo pažįstamą, jis sėdėdamas su tokiu žmogeliuku gėrė. Jis prie jų pristojo kartu atsigerti alaus. Jie ten tarpusavyje kažką pradėjo kalbėtis, vienas pradėjo siūlyti pirkti kažkokį laikrodį, kitas nusipirko, pinigėlius padavė, po to prašė tą laikrodį grąžinti atgal, bet nukentėjusysis jo negrąžino. Kilo konfliktas, M. prašė, kad grąžintų jam laikrodį, norėjo pinigėlius jam grąžinti, bet tas – negrąžino. Nukentėjusysis pradėjo eiti namo, gyvena šalia. Jie pradėjo eiti jam iš paskos. M.vis kalbėdamas, prašė grąžinti laikrodį, kol jie priėjo prie jo namų. T. M. nukentėjusiajam užstojo praėjimą prie laiptinės durų, nukentėjusysis pasičiupo M., trenkė jam iš galvos, kažkaip jį pasikėlęs. Tada jis pradėjo juos skirti. Jis jį kažkaip pasičiupo, patraukė, ir kažkaip nukrito su nukentėjusiuoju nuo laiptų, ir tada iškrito jo telefonas. Prieš tai jis buvo prašęs, kad G. B. duotų telefoną, nes reikėjo pasiskambinti, bet jis sakė, kad neturi. Tuo metu, kai jie krito, ateidinėjo kažkokia ponia ir pradėjo šaukti: „ką čia darote, policiją iškviesiu“. Jis atsikėlęs, iš pykčio, paėmė tą telefoną ir nuėjo. Telefoną užstatė lombarde. Paaiškino, kad telefonas buvo iškritęs ant žemės, jis keldamasis nuo žemės tą telefoną pasikėlė. G. B. negalėjo matyti, kaip jis traukia piniginę iš kišenės, jeigu jis būtų pamatęs, tai būtų šaukęs ar dar ką. Niekas nematė, kad tas telefonas nukrito. Sako viską kaip buvo. Nukentėjusysis absoliučiai nieko neprisimena. Ko reikia, jis neprisimena, ko nereikia – prisimena. Telefoną paėmė nuo žemės. Gailisi, atsiprašo, pats išprovokavo tą veiksmą, o telefoną pasiėmė iš pykčio. Nebuvo telefonas ištrauktas iš kišenės, buvo paimtas. Niekas nematė, kaip paėmė telefoną, negali būti kvalifikuojama kaip atvira vagystė.

Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo A. K. nepažįsta. Įvykio dieną - 2023 m. kovo 18 d. pirmą kartą jį matė. Tą dieną, jis susitiko su iš matymo pažįstamu asmeniu, kurio vardo nežino. Jie vartojo alkoholį, vėliau atsirado A. K.. Paaiškino, kad jis iš R. M. nupirko laikrodį, tada kilo konfliktas, nes kaltinamasis siekė sau naudos, bet kokiu būdu siekė pelno. Jis buvo pakankamai išgėręs, įpūtė virš 3 prom. Nurodė, kad nesuprato ką kalba kaltinamasis su R. M., jie kalbėjo romų kalba, todėl stengėsi pasišalinti iš tos vietos, tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo nublokštas laiptinėje, prie įėjimo, nuo laiptų ir jam ištraukė telefoną. Nesupranta, jeigu čia viskas dėl to laikrodžio, jeigu jis nusipirko laikrodį, tai kodėl A. K. neėmė to laikrodžio, bet ištraukė telefoną ir nunešė į lombardą. Paaiškino, kad telefonas su dėklu buvo vidinėje striukės kišenėje, kuri buvo su užtrauktuku, mano, kad užtrauktukas buvo užtrauktas. Kaltinamasis ištraukė telefoną iš kišenės. Kaimynė matė, pradėjo šaukti, tada jie pasišalino. Neužilgo telefonas atsirado lombarde, kortelė buvo ištraukta, bet visi duomenys palikti, tik gaila, kad buvo išmesta kortelė su mobiliuoju parašu, sukėlė jam papildomų reikalų, problemų jį pasidaryti. Tyrėja pasakė, kad naudos iš kaltinamojo jam nebus, yra nedirbantis, todėl atsisakė civilinio ieškinio. Paaiškino, kad kaltinamasis su R. M. jį persekiojo, jis norėjo įeiti į laiptinę, bet jį nubloškė nuo laiptų, taip susitrenkė petį, ranką, buvo didelis guzas, važiavo į teismo medicinos ekspertizę, viskas yra užfiksuota. Petys skaudėjo gal savaitę, buvo sudėtinga dirbti. Gal tuo momentu būtų ištraukę ir piniginę, bet kadangi tuo momentu atsirado kaimynė ir pradėjo šaukti, jie pasišalino. Dėl neblaivumo nurodė, kad viską atsimena, kad telefoną ištraukė iš kišenės, jis matė ir jautė, kaip traukė telefoną iš kišenės, bandė sulaikyti. Dėl kišenės nurodė, kad ji buvo kairėje pusėje, nes traukė su dešine, įsitikinęs, kad užtrauktukas buvo užtrauktas, toks įprotis. Traukiant telefoną jis mėgino sulaikyti, smurto nebuvo, buvo atstumtas ir pasišalino. Telefonas policijoje jam buvo grąžintas, pretenzijų neturi, civilinį ieškinį atsiėmė.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. jai nematytas, o nukentėjusysis gyvena tame pačiame name, kur ir ji, tik jis pirmame aukšte, o ji penktame. Santykiai su G. B. kaimyniški, pasisveikina. Parodė, kad ji išėjo iš namų, buvo gal po 14 val., ėjo išnešti šiukšles ir į parduotuvę, belipant laiptais žemyn, prie laukinių durų išgirdo triukšmą, tokį, kaip durų trenksmą. Galvojo, kad vaikai žaidžia prie laiptinės. Atidariusi duris pamatė, kad jos kaimynas su dviem vaikinukais stumdosi. Iš pradžių nesuprato kas vyksta, vėliau, jiems besistumdant aikštelėje prie laiptinės, viskas persikėlė į gatvelę, arčiau. Vienas iš tų vaikinukų buvo arčiau prie kišenių, kraustė, žiūrinėjo ir šaukė, kad atiduotų laikrodį. Kol tas vienas vaikinas stumdėsi su kaimynu, ji su kitu stovėjo šalia ir kalbėjo. Bandė prie jos artintis, bet ji pasakė, kad iškvies policiją, ir kad nesiartintų. Paprašė, kad pasitrauktų nuo kaimyno ir paliktų jį ramybėje. Kai antrą kartą ji pradėjo rėkti, jog iškvies policiją, tada jie apsisuko ir išėjo, eidami vartojo keiksmažodžius. Ji padėjo kaimynui atsistoti, apsitvarkyti ir kaimynas parėjo namo, o ji išėjo savais reikalais. Paaiškino, kai jie stumdėsi, kaimynas buvo nugriuvęs, o kaltinamasis ėjo per kišenes, nematė, kad kažką iš kišenių paimtų. Su kaimynu šio įvykio neaptarė. Sutikusi kaimyno sugyventinę kalbėjo, ji sakė, kad kreipėsi į policiją, nes buvo paimti telefonas, dokumentai, piniginė. Kaimynas sakė, kad jį apvogė, bet nepasakė, ką iš jo paėmė. Kad nukentėjusysis įvykio metu buvo išgėręs, ji vėliau pamatė, o kiti, nežino. Kuris iš tų dviejų vyrukų ieškojo po nukentėjusiojo kišenes nežino, abu buvo tamsaus gymio, su barzdelėmis. Jeigu neklysta kaltinamasis dėvėjo mėlyna stiuke, o kitas, tas su kuriuo ji kalbėjo buvo su juodos spalvos puspalčiu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas R. M. parodė, kad 2023 m. kovo 18 d., dienos metu, kelinta buvo valanda, nežino, susitiko vyrą, kuris prisistatė vardu G., jį buvo matęs vieną kartą. G. buvo girtas, sakė, kad laiką leidžia bare, jis paprašė pastarojo nupirkti alaus, šis sutiko, pakvietė į barą, bet baro darbuotoja G. neleido užeiti į barą, liepė išeiti, sakė, kad iškvies saugos tarnybą, ir jie abu išėjo. Jis pasiūlė G. nupirkti alaus parduotuvėje, bet jis pasakė, kad turi alaus su savimi, ir abu nuėjo į tunelį, esantį tarp parduotuvės „Maxima“ ir baro „Alynas“, kur