Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-663-963/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-03
Bylos Nr.
1-663-963/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09845-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Natalja Fočenkova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-663-963/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09845-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,kaltinamajam A. K. (A. K.), jo gynėjai advokatei Nataljai Fočenkovai,nukentėjusiajam G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, paskutinius kartus teistas:

1) 2018 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) 2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, 2022 m. lapkričio 7 d. bausmę atliko;

3) 2023 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2023 m. kovo 18 d., apie 15.20 val., prie (duomenys neskelbtini), konflikto metu su G. B., abiem nugriuvus ant žemės, atvirai pagrobė iš G. B. kišenės ant žemės nukritusį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“ 186 Eur vertės su dėklu 18 Eur vertės, su stiklo apsauga 12 Eur vertės ir SIM kortele „Tele-2“, „Pildyk“ su mobiliuoju parašu 30 Eur vertės. Tokiu būdu A. K. iš G. B. atvirai pagrobė pastarajam priklausančio turto už 246 Eur.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, tačiau neigė aplinkybę, jog telefoną pagrobė iš G. B. kišenės. Parodė, kad neatsimena tikslaus laiko, išeidamas iš namų, prie „Iki“ parduotuvės sutiko M.-savo pažįstamą, jis sėdėdamas su tokiu žmogeliuku gėrė. Jis prie jų pristojo kartu atsigerti alaus. Jie ten tarpusavyje kažką pradėjo kalbėtis, vienas pradėjo siūlyti pirkti kažkokį laikrodį, kitas nusipirko, pinigėlius padavė, po to prašė tą laikrodį grąžinti atgal, bet nukentėjusysis jo negrąžino. Kilo konfliktas, M. prašė, kad grąžintų jam laikrodį, norėjo pinigėlius jam grąžinti, bet tas – negrąžino. Nukentėjusysis pradėjo eiti namo, gyvena šalia. Jie pradėjo eiti jam iš paskos. M.vis kalbėdamas, prašė grąžinti laikrodį, kol jie priėjo prie jo namų. T. M. nukentėjusiajam užstojo praėjimą prie laiptinės durų, nukentėjusysis pasičiupo M., trenkė jam iš galvos, kažkaip jį pasikėlęs. Tada jis pradėjo juos skirti. Jis jį kažkaip pasičiupo, patraukė, ir kažkaip nukrito su nukentėjusiuoju nuo laiptų, ir tada iškrito jo telefonas. Prieš tai jis buvo prašęs, kad G. B. duotų telefoną, nes reikėjo pasiskambinti, bet jis sakė, kad neturi. Tuo metu, kai jie krito, ateidinėjo kažkokia ponia ir pradėjo šaukti: „ką čia darote, policiją iškviesiu“. Jis atsikėlęs, iš pykčio, paėmė tą telefoną ir nuėjo. Telefoną užstatė lombarde. Paaiškino, kad telefonas buvo iškritęs ant žemės, jis keldamasis nuo žemės tą telefoną pasikėlė. G. B. negalėjo matyti, kaip jis traukia piniginę iš kišenės, jeigu jis būtų pamatęs, tai būtų šaukęs ar dar ką. Niekas nematė, kad tas telefonas nukrito. Sako viską kaip buvo. Nukentėjusysis absoliučiai nieko neprisimena. Ko reikia, jis neprisimena, ko nereikia – prisimena. Telefoną paėmė nuo žemės. Gailisi, atsiprašo, pats išprovokavo tą veiksmą, o telefoną pasiėmė iš pykčio. Nebuvo telefonas ištrauktas iš kišenės, buvo paimtas. Niekas nematė, kaip paėmė telefoną, negali būti kvalifikuojama kaip atvira vagystė.

Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo A. K. nepažįsta. Įvykio dieną - 2023 m. kovo 18 d. pirmą kartą jį matė. Tą dieną, jis susitiko su iš matymo pažįstamu asmeniu, kurio vardo nežino. Jie vartojo alkoholį, vėliau atsirado A. K.. Paaiškino, kad jis iš R. M. nupirko laikrodį, tada kilo konfliktas, nes kaltinamasis siekė sau naudos, bet kokiu būdu siekė pelno. Jis buvo pakankamai išgėręs, įpūtė virš 3 prom. Nurodė, kad nesuprato ką kalba kaltinamasis su R. M., jie kalbėjo romų kalba, todėl stengėsi pasišalinti iš tos vietos, tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo nublokštas laiptinėje, prie įėjimo, nuo laiptų ir jam ištraukė telefoną. Nesupranta, jeigu čia viskas dėl to laikrodžio, jeigu jis nusipirko laikrodį, tai kodėl A. K. neėmė to laikrodžio, bet ištraukė telefoną ir nunešė į lombardą. Paaiškino, kad telefonas su dėklu buvo vidinėje striukės kišenėje, kuri buvo su užtrauktuku, mano, kad užtrauktukas buvo užtrauktas. Kaltinamasis ištraukė telefoną iš kišenės. Kaimynė matė, pradėjo šaukti, tada jie pasišalino. Neužilgo telefonas atsirado lombarde, kortelė buvo ištraukta, bet visi duomenys palikti, tik gaila, kad buvo išmesta kortelė su mobiliuoju parašu, sukėlė jam papildomų reikalų, problemų jį pasidaryti. Tyrėja pasakė, kad naudos iš kaltinamojo jam nebus, yra nedirbantis, todėl atsisakė civilinio ieškinio. Paaiškino, kad kaltinamasis su R. M. jį persekiojo, jis norėjo įeiti į laiptinę, bet jį nubloškė nuo laiptų, taip susitrenkė petį, ranką, buvo didelis guzas, važiavo į teismo medicinos ekspertizę, viskas yra užfiksuota. Petys skaudėjo gal savaitę, buvo sudėtinga dirbti. Gal tuo momentu būtų ištraukę ir piniginę, bet kadangi tuo momentu atsirado kaimynė ir pradėjo šaukti, jie pasišalino. Dėl neblaivumo nurodė, kad viską atsimena, kad telefoną ištraukė iš kišenės, jis matė ir jautė, kaip traukė telefoną iš kišenės, bandė sulaikyti. Dėl kišenės nurodė, kad ji buvo kairėje pusėje, nes traukė su dešine, įsitikinęs, kad užtrauktukas buvo užtrauktas, toks įprotis. Traukiant telefoną jis mėgino sulaikyti, smurto nebuvo, buvo atstumtas ir pasišalino. Telefonas policijoje jam buvo grąžintas, pretenzijų neturi, civilinį ieškinį atsiėmė.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. K. jai nematytas, o nukentėjusysis gyvena tame pačiame name, kur ir ji, tik jis pirmame aukšte, o ji penktame. Santykiai su G. B. kaimyniški, pasisveikina. Parodė, kad ji išėjo iš namų, buvo gal po 14 val., ėjo išnešti šiukšles ir į parduotuvę, belipant laiptais žemyn, prie laukinių durų išgirdo triukšmą, tokį, kaip durų trenksmą. Galvojo, kad vaikai žaidžia prie laiptinės. Atidariusi duris pamatė, kad jos kaimynas su dviem vaikinukais stumdosi. Iš pradžių nesuprato kas vyksta, vėliau, jiems besistumdant aikštelėje prie laiptinės, viskas persikėlė į gatvelę, arčiau. Vienas iš tų vaikinukų buvo arčiau prie kišenių, kraustė, žiūrinėjo ir šaukė, kad atiduotų laikrodį. Kol tas vienas vaikinas stumdėsi su kaimynu, ji su kitu stovėjo šalia ir kalbėjo. Bandė prie jos artintis, bet ji pasakė, kad iškvies