Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Tomui Žukauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta 60 MGL, kas sudaro 2259,60 eurų bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro direktoriumi, 2015 m. kovo 13 d. apie 14.25 val., būdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Skyrius) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojai - Skyriaus vedėjai V. B., kuri, pagal Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64, 7.1. p. - vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (pagal Skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63), 4.1.3. p. perduoda asmenims neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus (...), sudaro valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartis, jas keičia ir nutraukia, pagal 4.1.15. p. išduoda (arba atsisako išduoti) sutikimus perleisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esantį nekilnojamąjį daiktą ir valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų perleidžiant nekilnojamajam daiktui (jo daliai) eksploatuoti, nuomos teisę, ir kt.), pagal 7.4.3. p. turėdama funkciją perduoti asmenims neatlygintinai naudotis arba išnuomoti valstybinės žemės sklypus, pagal 7.28. p. turėdama funkciją pagal kompetenciją nagrinėti ir dalyvauti nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus bei rengti ir dalyvauti rengiant atsakymus į juos, ir kt., tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – šokoladinių saldainių „After Eight“ dėžutę, kurios vertė ne mažesnė kaip 2,17 eurų ir 20 eurų, t. y. ne mažesnį, kaip 22,17 eurų vertės kyšį, už teisėtą V. B. veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už konsultacijas, patarimus bei valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymą ir pasirašymą ateityje, V. B. atstovaujant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 60 arų dydžio ploto, reikalingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrui priklausančių statinių (betono mazgo, operatorinės, katilinės, 3 aikštelių, pastogių ir vandentiekio tinklų) eksploatavimui, priežiūrai ir saugiam naudojimui užtikrinti.Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniame skunde prašo atnaujinti įrodymų tyrimą bei panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį V. J. atžvilgiu, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.Skunde nurodo, kad nuosprendis priimtas neteisėtai, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Apeliantas V. J. prašo išteisinti, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes nuteistasis nesiūlė, nedavė kyšio, neatliko kitų neteisėtų veiksmų. Apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 227 straipsnio 4 dalį selektyviai grindžiamas tik faktinėmis aplinkybėmis ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės iš esmės yra kildinamos iš civilinės bylos Nr. 3K-3-627-686/2015 faktinės situacijos, kurioje nuteistasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro direktoriumi, buvo civilinės bylos pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu proceso šalis. Šis civilinis teisinis ginčas, neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir dėstė civilinės bylos faktines aplinkybes, tokiu būdu grįsdamas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės pagrindinio požymio – veikos ir ją sąlygojusių aplinkybių – teisinį vertinimą, kad neva dėl šių teisminių ginčų nuteistasis ir bendravo su skyriaus vedėja V. B..Skunde pažymėjo, kad vykstant civiliams teisminiams ginčams, nuteistasis sudarė 2014 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria iš pardavėjų R. V., A. R., atstovaujančio A. K., pirko pastatą – kalkių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Sutarties 8.5 punktu aiškiai patvirtino, kad UAB „“ prekybos centrui pakanka ir ateityje pakaks šiuo metu nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies, todėl dėl papildomo žemės sklypo ploto nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centras į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos D. skyrių nesikreips. Anksčiau minėtosios civilinės bylos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad iki 2015 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nuteistojo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centras valdė nuosavybės teise iš AB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus statinius. Civilinės bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos D. skyriaus valstybės tarnautojai ar skyriaus vedėja būtų atlikę teisėtus neteisėtus veiksmus, siekiant nuteistajam palankaus teisinio rezultato.Skunde taip pat teigiama, kad nuteistąjį su V. B. siejo asmeninio pobūdžio santykiai, artimas bendravimas tęsėsi jau keletą metų. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos V. B. 2016 m. kovo 16 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jų bendravimas neapsiribojo tik formaliomis temomis. V. B., būdama žemėtvarkos specialiste, paaiškino kokius veiksmus turi atlikti nuteistasis, siekdamas gauti žemės sklypo atidalijimą, adresu (duomenys neskelbtini), aptardavo teisminius procesus, kuriuose nuteistasis dalyvauja. Bylos medžiagoje esantys kriminalinės žvalgybos protokolai tik patvirtina nuteistojo ir liudytojos V. B. parodymus apie tai, kad nuteistąjį ir V. B. siejo asmeniniai santykiai. Nuteistojo pokalbiuose negalima įžvelgti nei pasiūlymo, nei pažadėjimo duoti kyšį, nebuvo ir jokių užuominų apie tai, kokio veiksmo nuteistasis reikalauja iš V. B.. Pokalbių turinys nerodo, kad skyriaus vedėja būtų atlikusi veiksmus, kurių neturėjo atlikti.Skunde nurodoma ir tai, kad neva 2014 m. lapkričio 20 d., 11.27 val., V. B. paskambinusi telefonu kalbėjosi su nuteistuoju ir aptarė V. J. darbinius reikalus, neva nuteistasis klausė dėl galimybės įteisinti papildomą žemės plotą, yra visiškai absurdiškas, klaidingai interpretuojamas pokalbio turinys, vertinamos tik pavienės frazės. Klaidingai interpretuojami ir kitų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose fiksuoti pokalbių fragmentai, vertinant pavienes frazes, neimant domėn visos situacijos ir konteksto, kad nuteistasis su V. B. bendravo betarpiškai. Taip pat paaiškino, kad teismas klaidingai interpretavo ir nuteistojo 2015 m. kovo 13 d. vizito pas V. B. aplinkybes, paaiškindamas, kad atsivežta saldainių dėžute ketino pavaišinti skyriaus vedėją tikėdamasis išgerti kavos, o pinigai buvo gražinti V. B. už pastarosios sumokėtą vakarienę kavinėje, kuomet vykdami iš sodybos netoli P. kaimo, sustojo papietauti. Nesutinka su teismo argumentu, kad pateikta sąskaita neįrodo aplinkybės, kad V. J. ir V. B. pietavo pakelės kavinėje nurodytu laiku ir kad už pietus atsiskaitė V. B.. Pažymi, kad nuteistojo paaiškinimus apie tai, kad pinigai buvo ne kyšis, bet sumokėtų pinigų už pietus pakelės kavinėje atidavimas, patvirtino ir pati liudytoja V. B.. Nuosprendžio motyvuojamosios dalies argumentus dėl neva duoto kyšio paneigia ir eksperto pateikta 2015 m. kovo 13 d. V. B. darbo kabinete užfiksuoto vaizdo – garso įrašo fragmento stenograma, kurioje užfiksuoti asmeninio, neformalaus pokalbio fragmentai. Teismas klaidingai interpretavo nuteistojo frazę ir nepagrįstai padarė išvadą, kad neva jie kalbėjo apie nuomojamojo valstybinės žemės sklypo dalį. Pažymi, kad Ekspertizės centro 2017 m. sausio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11K-373(16) išvadose aiškiai pasisakyta, kad dėl fiksuoto vaizdo techninių charakteristikų pateikta ekspertizei skaitmeninė vaizdo byla nėra tinkama identifikaciniams tyrimams. Todėl pagal ją teismas negalėjo daryti neginčijamos išvados dėl vizito ir pokalbio tikslo.Aplinkybės, kad V. B. skambino D. statybos inspektoriui G. Č. ir (duomenys neskelbtini) A. A., neturėtų būti traktuojamos kaip pastangos veikti nuteistojo ir jo interesų patenkinimo naudai, kadangi remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1Pl-(2.1)-64 patvirtintomis skyriaus vedėjos pareigybių aprašymo nuostatomis į jos darbo kompetenciją įėjo bendradarbiavimas tarpinstituciniu lygiu sprendžiant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų klausimus. Teigia, jog bylos duomenys rodo, jog nuteistasis niekada nedavė ir nesiūlė kyšio, neatliko ir kitokio pobūdžio veiksmų, kurie galėjo sudaryti prielaidas V. B. pagalvoti, jog jai bus atlyginta už jos įgaliojimų vykdymą.Teismas nepagrįstai rėmėsi ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-970/2016, kurioje V. B. pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Teismas turėjo atsižvelgti į teismo baudžiamojo įsakymo prejudicinės galios ribotumą. Teismas tarp šių bylų nustatęs prejudicinį ryšį visiškai nevertino kitų ginčui reikšmingų aplinkybių – pačios V. B. parodymų teisiamojo posėdžio metu, nuoseklių nuteistojo parodymų, 2017 m. sausio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11K-373(16), kurio išvadose aiškiai konstatuota, kad dėl fiksuoto vaizdo techninių charakteristikų pateikta ekspertizei skaitmeninė vaizdo byla nėra tinkama identifikaciniams tyrimams. 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamajame įsakyme esančius V. B. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes juos sąlygojo V. B. suinteresuotumas ir siekis palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti ilgo teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo, juolab, jog teisminis ginčas taip pat yra susijęs ir su jautria santykių sfera. Jau įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, liudytoja V. B. prokuroro iniciatyva buvo apklausta teisminiame nagrinėjime ir papasakojo visas tikrąsias artimo bendravimo su nuteistuoju aplinkybes. Visa tai rodo, kad teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, įrodomąją reikšmę suteikdamas civilinės bylos Nr. 3K-3-627-686/2015 nagrinėjimo faktui ir iš teisminių ginčų sekusiam valstybinės žemės nuomos klausimui.Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų tyrimo taisyklės, taip pat pažymėta, jog vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teisme būtina atlikti įrodymų tyrimą, perklausyti garso įrašą, kuris buvo pateiktas fonoskopinės ekspertizės atlikimui bei iš institucijos išreikalauti garso įrašą, kuris buvo suformuotas pašalinant garso įrašymo trikdžius ir jį išklausyti teismo posėdyje.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas atmetamas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad gynėjas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo ginamojo V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, teikdamas, jog jo ginamasis nusikalstamos veikos nepadarė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymima, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju, įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. BPK 301 straipsnio 1 dalies nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas, perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, pripažindamas V. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo, paisė iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus skirtinguose proceso etapuose duotus nuteistojo, liudytojos parodymus, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamą nuosprendį grindė ir civilinės bylos Nr. Nr. 2-1431-230/2014 duomenimis. Priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamu teismo nuosprendžiu visi įrodymai aptarti, atskleistas jų turinys, tarpusavio ryšys, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas išsakė nuomonę, kad būtina atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją V. B., siekiant pašalinti visus prieštaravimus, vėliau šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme itin išsamiai buvo apklausta V. B., šioje apklausoje dalyvavo ir gynėjas, kuris uždavė rūpimus klausimus. Taip pat pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai ir detaliai peržiūrėti ir vaizdo bei garso įrašai. Dėl dalies jų buvo paskirta ir atlikta fonoskopinė ekspertizė. Pagal faktines aplinkybes, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis kaltės klausimus, nusikalstamos veikos kvalifikaciją, pritaikytas tinkamai (BK 2 straipsnio 3 dalis). Teismo išvadas paneigiančių duomenų kolegija nenustatė. Vien tai, kad teismas priėmė V. J. nepalankų sprendimą ir įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, padarytos neteisingos išvados, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, jų papildymo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2013, 2K-517-303/2015). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis V. J. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu neigė perdavęs voką, kuriame buvo pinigai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, nuteistasis V. J. parodė, kad 2015 m. kovo 13 d. vykusio susitikimo metu su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos D. skyriaus vedėja V. B., jis perdavė ne kyšį, o grąžino skolą už pietus, už kuriuos prieš tai buvo sumokėjusi V. B., jų bendro laisvalaikio praleidimo metu. Anot V. J., po V. B. pasakymo, kad ji tuo neužsiima suprato, kad draugiški, intymūs santykiai gali nutrūkti, todėl žinodamas, kad ji turi rūpesčių su kaimyne dėl garažo stogo, pasakė, kad taip prisideda prie to nuplėšto stogo gabalo. Tačiau kolegijos nuomone tokius jo parodymus paneigia byloje esančių duomenų visuma, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Iš byloje esančių Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose už fiksuotų pokalbių stenogramų ir pirmosios instancijos teisme perklausytų jų įrašų bei prie 2017 m. balandžio 7 d. ekspertizės akto esančio vaizdo – garso įrašo fragmento nuo 27 min. 07 s iki 32 min. 40 s stenogramos, matyti, kad pokalbio metu, kai V. J. perdavė saldainių dėžutę ir voką su pinigais nebuvo kalbama apie skolos grąžinimą ar nuplėštą garažo stogą. Priešingai nei nurodo gynėjas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi fonoskopinės ekspertizės aktu ir prie jo pridėta įrašo fragmento stenograma, nes ekspertai pasisakė, kad tik dėl fiksuoto vaizdo techninių charakteristikų pateikta ekspertizei skaitmeninė vaizdo byla, nėra tinkama identifikaciniams tyrimams, nustatyti vaizdo įraše užfiksuotų objektų charakteringus elementus, užrašus, kiekį naudojant programinę įrangą nėra galimybės. Nuteistojo V. J. pateiktos versijos apie atlygį už prieš tai V. B. sumokėtus pietus nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. 