Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-235-253/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-11
Bylos Nr.
2A-235-253/2011
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00301-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
UAB „Angorela“
Atsakovas
V. B.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-235-253/2011

Teisėja Virgina Pankauskienė Proceso Nr. 2-43-3-00301-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.4; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gegužės 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Angorela“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Angorela“ ieškinį atsakovui V. B. dėl avanso grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 15 000,00 Lt sumokėtą avansą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Angorela“ ir V. B. 2006-02-03 sudarė preliminarią sutartį dėl įrangos ir pastatų pirkimo-pardavimo. Šia sutartimi šalys įsipareigojo iki 2006-03-15 sudaryti betono blokelių gamybos įrangos „Zenit“ su 12, 6 ir 8 dalių blokų formomis, pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga, komunikacijomis ir skaitikliais pirkimo – pardavimo sutartį su nuomos teisės į žemės sklypą, esantį po ir šalia parduodamo turto, perleidimu. Pagal sutartį ieškovė 2006-02-14 sumokėjo atsakovui 15 000 Lt avansą, bet pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nuo preliminarios sutarties sudarymo pradžios buvo nesąžininga – sumokėjo tik dalį avanso, bei delsė sudaryti pagrindinę sutartį, nes neturėjo pinigų. Taip pat nurodė, kad pagrindinę sutartį buvo pasiruošęs sudaryti jau 2006-02-24, kai gavo pažymą pastatų pardavimui iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, buvo finansiškai suinteresuotas kuo greičiau turtą parduoti, kadangi turėjo įvairių finansinių įsipareigojimų bankams. Kadangi iki 2006-03-15 pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o išduotos pažymos galiojimas ėjo į pabaigą, jis susirado kitą pirkėją ir 2006-03-24 pardavė sandėlį ir betono blokelių įrangą R. J.. 15 000 Lt sumokėto avanso jis neprivalo grąžinti ieškovei, kadangi pagal sutartį šis avansinis mokėjimas pripažįstamas kaip bauda už ieškovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-07-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pasibaigus preliminarios sutarties terminui, šis terminas nebuvo pratęstas ir šalys nesudarė pagrindinės sutarties, o atsakovas sutartyje nurodytą turtą pardavė kitam pirkėjui jau pasibaigus preliminariajai sutarčiai. Atsakovas buvo finansiškai suinteresuotas kuo greičiau sudaryti pagrindinę sutartį ir jau 2006-02-24 turėjo pardavimui būtinus dokumentus, tačiau ieškovė iki pagrindinės sutarties sudarymo 2006-03-15 iš banko nebuvo gavusi paskolos. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, ar neįvykdė kitų savo įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti 2010-07-12 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pasilikdamas ieškovės avansą atsakovas nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėjo. Ieškovė teigia, kad teismas rėmėsi pažodiniu sutarties tekstu ir neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, ieškovė niekada nepareiškė, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, jos ketinimai buvo rimti, taigi, nors preliminariosios sutarties terminas buvo pasibaigęs, šalių jis buvo pratęstas. Be to, nėra jokių įrodymų, kad ieškovė nepagrįstai delsė sudaryti pagrindinę sutartį, tad teismas nepagrįstai pripažino sumokėtą 15 000 Lt avansą bauda. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nebuvo laiku pasiruošęs sudaryti pagrindinės sutarties ir nepagrįstai vengė ją sudaryti. Be to, atsakovas nepatyrė nuostolių, kadangi turtą pardavė kitam asmeniui už tą pačia sumą, kokią būtų gavęs iš ieškovės.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė savo ketinimų mokėti už perkamą turtą – nesumokėjo pinigų, nepateikė dokumentų apie pinigų turėjimą ar ketinimą gauti paskolą. Preliminari sutartis nebuvo pratęsta, kadangi toks pratęsimas turi būti raštiškas. Nurodo, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas turtą parduoda, kad atsiskaitytų su banku. Jis sutarties sudaryti nevengė, preliminariosios sutarties sąlygų įvykdymo laukė ir terminui pasibaigus, tačiau pažymai, kuri reikalinga sandoriui sudaryti, galiojant ribotą laiką, turtą kitam pirkėjui pardavė paskutinę pažymos galiojimo dieną. Dėl to išvengė didesnių nuostolių, tačiau patyrė nepatogumų ir pergyvenimų, todėl 15 000 Lt avansinio mokėjimo kaip bauda pagrįstai priklauso atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso – 15 000 Lt – grąžinimo ieškovei, kadangi nesudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytą preliminariąją sutartį ir nesiaiškino šalių tikrųjų ketinimų – ieškovės ketinimai sudaryti pagrindinę sutartį buvo rimti, ji kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo ir nepareiškė noro nutraukti preliminariąją sutartį. LR CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis ir sutartu terminu šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-02-03 tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje šalys sutarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2006-03-15. Suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (LR CK 6.165 str. 5 d.). Preliminariojoje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas galėjo būti pratęstas rašytiniu ieškovės ir atsakovo susitarimu (2006-02-03 preliminariosios sutarties 13 p., LR CK 1.73 str. 1 d. 7 p.). 2010-06-30 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas M. Z. parodė, kad raštu pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo tęsiamas, nes tikėtasi, kad sutarties sudarymo terminai bus nukelti. Sutarties sudarymo terminas žodžiu taip pat nebuvo derinamas (b. l. 50). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad preliminariosios sutarties terminas buvo pratęstas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų (LR CPK 178 str.). Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2006-03-15 suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas nebeturėjo prievolės sudaryti pagrindinės sutarto turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove.