policiją, ir kad nesiartintų. Paprašė, kad pasitrauktų nuo kaimyno ir paliktų jį ramybėje. Kai antrą kartą ji pradėjo rėkti, jog iškvies policiją, tada jie apsisuko ir išėjo, eidami vartojo keiksmažodžius. Ji padėjo kaimynui atsistoti, apsitvarkyti ir kaimynas parėjo namo, o ji išėjo savais reikalais. Paaiškino, kai jie stumdėsi, kaimynas buvo nugriuvęs, o kaltinamasis ėjo per kišenes, nematė, kad kažką iš kišenių paimtų. Su kaimynu šio įvykio neaptarė. Sutikusi kaimyno sugyventinę kalbėjo, ji sakė, kad kreipėsi į policiją, nes buvo paimti telefonas, dokumentai, piniginė. Kaimynas sakė, kad jį apvogė, bet nepasakė, ką iš jo paėmė. Kad nukentėjusysis įvykio metu buvo išgėręs, ji vėliau pamatė, o kiti, nežino. Kuris iš tų dviejų vyrukų ieškojo po nukentėjusiojo kišenes nežino, abu buvo tamsaus gymio, su barzdelėmis. Jeigu neklysta kaltinamasis dėvėjo mėlyna stiuke, o kitas, tas su kuriuo ji kalbėjo buvo su juodos spalvos puspalčiu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas R. M. parodė, kad 2023 m. kovo 18 d., dienos metu, kelinta buvo valanda, nežino, susitiko vyrą, kuris prisistatė vardu G., jį buvo matęs vieną kartą. G. buvo girtas, sakė, kad laiką leidžia bare, jis paprašė pastarojo nupirkti alaus, šis sutiko, pakvietė į barą, bet baro darbuotoja G. neleido užeiti į barą, liepė išeiti, sakė, kad iškvies saugos tarnybą, ir jie abu išėjo. Jis pasiūlė G. nupirkti alaus parduotuvėje, bet jis pasakė, kad turi alaus su savimi, ir abu nuėjo į tunelį, esantį tarp parduotuvės „Maxima“ ir baro „Alynas“, kur G. ištraukė iš kuprinės 1 l talpos butelį tamsaus alaus, kurį tik išgėrus, prie jų atsitiktinai, gerdamas iš skardinės alų, priėjo A. K., kuris, pasikalbėjęs su juo, paprašė duoti paskambinti telefoną, bet jis pasakė, kad neturi pasiėmęs telefono, tuomet A. K. paprašė telefono G., kuris taip pat pasakė, kad neturi. Ar G. turėjo telefoną, nežino, leidžiant su G. laiką jis telefono išsiėmęs nebuvo. A. K. liko su jais, gėrė savo alų, o jis su G. gėrė antrą G. ištrauktą butelį. A. K. dar keletą kartų prašė G. duoti pasinaudoti jo telefonu, sakė, kad jam labai reikia kažkam paskambinti, bet G. pasakė, kad neturi. G. G. susidomėjo ant jo rankos turimu laikrodžiu ir paprašė jį parduoti, jis sutiko parduoti už 50 Eur, nes tuo metu norėjo dar išgerti alaus, bet neturėjo pinigų. G. pasakė, kad gali duoti 40 Eur ir jis sutiko, jam atidavė savo laikrodį „Sekunda“, o G. davė 40 Eur. G. laikrodį užsidėjo ant rankos, o jis už gautus pinigus bare nupirko tokio pat, kaip vaišino G., alaus, ar du ar vieną butelį, neprisimena, kiek mokėjo, taip pat neprisimena. Jo nupirktą alų gėrė jis su G. G. sakė, kad laikrodį galės išsipirkti už 40 Eur, todėl geriant alų jis pasakė G., kad persigalvojo dėl laikrodžio pardavimo ir ėmė prašyti G. laikrodį grąžinti, sakė, kad dabar duoda likusius po alaus nupirkimo pinigus, o kitus, trūkstamus, atiduos, kai susitiks, bet G. nesutiko, sakė grąžinti visus 40 Eur. Jau baigiant gerti alų, G. jį pakvietė į savo namus pažaisti kortomis ir jis sutiko, A. K. jį atkalbinėjo, sakė neiti, bet visi