Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei - Drazdienei, Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, J. U. gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. U. 2019 m. liepos 10 d. apie 20.20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Č. K. priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vyriausiesiems patruliams A. V. ir P. S., atvykusiems pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir aiškinantis įvykio aplinkybes, atsisakė nurodyti pareigūnams savo asmens duomenis, pasitikrinti girtumą, nevykdė pareigūnų reikalavimų eiti prie tarnybinio automobilio ir Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vyriausiojo patrulio P. S. vedama, laikant ją už kairės rankos, į policijos tarnybinį automobilį asmenybės nustatymui, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vyriausiajam patruliui P. S. į veidą, padarydama jam poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje ir tuo jam nežymiai sutrikdydama sveikatą.

Nukentėjusysis P. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. jie patruliavo Vilniaus mieste ir gavo iškvietimą dėl smurto Širvintų mieste. Kadangi visi policijos ekipažai buvo užimti, jie nuvyko pagal iškvietimą. Atvažiavus į Širvintų kaimą, juos pasitiko kaimynai, kurie nurodė, kad namie yra asmenys, su kuriais konfliktavo. Jie su kolega užėjo pas kaimynus. Ten buvo dvi moterys ir vienas vyras, kurie buvo neblaivūs. Jie paprašė paaiškinti situaciją ir pateikti asmens dokumentus. Viena moteris ir vyras pateikė savo dokumentus, o kita moteris U. kategoriškai atsisakė, buvo stipriai neblaivi, ėmė reikšti nepasitenkinimą. Dar kartą pareikalavus pateikti dokumentus, ji vėlgi atsisakė tai padaryti, todėl buvo nuspręsta nuvesti ją prie tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui. Jis suėmė tą moterį už kairės rankos ir vedant ją į tarnybinį automobilį virtuvėje ji atsisukusi staigiu judesiu dešine ranka sudavė smūgį jam į kairę akį/paakį. Tada buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, moteris buvo pargriauta ant žemės, bandyta jai uždėti antrankius. Kadangi moteris bandė išvengti sulaikymo, priešinosi, todėl buvo panaudotas elektrošoko impulsas Taser, po ko ji atsipalaidavo, tada buvo uždėti antrankiai ir ji pristatyta į policijos komisariatą. Po suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, buvo paraudimas, buvo nuvažiavęs į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. jie gavo iškvietimą dėl smurto/konflikto. Juos atvykusius pagal iškvietimą pasitiko pranešėjas ir jo žmona, kurie paaiškino, kad pas jo motiną yra atėjusi draugė, kuri kėlė konfliktus, triukšmavo, vartojo alkoholį, trukdė ilsėtis. Pranešėjas pats bandė nuraminti, sudrausminti tą moterį, tačiau ji pradėjo jam grasinti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Pranešėjas pageidavo rašyti pareiškimą. Pranešėjas nurodė, kur yra ta moteris. Jie užėjo į tą patalpą ir ten rado tris asmenis: vieną vyrą ir dvi moteris. Tarp jų buvo ir ta moteris, dėl kurios buvo gautas pranešimas. Jie pradėjo aiškintis aplinkybes, bendrauti, paprašė pateikti dokumentus. Ta moteris, dėl kurios atvyko, buvo konfliktiškai nusiteikusi, neprisistatė, reikalavo jų dokumentų. Jiems parodžius tarnybinius pažymėjimus, ji ir toliau nevykdė jų reikalavimų, nėjo iki tarnybinio automobilio tapatybei nustatyti. Jai toliau nevykdant reikalavimų, jie ją paėmė už rankos ir vedėsi link tarnybinio automobilio. Kadangi bute buvo mažai vietos, kolega vedė moterį pirmas, laikė už rankos, o jis ėjo iš paskos. Tuo metu moteris dešinės rankos kumščiu smūgiavo kolegai ir pataikė į akį (veido sritį). Nedelsiant moteris buvo paguldyta ant žemės, surakinta antrankiais ir nuvesta į tarnybinį automobilį. Kolega sakė, kad jam skauda, po to nuvažiavo į ligoninę, kad jį apžiūrėtų.

Liudytoja K. I. posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. vakare pas jos anytą atėjo J. U. ir jos abi gėrė alkoholinius gėrimus. Jie paprašė J. U. išeiti, tačiau ji nesutiko. J. U. šaukdama puolė jos vyrą T. I., ranka užsimojo jam suduoti, bet jis pasitraukė ir ji jam nesudavė. Tuomet jie iškvietė policijos pareigūnus, o J. U. nuėjo pas V. U. į butą. Atvykę pareigūnai nuėjo pas V. U.. Netrukus į kiemą išėjęs vienas policininkas pasakė, kad jam trenkė į veidą ir iškvietė pastiprinimą (b.l. 66-68).

Liudytojas T. I. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. vakare pas jo motiną atėjo J. U. ir jos abi gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jos rėkavo, triukšmavo, todėl jie nusprendė iškviesti policiją. Atvykę pareigūnai nuėjo į kitą namo dalį, kur gėrė moterys, todėl jie nieko nematė. Išėjęs pareigūnas pasakė, kad jam davė į veidą. Jie pamatė tik, kai išvedinėjo J. U., kuri buvo surakinta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 2440/2019 (01) nurodyta, kad P. S. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Širvintų ligoninę 2019 m. liepos 10 d. 21.50 val. Sužalojimas nustatytas P. S. kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.t. 1, b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą darytina išvada, jog buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 286 straipsnyje ir šią veiką padarė J. U.. Nusikaltimas yra įrodytas nukentėjusiojo P. S., liudytojų A. V., K. I., T. I. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. G 2440/2019 (01). J. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes ji panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui atliekančiam viešojo administravimo funkcijas, t. y. ji 2019 m. liepos 10 d. apie 20.20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, Č. K. priklausančioje namo, esančio Draugystės g. 16, Širvintų k., Širvintų sen., Širvintų r., dalyje Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vyriausiesiems patruliams A. V. ir P. S., atvykusiems pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir aiškinantis įvykio aplinkybes, atsisakė nurodyti pareigūnams savo asmens duomenis, pasitikrinti girtumą, nevykdė pareigūnų reikalavimų eiti prie tarnybinio automobilio ir Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos vyriausiojo patrulio P. S. vedama, laikant ją už kairės rankos, į policijos tarnybinį automobilį asmenybės nustatymui, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vyriausiajam patruliui P. S. į veidą, padarydama jam poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje ir tuo jam nežymiai sutrikdydama sveikatą.

BPK 395 straipsnis nustato, kad proceso dėl nepakaltinamumo ar ribotai pakaltinamo asmens padarytos veikos metu, taip pat proceso asmeniui, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, metu turi būti įrodinėjama:

1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės;

2) ar asmuo padarė įstatymo uždraustą veiką;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo metu, teismo proceso metu;

4) koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to;

5) baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padarytos žalos pobūdis ir dydis.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. spalio 15 d. – 2019 m. lapkričio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-197/2019 nurodyta, kad J. U. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija; pagal savo psichikos būklę ji baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. U. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, pagal savo psichikos būklę ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. J. U. dalyvavimas teismo procese nėra tikslingas. Pagal savo psichikos būklę J. U. negali teisingai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimui teisme, jos parodymai vertintini kritiškai. J. U. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. t. 1, b. l. 172-178).

Ekspertas M. J. teismo posėdyje nurodė, kad patvirtino ekspertizės akto išvadą. Paaiškino, kad atliko ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę J. U., kurios metu buvo įvertinti visi pateikti duomenys, bylos medžiaga, medicininiai dokumentai, tiriamoji buvo ištirta, atliktas psichologinis ištyrimas. Jis paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu įtariamoji sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Sutrikimas išlieka ir šiuo metu, J. U. ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ji yra visiškai nepakaltinama, psichikos sutrikimas yra pažengęs, todėl rekomenduojama jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Įvertinus J. U. ligos eigą, stebint simptomus, galima apsiriboti ambulatorinėmis priverčiamosiomis priemonėmis, kadangi tikėtina, kad ambulatorinėmis priemonėmis galima išlaikyti psichikos būklę pakankamai gerą ir veikos nesikartotų.

Teismas, įvertinęs ekspertizės akto duomenis ir eksperto teisme duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad J. U., darydama pirmiau nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo psichikos sveikatos sutrikimu (jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija). Dėl tokios savo psichikos sveikatos būklės J. U. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo suvokti jų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad J. U. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, yra nepakaltinama (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus J. U. padarytos veikos pavojingumą, tai, kad jos elgesys yra pavojingas visuomenei, taip pat asmens sveikatos būklę, atsižvelgiant į ekspertizės akte ir teismo posėdyje eksperto pateiktas išvadas ir rekomendacijas, teismas sprendžia, kad yra tikslinga J. U. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kartu teismas pažymi, kad J. U. nesilaikant paskirtų medicinos prievartos priemonių, ar pablogėjus jo psichinės sveikatos būklei, skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės gali būti pakeistos į kitas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Paskirdamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 eurų civilinį ieškinį kompensuoti žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiojo P. S. gydymo.

BPK 115 straipsnis nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-161-1076/2019). Baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-412/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012. Nagrinėjamu atveju J. U. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra laikoma nusikaltimu, nes nėra visų nusikaltimo požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. BPK 113 straipsnyje yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nukentėjusiajam žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad dėl įstatymo uždraustos veikos kilusi žala iš paminėtų asmenų gali būti išieškoma civilinio proceso tvarka, todėl civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant ieškovui teisę dėl nepakaltinamos J. U. padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą CK nustatyta tvarka.

J. U. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti, kad J. U. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, padarė būdama nepakaltinama ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 15,26 eurų žalos atlyginimą, palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti J. U., jos šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.