Pagal šalių sudarytos 2006-02-03 preliminariosios sutarties 4 ir 5 punktus, sutarties sudarymo dieną ieškovė turėjo sumokėti 50 000 Lt avansą, bei iki 2006-02-15 sumokėti 15 000 Lt avansinę įmoką atsakovui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-02-14 kasos išlaidų orderiu ieškovė atsakovui sumokėjo 15 000 Lt avansinį mokestį ir tik dalį 50 000 Lt avanso dalies – 10 000 Lt – ši dalis, nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovei buvo grąžinta (b. l. 7, 21, 50). Ieškovė pagal preliminariąją sutartį avansines įmokas atsakovui sumokėjo tik iš dalies. Nors ieškovė nurodo, kad siekė sudaryti pagrindinę sutartį, kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė buvo pasirengusi prisiimtą prievolę įvykdyti sutartu laiku, kadangi nebuvo gavusi finansavimo iš banko, o suėjus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui, t. y. pasibaigus atsakovo įsipareigojimui parduoti turtą ieškovei, nesiekė šio termino pratęsti.

Apeliantės argumentai, kad atsakovas nebuvo laiku pasiruošęs sudaryti pagrindinės sutarties ir nepagrįstai vengė ją sudaryti, atmestini kaip nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad nuvežė ieškovės atstovus į banką, bendravo su ieškove, t. y. aktyviais veiksmais rodė savo siekį sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 51). Šie atsakovo atlikti veiksmai ieškovės nepaneigti byloje pateiktais duomenimis. Turto pirkimo-pardavimo sutartį su kitu pirkėju atsakovas sudarė 2006-03-24, t. y. jau pasibaigus preliminariajai sutarčiai su ieškove, paskutinę pažymos, reikiamos šiam sandoriui sudaryti, galiojimo dieną, bei už tokią pačia sumą, kuri buvo sulygta su ieškove (b. l. 31-37). Kadangi nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove, atsakovas turėjo surasti kitą pirkėją, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį būtent su ieškove. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas dėl finansinių sunkumų siekė realiai ir skubiai sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog būtent ieškovė nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, kai preliminarioji sutartis neįvykdoma, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (LR CK 6.130 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-382/2006). Pagal preliminariosios sutarties 11 p. šalys sutarė, kad ieškovei nepagrįstai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ar neįvykdžius kitų šioje sutartyje numatytų sąlygų, atsakovui atitenka ieškovės sumokėtas 15 000 Lt avansinis mokestis. Iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą, kad sutarties šalys susitarė dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (LR CK 6.71 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (LR CK 6.156 str.). Sudarydamos preliminariąją sutartį šalys vadovaujasi sutarčių laisvės ir sąžiningumo principais. Šalims siekiant išvengti preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmių, pagal preliminariąją sutartį perduoti pinigai atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas. Preliminariojoje sutartyje šalių sutarimu nustatyta sąlyga, kad, ieškovei nepagrįstai vengiant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, avansinė įmoka – 15 000 Lt – negrąžinama, o lieka kaip užtikrinimo priemonė (bauda) atsakovui, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Kadangi nagrinėjamu atveju pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, minėta avansinė įmoka teisėtu pagrindu (kaip bauda už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą) atiteko atsakovui.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nepateikti atsakovo V. B. išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliaciniame procese dydį patvirtinantys įrodymai, todėl jo patirtos atstovavimo išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326, 331 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-07-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas Padvelskis