Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos J. G. ir P. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje. Iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, nustatyta, kad sutuoktiniai vaikų nesusilaukė. VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenimis, P. G. testamento nebuvo sudaręs. P. G. mirties dieną VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre 1992-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo registruota pareiškėjos nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. G. mirties momentu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre tik pareiškėjos vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 1992-03-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Pažymėtina, kad CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytam, nepaisant to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, šis turtas laikytinas bendrąja jungtine pareiškėjos ir jos sutuoktinio P. G. nuosavybe.

Bylos duomenimis, po P. G. mirties pareiškėja ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savo turtu, šiame bute gyvena iki šiol. Pareiškėja nurodė, kad ji moka komunalinius mokesčius už butą, atliko buto remontą, įsigijo naujų baldų ir buitinės technikos. Šių pareiškėjos nurodomų aplinkybių paneigiančių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad po P. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad po sutuoktinio P. G. mirties pareiškėja faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo valdyti paveldimą turtą, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį faktą, kad ji po sutuoktinio P. G. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip P. G. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 448 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėja J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.