G. ištraukė iš kuprinės 1 l talpos butelį tamsaus alaus, kurį tik išgėrus, prie jų atsitiktinai, gerdamas iš skardinės alų, priėjo A. K., kuris, pasikalbėjęs su juo, paprašė duoti paskambinti telefoną, bet jis pasakė, kad neturi pasiėmęs telefono, tuomet A. K. paprašė telefono G., kuris taip pat pasakė, kad neturi. Ar G. turėjo telefoną, nežino, leidžiant su G. laiką jis telefono išsiėmęs nebuvo. A. K. liko su jais, gėrė savo alų, o jis su G. gėrė antrą G. ištrauktą butelį. A. K. dar keletą kartų prašė G. duoti pasinaudoti jo telefonu, sakė, kad jam labai reikia kažkam paskambinti, bet G. pasakė, kad neturi. G. G. susidomėjo ant jo rankos turimu laikrodžiu ir paprašė jį parduoti, jis sutiko parduoti už 50 Eur, nes tuo metu norėjo dar išgerti alaus, bet neturėjo pinigų. G. pasakė, kad gali duoti 40 Eur ir jis sutiko, jam atidavė savo laikrodį „Sekunda“, o G. davė 40 Eur. G. laikrodį užsidėjo ant rankos, o jis už gautus pinigus bare nupirko tokio pat, kaip vaišino G., alaus, ar du ar vieną butelį, neprisimena, kiek mokėjo, taip pat neprisimena. Jo nupirktą alų gėrė jis su G. G. sakė, kad laikrodį galės išsipirkti už 40 Eur, todėl geriant alų jis pasakė G., kad persigalvojo dėl laikrodžio pardavimo ir ėmė prašyti G. laikrodį grąžinti, sakė, kad dabar duoda likusius po alaus nupirkimo pinigus, o kitus, trūkstamus, atiduos, kai susitiks, bet G. nesutiko, sakė grąžinti visus 40 Eur. Jau baigiant gerti alų, G. jį pakvietė į savo namus pažaisti kortomis ir jis sutiko, A. K. jį atkalbinėjo, sakė neiti, bet visi trys, gurkšnodami alų, ėjo link (duomenys neskelbtini). Atėjus prie kažkokio namo laiptinės, G. pasakė, kad šiame name gyvena ir kad kortomis žais iš pinigų, ir paklausė, ar jis turi 1 000 Eur. Jis atsakė, kad neturi ir pas jį neis, dar sakė jam grąžinti laikrodį. G. sutiko, liepė duoti pinigus ir jis ketino atiduoti visus po alaus pirkimo likusius pinigus, kokia buvo suma, neprisimena, pinigus laikė ištiestoje rankoje, bet G. nenusiėmė nuo rankos laikrodžio, o pinigus norėjo paimti, todėl jis pinigų jam nedavė, reikalavo nusiimti nuo rankos ir grąžinti laikrodį ir daiktus perduoti vienas kitam vienu metu, ranka į ranką. G. supyko, sugriebė jį už striukės atlapų, pakėlė į viršų ir galva nestipriai, ne jėga, sudavė jam į kaktą, jis jėga ėmė iš jo laisvintis, išsigando, kad jį sumuš, tuo pat momentu A. K., užstodamas jį, klausė G., kodėl jis puola muštis, o nenori ranka į ranką pasikeisti daiktais. Po ko, G. puolė A. K., sugriebė jį už rūbų. A. K. taip pat jį sugriebė, jie pradėjo grumtis, stumdytis abu nugriuvo nuo laiptų ant šaligatvio prie laiptinės. Smūgių jie vienas kitam nesudavė, jie tik grūmėsi, grumtynių metu jokie daiktai iš jų neiškrito, bent jis to nematė. Tuo momentu iš laiptinės išėjo kažkokia moteris, kuri sakė A. K. atstoti nuo jos kaimyno, sakė, kad kitas kaimynas iškvies arba jau iškvietė policiją. A. K. atsistojo ir jie nuėjo. G. paliko su ta moterimi. Kiek paėję, jie išsiskyrė. Jis grįžo į namus ir su A. K. daugiau susitikęs nebuvo. Nematė, kad A. K. paėmė iš G. telefoną, šis apie tai nieko nesakė, net neužsiminė ir jis nieko nežinojo. Nematė, kad A. K. būtų apieškojęs G. kišenes, pats jis neapieškojo ir niekaip nėra susijęs su telefono pagrobimu. G. nei jis, nei A. K. neužpuolė ir neapiplėšė, jie kartu su juo leido laiką, o po to visada ėjo kartu su G., o ne paskui jį, jis jį buvo pakvietęs pas save į butą, todėl ir ėjo link jo namo. Telefono vagystės jis nepadarė, momento kaip telefoną pavogė, nematė (t. 1, b. l. 94-95).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo N. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas N. V. parodė, kad prisimena, kaip 2023 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, antroje dienos pusėje, tikslios valandos neprisimena, atsitiktinai susitiko pusbrolį A. K., kuris paprašė užstatyti lombarde mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, nes, kaip nurodė, jis pats neturėjo dokumento. Tai, kad telefonas gali būti vogtas, jam įtarimas nekilo, A. K. sakė, kad telefonas yra jo ir kad jam skubiai reikalingi pinigai. Jis sutiko jam padėti ir savo vardu, pateikdamas savo asmens dokumentą lombarde, esančiame netoliese pastato „Vaikų pasaulis“ telefoną užstatė. Užstato sumą su lombardo darbuotoju derino A. K., jis lombarde buvo kartu su juo. Prisimena, kad gavo 70 Eur, jis pasirašė sutartyje ir išėję iš lombardo, išsiskyrė. Ar A. K. jam davė 10 Eur, ar kažką nupirko už paslaugą, neprisimena. Apie jokio nusikaltimo padarymą A. K. jam nieko neminėjo ir jis nieko nežino, jis su jokiu nusikaltimu niekaip nėra susijęs (t. 1, b. l. 88-91).