trys, gurkšnodami alų, ėjo link (duomenys neskelbtini). Atėjus prie kažkokio namo laiptinės, G. pasakė, kad šiame name gyvena ir kad kortomis žais iš pinigų, ir paklausė, ar jis turi 1 000 Eur. Jis atsakė, kad neturi ir pas jį neis, dar sakė jam grąžinti laikrodį. G. sutiko, liepė duoti pinigus ir jis ketino atiduoti visus po alaus pirkimo likusius pinigus, kokia buvo suma, neprisimena, pinigus laikė ištiestoje rankoje, bet G. nenusiėmė nuo rankos laikrodžio, o pinigus norėjo paimti, todėl jis pinigų jam nedavė, reikalavo nusiimti nuo rankos ir grąžinti laikrodį ir daiktus perduoti vienas kitam vienu metu, ranka į ranką. G. supyko, sugriebė jį už striukės atlapų, pakėlė į viršų ir galva nestipriai, ne jėga, sudavė jam į kaktą, jis jėga ėmė iš jo laisvintis, išsigando, kad jį sumuš, tuo pat momentu A. K., užstodamas jį, klausė G., kodėl jis puola muštis, o nenori ranka į ranką pasikeisti daiktais. Po ko, G. puolė A. K., sugriebė jį už rūbų. A. K. taip pat jį sugriebė, jie pradėjo grumtis, stumdytis abu nugriuvo nuo laiptų ant šaligatvio prie laiptinės. Smūgių jie vienas kitam nesudavė, jie tik grūmėsi, grumtynių metu jokie daiktai iš jų neiškrito, bent jis to nematė. Tuo momentu iš laiptinės išėjo kažkokia moteris, kuri sakė A. K. atstoti nuo jos kaimyno, sakė, kad kitas kaimynas iškvies arba jau iškvietė policiją. A. K. atsistojo ir jie nuėjo. G. paliko su ta moterimi. Kiek paėję, jie išsiskyrė. Jis grįžo į namus ir su A. K. daugiau susitikęs nebuvo. Nematė, kad A. K. paėmė iš G. telefoną, šis apie tai nieko nesakė, net neužsiminė ir jis nieko nežinojo. Nematė, kad A. K. būtų apieškojęs G. kišenes, pats jis neapieškojo ir niekaip nėra susijęs su telefono pagrobimu. G. nei jis, nei A. K. neužpuolė ir neapiplėšė, jie kartu su juo leido laiką, o po to visada ėjo kartu su G., o ne paskui jį, jis jį buvo pakvietęs pas save į butą, todėl ir ėjo link jo namo. Telefono vagystės jis nepadarė, momento kaip telefoną pavogė, nematė (t. 1, b. l. 94-95).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo N. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas N. V. parodė, kad prisimena, kaip 2023 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, antroje dienos pusėje, tikslios valandos neprisimena, atsitiktinai susitiko pusbrolį A. K., kuris paprašė užstatyti lombarde mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, nes, kaip nurodė, jis pats neturėjo dokumento. Tai, kad telefonas gali būti vogtas, jam įtarimas nekilo, A. K. sakė, kad telefonas yra jo ir kad jam skubiai reikalingi pinigai. Jis sutiko jam padėti ir savo vardu, pateikdamas savo asmens dokumentą lombarde, esančiame netoliese pastato „Vaikų pasaulis“ telefoną užstatė. Užstato sumą su lombardo darbuotoju derino A. K., jis lombarde buvo kartu su juo. Prisimena, kad gavo 70 Eur, jis pasirašė sutartyje ir išėję iš lombardo, išsiskyrė. Ar A. K. jam davė 10 Eur, ar kažką nupirko už paslaugą, neprisimena. Apie jokio nusikaltimo padarymą A. K. jam nieko neminėjo ir jis nieko nežino, jis su jokiu nusikaltimu niekaip nėra susijęs (t. 1, b. l. 88-91).