12, nes minėta sąskaita nėra informatyvi. Iš jos nėra aišku nei kada, nei kas ją apmokėjo ir, ar iš viso ji buvo apmokėta. .Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. B. parodė, kad 2015 m. kovo 13 d. į jos darbo kabinetą atvykęs V. J. ir voką su pinigais perdavė kaip skolą už prieš tai jos apmokėtus bendrus pietus. Apie šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, nes nenorėjo, kad paaiškėtų jų artimi, intymūs santykiai. Ji siekė, kad jos atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas kuo greičiau baigtųsi, todėl visą kaltę pripažino ir byla buvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat liudytoja parodė, kad kadangi jos ir V. J. santykiai buvo artimi, tai jam buvo žinomos ir jos nesutarimas su kaimyne dėl pastato stogo. Tačiau tokius liudytojos V. B. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, kaip siekį V. J. duoti palankius parodymus. Su tokiu liudytojos V. B. parodymu vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos vertinant 2016 m. balandžio 11 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. B. be kitų nusikalstamų veikų, pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2015 m. kovo 13 d. apie 14.25 val., būdama savo darbo vietoje iš V. J. savo naudai tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – ne mažiau kaip 20 Eur kyšį. Teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad baudžiamasis įsakymas yra viena iš nuosprendžio rūšių, kuriuo nustatomas juridinis faktas, todėl ją atitinkamai įforminus gali būti laikoma įrodymu ir kitoje byloje, kuri nagrinėjama dėl tų pačių įvykių. Tai pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas. . Gynėjas apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje akcentavo ir tai, kad V. J. neturėjo jokio tikslo kreiptis dėl kokios nors pagalbos į V. B. dėl valstybinės žemės ribų pakeitimo, nes iki šiol minimo žemės sklypo plotas yra nepakitęs. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šie gynėjo teiginiai nepaneigia skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių. Nors gynėjas apeliacinės instancijos teismo pateikė dokumentus tvirtindamas, kad iki šiol nėra pasikeitęs nuomojamos žemės sklypas, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visgi V. J. 2015 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos D. skyrių prašydamas patikslinti nuomojamą žemės sklypo plotą jo valdomų statinių privažiavimui ir aptarnavimui (t. 2 b. l. 42). Be to, iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir garso įrašų neabejotinai matyti, kad nuteistasis V. J. su V. B. bendravo jo vadovaujamos įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų statinių eksploatavimo, nugriovimo, statybos valstybiniame žemės sklype klausimais, nuomojamo žemės sklypo padidinimo galimybėmis, prašė tarpininkavimo sprendžiant įvairius kitus klausimus su kitų įstaigų vadovais. Kas paneigia aplinkybę, kad 2015 m. kovo 13 d. V. J. vizitas buvo dėl skolos grąžinimo už pietus. Nuosprendyje detaliai pacituotas pokalbių turinys patvirtina, kad dėl tokių V. J. prašymų V. B. skambino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) poskyrio vyr. specialistui. Priešingai nei nurodė gynėjas, byloje esančių pokalbių turinys paneigia V. B. parodymus, kad ji kitų institucijų vadovams ar specialistams skambino savo iniciatyva iš draugiškumo V. J.. Būtent byloje esantys pokalbiai patvirtina, kad V. B. veikė V. J. naudai ir jo vadovaujamos įmonės interesais. . Nuteistojo V. J. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad užfiksuotuose pokalbiuose tarp jo ginamojo ir V. B. nėra pagrindo įžvelgti nei pasiūlymo, nei pažadėjimo duoti kyšį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog V. J. nuteistas už tai, kad tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų, nagrinėjamu atveju – davimo.. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, kad sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ar kitaip vertinti įrodymus, todėl konstatuoja, kad reikšmingos apelianto kaltei ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, laikantis BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui priimti teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir įtikinamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius, V. J. pagrįstai pripažino kaltu už šios nusikalstamos veikos padarymą. Dėl šių aplinkybių nuteistojo V. J. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.