Iš 2023 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš G. B. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“ A. K. pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 26).

Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad G. B. kaktos dešinėje pusėje matomas patinimas, kraujosruva, dešinėje rankoje, ties riešu ir pirštais matomi du nubrozdinimai, įdrėskimai (t. 1, b. l. 68).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados G 311/2023(03) matyti, kad G. B. nustatytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais galvos kaktinės srities dešinėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 79).

Iš 2023 m. kovo 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) paimta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią N. V. 2023 m. kovo 18 d. užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“ (t. 1, b. l. 107-108).

Iš 2023 m. kovo 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P40 Lite“, IMEI1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam G. B. (t. 1, b. l. 111, 115).

BK 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog pagrobė nukentėjusiajam priklausantį telefoną ir pristatė jį į lombardą, tačiau neigė aplinkybę, jog telefoną pagrobė iš nukentėjusiojo kišenės. Parodė, kad jie su nukentėjusiuoju nukrito nuo laiptų ir tuo metu nukentėjusiojo telefonas iškrito. Tuo metu, kai jie krito, ateidinėjo ponia, kuri pradėjo šaukti: „ką čia darote, policiją iškviesiu“. Jis atsikėlęs, iš pykčio, tą telefoną pasiėmė ir nuėjo. Paaiškino, kad telefonas buvo iškritęs ant žemės, jis keldamasis nuo žemės tą telefoną pasikėlė. G. B. negalėjo matyti, jeigu jis būtų pamatęs, kad ima telefoną iš kišenės, tai būtų šaukęs ar dar ką. Niekas nematė, kad tas telefonas nukrito. Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad telefonas su dėklu buvo vidinėje striukės kišenėje, kuri buvo su užtrauktuku, mano, kad užtrauktukas buvo užtrauktas. Kaltinamasis ištraukė telefoną iš kišenės. Kaimynė matė, pradėjo šaukti, tada jie pasišalino. Dėl neblaivumo nurodė, kad buvo neblaivus, nustatytas daugiau nei 3 prom.,tačiau viską atsimena, kad telefoną ištraukė iš kišenės, jis matė ir jautė, kaip kaltinamasis traukė telefoną iš kišenės, bandė sulaikyti. Dėl kišenės nurodė, kad ji buvo kairėje pusėje, nes traukė su dešine, įsitikinęs, kad užtrauktukas buvo užtrauktas, toks įprotis. Traukiant telefoną jis mėgino jį sulaikyti, smurto nebuvo. Apklausta liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vienas iš tų vaikinukų buvo arčiau prie G. B. kišenių, kraustė, žiūrinėjo ir šaukė, kad atiduotų laikrodį. Paaiškino, kai jie stumdėsi, kaimynas buvo nugriuvęs, o kaltinamasis ėjo per kišenes, nematė, kad kažką iš kišenių paimtų. Kaimynas sakė, kad jį apvogė, bet nepasakė, ką iš jo paėmė. Kad nukentėjusysis įvykio metu buvo išgėręs, ji vėliau pamatė, o kiti, nežino. Kuris iš tų dviejų vyrukų ieškojo po nukentėjusiojo kišenes nežino, abu buvo tamsaus gymio, su barzdelėmis.

Nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P40 Lite“ buvo pagrobtas iš striukės vidinės kišenės, teismas šią aplinkybę šalina, kadangi byloje nėra duomenų, kurie vienašališkai ir neabejotinai patvirtintų tai, jog kaltinamasis pagrobė svetimą turtą būtent iš nukentėjusiojo kišenės. Nukentėjusiojo G. B. parodymai, jog nustačius jam daugiau nei 3 prom. neblaivumą viską tiksliai atsimena, teismas vertina kritiškai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog telefonas buvo ištrauktas iš striukės priekinės išorinės kišenės, o teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš striukės vidinės kišenės. Taigi, nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, tai rodo, kad nukentėjusysis nematė tikslių kaltinamojo veiksmų. Liudytojos A. K. parodymai, kad vienas iš vaikinų buvo prie G. B. kišenių, kraustė, žiūrinėjo, taip pat nepatvirtina fakto, jog mobiliojo ryšio telefonas buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo kišenės. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nematė, jog kaltinamasis paimtų kažką iš nukentėjusiojo kišenių. Taigi teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo parodymus, o liudytojos duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog kaltinamasis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo kišenės.