Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-274-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-04-05Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-502-753/2019Nutartis · 2019-03-15Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-11Kauno apygardos teismas
  4. T-1643-946/2019Nutartis · 2019-09-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
1S-274-594/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51852-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
P. K.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-274-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51852-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo P. K. (toliau – P. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-89 taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant P. K. sumažintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu P. K. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. vasario 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-89 nutarta nuteistajam P. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis P. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. vasario 11 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-89 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi, ignoravo šiuose straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, dėl ko, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Motyvuodamas šią išvadą nuteistasis pažymi, kad teismas privalo vertinti tik tai, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes, tuo tarpu vertindamas jo nusikalstamą elgesį didinančius veiksnius pirmosios instancijos teismas pažeidė BVK nuostatas bei Komisijos nutarime išdėstytų faktinių aplinkybių autentiškumą, savaip interpretavo byloje esančius duomenis. Skundu pabrėžiama, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos ir jų sunkumas yra vertinami bendrame kitų faktinių aplinkybių kontekste ir negali turėti esminės įtakos sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi ši aplinkybė nekis visą bausmės atlikimo laikotarpį, ji neišnyks ir visiškai atlikus bausmę. Analogiškos pozicijos, pasak P. K., laikomasi ir teismų praktikoje.

4.2. Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų. Teigiama, kad vertindamas šias aplinkybes apylinkės teismas neteisingai perfrazavo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, išrinko vien tik neigiamas aplinkybes, ignoruodamas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius faktus. Tokias teismo išvadas nuteistasis vertina kaip jį žeminančias ir suformuotas turint išankstinį tikslą įrodyti, kad lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas. Nepagrįstai, pasak P. K., buvo vertinamos ir aplinkybės dėl jo alkoholio vartojimo, kadangi teismo pareiga analizuojamu atveju yra tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet nenagrinėti nuteistojo gyvenimo iki bausmės atlikimo pradžios. P. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir tai, kad jis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugeba rasti jokių alternatyvų, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, apie ateities planus kalba labai nekonkrečiai, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kadangi, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išėjęs į laisvę jis bus įdarbintas UAB „V.“, pataisos namuose lankė Alkoholio prevencijos užsiėmimus, dalyvavo adaptacijos/integracijos į visuomenę bei pozityvaus užimtumo, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos, bei teisinio ir socialinio švietimo programose.

4.3. Kritiškai vertinami ir skundžiamos nutarties motyvai dėl pataisos namuose nuteistojo vardu gautų vykdomųjų raštų 3932,91 eurų sumai vykdymo, teigiant, jog apmokėti jų, būdamas pataisos namuose, P. K. neturi jokios galimybės. Motyvuodamas šią išvadą nuteistasis pažymi, kad jokio turto jis neturi, iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyveno su savo tėvu, dirbo, bet gaunamo atlygio jam užtekdavo tik minimaliam pragyvenimui. Be to, nuo pat bausmės atlikimo pradžios jis siekė įsidarbinti ir vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, ką sėkmingai pagal išgales daro ir šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo P. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo P. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 76 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir P. K. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju, turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šiame kontekste atsakant į nuteistojo skundo argumentus vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Esant šių duomenų visumai, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

9. Įvertinus P. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, du kartus skatintas, išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „V.“, turės ir gyvenamąją vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama P. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad netvirtindamas Komisijos nutarimo apylinkės teismas iš esmės išrinko tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir remdamasis jomis sprendė, jog lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas, tačiau, įvertinus skundžiamos nutarties turinį akivaizdu, kad joje buvo aprašytos ir teigiamai P. K. charakterizuojančios aplinkybės, kurių visumos, įvertinus jas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nepakako jo lygtiniam paleidimui. Toks lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų faktų įvertinimas nei BVK, nei BPK nuostatų, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nepažeidžia.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli P. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo mąstymas, elgesys bei nuostatos, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

11. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje P. K. buvo teistas ne kartą, šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, kurių pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, jos kontekste sprendžiant P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (LITEKO duomenys), tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, savo elgesio laisvėje tinkama linkme nekoregavo ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas ir sunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis negeba, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, P. K. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

12. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skundu, negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia P. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia. Neignoruojant šių aplinkybių įvertintina ir tai, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra spontaniškas, dažnai pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, jo elgesys dažnai pasireiškia nekontroliuojamo pykčio protrūkiais, tačiau pats nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų, dažnai kartoja tas pačias klaidas kas, įvertinus tiek buvusį nuteistojo teistumą, tiek ir P. K. padarytų nusikaltimų, pasireiškusių spontaniškumu, pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paminėtos aplinkybės gali neabejotinai nuteistąjį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Nors skundu apygardos teismui su šiomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinkama, teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje jos paminėtos nepagrįstai, tačiau atmetant šiuos nuteistojo argumentus vis tik pažymėtina, kad šios aplinkybės buvo įvardintos ir Socialinio tyrimo išvadoje, todėl jų paminėjimas skundžiamoje nutartyje bei rėmimasis jomis, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, šiuo konkrečiu atveju nekvestionuotinas.

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į P. K. alkoholio vartojimo problemas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta šiam apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamumui, praeityje nuteistojo įvykdyti nusikaltimai taip pat buvo daromi šiam apsvaigus nuo alkoholio, šio faktoriaus įvertinimas sprendžiant P. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skundu, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo elgesys kartais pasireiškia nekontroliuojamo pykčio protrūkiais, kurie pasireiškia P. K. būnant neblaiviu, kas įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį, suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo alkoholio vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui šiam būnant laisvėje. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir aplinkiniams bei yra lankęs 14 val. Alkoholio prevencijos užsiėmimus, kadangi, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, negeba rasti jokių alternatyvų ir neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Esant tokioms P. K. charakterizuojančioms aplinkybėms pagrįstai manyti, jog alkoholio vartojimo problemos šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualios ir jos nepasikartos nuteistojo lygtinio paleidimo atveju, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Abejonių tinkamu P. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistais yra įgijęs 10 klasių išsilavinimą, turi staliaus, baldžiaus-restauratoriaus ir elektriko specialybes, laisvėje dirbo UAB „V.“, kur planuoja grįžti ir lygtinio paleidimo atveju (yra tai patvirtinanti pažyma), tačiau, sprendžiant iš nuteistojo skundo turinio, gaunamo darbo užmokesčio laisvėje jam vos užtekdavo minimaliems savo poreikiams tenkinti, kas įvertinus pataisos namuose jo vardu gautų vykdomųjų raštų sumą (3932,91 eurai), jokių santaupų neturėjimą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose nuteistasis dirba, iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra dengiami jo finansiniai įsiskolinimai, tačiau net ir būnant pataisos namuose, kur būtiniausi nuteistųjų poreikiai yra tenkinami pataisos namų lėšomis, iš darbo gaunamo užmokesčio P. K. pragyvenimui nepakanka, dėl ko, jam finansiškai padeda tėvas bei močiutė, kas neabejotinai patvirtina ir tam tikrą finansinį nuteistojo neišprusimą, kurio egzistavimas neabejotinai gali sudaryti jam tam tikrus sunkumus laisvėje ir paskatinti jį nusikalsti.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią P. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog P. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDanguolė Šiugždinytė