Iš 2023 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš G. B. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“ A. K. pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 26).

Iš 2023 m. rugsėjo 19 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad G. B. kaktos dešinėje pusėje matomas patinimas, kraujosruva, dešinėje rankoje, ties riešu ir pirštais matomi du nubrozdinimai, įdrėskimai (t. 1, b. l. 68).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados G 311/2023(03) matyti, kad G. B. nustatytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais galvos kaktinės srities dešinėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 79).

Iš 2023 m. kovo 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) paimta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią N. V. 2023 m. kovo 18 d. užstatė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“ (t. 1, b. l. 107-108).

Iš 2023 m. kovo 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P40 Lite“, IMEI1: (duomenys neskelbtini) ir IMEI2: (duomenys neskelbtini), po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam G. B. (t. 1, b. l. 111, 115).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

BK 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas – vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018 ir kt.). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

Kaltinamasis A. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog pagrobė nukentėjusiajam priklausantį telefoną ir pristatė jį į lombardą, tačiau neigė aplinkybę, jog telefoną pagrobė iš nukentėjusiojo kišenės. Parodė, kad jie su nukentėjusiuoju nukrito nuo laiptų ir tuo metu nukentėjusiojo telefonas iškrito. Tuo metu, kai jie krito, ateidinėjo ponia, kuri pradėjo šaukti: „ką čia darote, policiją iškviesiu“. Jis atsikėlęs, iš pykčio, tą telefoną pasiėmė ir nuėjo. Paaiškino, kad telefonas buvo iškritęs ant žemės, jis keldamasis nuo žemės tą telefoną pasikėlė. G. B. negalėjo matyti, jeigu jis būtų pamatęs, kad ima telefoną iš kišenės, tai būtų šaukęs ar dar ką. Niekas nematė, kad tas telefonas nukrito. Nukentėjusysis G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad telefonas su dėklu buvo vidinėje striukės kišenėje, kuri buvo su užtrauktuku, mano, kad užtrauktukas buvo užtrauktas. Kaltinamasis ištraukė telefoną iš kišenės. Kaimynė matė, pradėjo šaukti, tada jie pasišalino. Dėl neblaivumo nurodė, kad buvo neblaivus, nustatytas daugiau nei 3 prom.,tačiau viską atsimena, kad telefoną ištraukė iš kišenės, jis matė ir jautė, kaip kaltinamasis traukė telefoną iš kišenės, bandė sulaikyti. Dėl kišenės nurodė, kad ji buvo kairėje pusėje, nes traukė su dešine, įsitikinęs, kad užtrauktukas buvo užtrauktas, toks įprotis. Traukiant telefoną jis mėgino jį sulaikyti, smurto nebuvo. Apklausta liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vienas iš tų vaikinukų buvo arčiau prie G. B. kišenių, kraustė, žiūrinėjo ir šaukė, kad atiduotų laikrodį. Paaiškino, kai jie stumdėsi, kaimynas buvo nugriuvęs, o kaltinamasis ėjo per kišenes, nematė, kad kažką iš kišenių paimtų. Kaimynas sakė, kad jį apvogė, bet nepasakė, ką iš jo paėmė. Kad nukentėjusysis įvykio metu buvo išgėręs, ji vėliau pamatė, o kiti, nežino. Kuris iš tų dviejų vyrukų ieškojo po nukentėjusiojo kišenes nežino, abu buvo tamsaus gymio, su barzdelėmis.

Nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P40 Lite“ buvo pagrobtas iš striukės vidinės kišenės, teismas šią aplinkybę šalina, kadangi byloje nėra duomenų, kurie vienašališkai ir neabejotinai patvirtintų tai, jog kaltinamasis pagrobė svetimą turtą būtent iš nukentėjusiojo kišenės. Nukentėjusiojo G. B. parodymai, jog nustačius jam daugiau nei 3 prom. neblaivumą viską tiksliai atsimena, teismas vertina kritiškai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog telefonas buvo ištrauktas iš striukės priekinės išorinės kišenės, o teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš striukės vidinės kišenės. Taigi, nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, skiriasi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, tai rodo, kad nukentėjusysis nematė tikslių kaltinamojo veiksmų. Liudytojos A. K. parodymai, kad vienas iš vaikinų buvo prie G. B. kišenių, kraustė, žiūrinėjo, taip pat nepatvirtina fakto, jog mobiliojo ryšio telefonas buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo kišenės. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nematė, jog kaltinamasis paimtų kažką iš nukentėjusiojo kišenių. Taigi teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo parodymus, o liudytojos duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog kaltinamasis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo kišenės.

Išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, pagarsintų liudytojų parodymų teisiamojo posėdžio metu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. įvykdė atvirą vagystę. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nurodė, kad pagrobė svetimą turtą, tik nesutinka su aplinkybe, jog pagrobė mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo kišenės. Kaltinamojo kaltę, įvykdžius atvirą vagystę, pagrindžia ir kita bylos medžiaga, t. y. nukentėjusiojo G. B. parodymai, liudytojų A. K. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, R. M., N. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 311/2023(03), įvykio vietos apžiūros protokolas, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, patvirtina, jog kaltinamasis A. K. 2023 m. kovo 18 d., apie 15.20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje, konflikto metu su G. B., abiem nugriuvus ant žemės, atvirai pagrobė iš G. B. kišenės ant žemės nukritusį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“ 186 vertės su dėklu 18 Eur vertės, su stiklo apsauga 12 Eur vertės ir SIM kortele „Tele-2“ „Pildyk“ su mobiliojo parašu 30 Eur vertės. Tokiu būdu A. K. iš G. B. pagrobė pastarajam priklausančio turto už 246 Eur. Kaltinamasis A. K. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad pasisavina svetimą turtą atvirai ir kad jį paimdamas veikia neteisėtai, prieš turto savininko valią, ir taip elgtis norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu. Tokie kaltinamojo A. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, naujai galiojančiame įstatyme numatyti viešieji darbai ir laisvės atėmimo bausmės terminas sumažintas nuo šešerių iki ketverių metų. Todėl konstatuotina, kad 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl šiuo atveju taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir kaltinamojo padaryta nusikalstama veikos perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

Aprašant pradinį kaltinimą A. K. buvo nurodyta, kad jis „konflikto metu su G. B., abiem nugriuvus ant žemės, iš pastarojo striukės kišenės ištraukė ir atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“. Kadangi išnagrinėjus bylą nebuvo neginčytinai nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“ A. K. pagrobė iš nukentėjusiojo G. B. striukės kišenės, todėl ši aplinkybė, kad „iš pastarojo striukės kišenės ištraukė“ pašalinta iš kaltinimo kaip neįrodyta ir kaltinimas papildytas aplinkybe, kad konflikto metu su G. B., abiem nugriuvus ant žemės, atvirai pagrobė iš G. B. kišenės ant žemės nukritusį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Lite“.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas nukreiptas į kito asmens nuosavybę. A. K. anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 177-188). Visa tai jį apibudina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu dėl savo neteisėtų veiksmų atsiprašė, savo elgesį vertino kritiškai. Kaltinamasis anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat ne vieną kartą teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 177-188), šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame procese. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę – jis yra jauno amžiaus, nevedęs, iki suėmimo nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 168-176), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus bus pasiekti A. K. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. K. atžvilgiu 2023 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi minėtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 20 d. 17.33 val. iki 2023 m. kovo 21 d. 15.35 val. (viena para) (t. 2, b. l. 23-30), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (t. 2, b. l. 31-33).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 14.3.2.1. punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo A. K. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 155 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis buvo pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo A. K. valios, nes kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17907-23 metu yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 20 d. 17.33 val. iki 2023 m. kovo 21 d. 15.35 val. (vieną parą), kas atitinka vieną laisvės atėmimo bausmės dieną ir laikyti, kad yra atlikta viena laisvės atėmimo bausmės diena.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nepriteisti iš kaltinamojo A. K. 155 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 00 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė