Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorui O. V., kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui L. P., vertėjai I. L., civilinio ieškovo VMI atstovui V. J., teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė - Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - vedęs, dirba "L. S.", neteistas,

yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 220 straipsnio 2 dalį (2017-11-21 įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2014-07-05 įstatymo redakcija);

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. P. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių, o būtent:

nuo 2016-12-20 būdamas juridinio asmens – UAB „I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu, (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir akcininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „... Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ bei pagal minėto įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą" 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, pažeisdamas:

2022-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 41 straipsnio „Prekių išgabenimas iš Europos Sąjungos teritorijos“ nuostatas, kur nurodyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą, pagal 41 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos, 49 straipsnio „Prekės, tiekiamos į kitą valstybę narę“ nuostatas, kur nurodyta, kad taikant 0 PVM tarifą, apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę, 56 straipsnio „0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymas“ nuostatas, kur nurodyta, kad pritaikęs 0 procentų tarifą pagal 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, UAB „I. buhalterinės apskaitos paslaugas teikusioms UAB „G B.“ atstovėms S. M. (tvarkė UAB "I." buhalterinę apskaitą iki 2019-12-02 bei išeidama vaiko auginimo atostogų, 2019 m., gruodžio mėnesį, pateikė paskutines UAB "I." deklaracijas) ir G. J. (tvarkė UAB "I." buhalterinę apskaitą po S. M.), objektyviai neturėjusioms galimybės suvokti ir nesuvokusioms atliekamų veiksmų neteisėtumo, pateikė joms į apskaitą įtraukti apskaitos dokumentus su žinomai neteisingais duomenimis - 2018, 2019 ir 2020 metais įformintų prekių tiekimus Jungtinės Karalystės firmai G. O. T. LTD, Maltos įmonei S. L., Italijos įmonei C. S. bei Italijos piliečiui R. F. ir Ukrainos piliečiui G. P., neturėdamas įrodymų, kad prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos, dėl ko S. M. ir G. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose:

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, S. M. VMI pateikta 2019-05-31) pateiktoje už 2018 metų kovo mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 5 000 (0+5 000) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 5 000 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 1 050 (0 + 1 050) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 21 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 1 029 (1 050-21) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1 050 (21 + 1 029) EUR PVM sumos;

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, S. M. VMI pateikta 2019-05-31) pateiktoje už 2018 metų lapkričio mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 27 100 (0+27 100) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 27 100 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 5 691 (0 + 5 691) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 21 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 5 670 (5 691-21) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 5 691(21+5 670) EUR PVM sumos;

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, S. M. VMI pateikta 2019-05-31) pateiktoje už 2019 metų sausio mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 18 258 (0+18 258) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 18 258 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 3 834 (0+3 834) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 17 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 3 817 (3 834-17) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 3 834 (17+3 817) EUR PVM sumos;

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, S. M. VMI pateikta 2019-06-12) pateiktoje už 2019 metų gegužės mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 114 030 (0+114 030) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 114 030 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 23 946 (0+23 946) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 21 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 23 925 (23 946-21) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 23 946 (21+23 925) EUR PVM sumos;

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, S. M. VMI pateikta 2019-08-12) pateiktoje už 2019 metų liepos mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 10 600 (0+10 600) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 10 600 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 2 226 (0+2 226) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 25 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 2 201 (2 226-25) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2 226 (25+2 201) EUR PVM sumos;

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, S. M. VMI pateikta 2019-12-13) pateiktoje už 2019 metų lapkričio mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 22 600 (0+22 600) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 22 600 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 4 746 (0+4 746) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 25 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 4 721 (4 746-25) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4 746 (25+4 721) EUR PVM sumos;

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, G. J. VMI pateikta 2020-03-16) pateiktoje už 2020 metų vasario mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 61 185 (0+61 185) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 61 185 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 12 849 (0+12 849) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 29 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 12 820 (12 849-29) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 849 (29+12 820) EUR PVM sumos;

PVM deklaracijoje (Forma FR0600, G. J. VMI pateikta 2020-04-06) pateiktoje už 2020 metų kovo mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 64 998 (0+64 998) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 64 998 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 13 650 (0+13 650) ELTR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 29 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 13 621 (13650-29) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 13 650 (29+13 621) EUR PVM sumos.

2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio „Apmokestinamasis pelnas“ nuostatas, kur nurodyta, kad „Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas, iš pajamų: atimamos neapmokestinamosios pajamos; atskaitomi leidžiami atskaitymai; atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, 17 straipsnio „Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka“ nuostatas, kur nurodyta, kad „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita“, UAB „I. buhalterinės apskaitos paslaugas teikusioms UAB „G. B.“ atstovėms S. M. (tvarkė UAB "I." buhalterinę apskaitą iki 2019-12-02 bei išeidama vaiko auginimo atostogų, 2019 m., gruodžio mėnesį, pateikė paskutines UAB "I." deklaracijas) ir G. J. (tvarkė UAB "I." buhalterinę apskaitą po S. M.), objektyviai neturėjusioms galimybės suvokti ir nesuvokusioms atliekamų veiksmų neteisėtumo, pateikė joms į apskaitą įtraukti apskaitos dokumentus su žinomai neteisingais duomenimis dėl ko S. M. ir G. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose:

Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) S. M. VMI pateikta 2019-12-05) pateiktoje už 2018 metus Bendrovė 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+), nuostoliai (-)“, 37 laukelyje „mokestinio laikotarpio veikos pelnas“ ir 41 laukelyje „nuostoliai“ deklaravo 25 783 EUR nuostolį, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, t. y. sumažinus sąnaudas 67 061 EUR, nustatomos faktiškos išlaidos 134 245 (201 306- 67 061), turėjo deklaruoti 19 ir 37 laukelyje 41 278 (175 523-134 245) EUR mokestinių metų apmokestinamųjų pajamų sumą, 40 laukelyje „pelnas“ - 41 278 ELTR sumą, deklaracijos 52 laukelyje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ Bendrovė nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 41 278 EUR, deklaracijos 55 laukelyje „pelno mokesčio suma“ ir 59 laukelyje „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis 55 ir 59 laukeliuose turėjo deklaruoti 2 064 (41 278x5%) ELTR pelno mokesčio sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 2 064 EUR pelno mokesčio už 2018 metus;

Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) G. J. VMI pateikta 2020-04-21) pateiktoje už 2019 metus Bendrovė 18 laukelyje „į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ deklaravo 181 620 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 181 670 EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 50 EUR pajamų sumos, 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+), nuostoliai (-)“, 37 laukelyje „mokestinio laikotarpio veikos pelnas“ ir 40 laukelyje „pelnas“ deklaravo 3 245 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, t. y. padidinus pajamų sumą 50 EUR ir sumažinus sąnaudas 10 516 EUR, nustatomos faktiškos apmokestinamos pajamos 13 811 {181 670-(178 375-10 516)} EUR, turėjo deklaruoti 19 laukelyje 13 811 EUR mokestinių metų apmokestinamųjų pajamų sumą, 37 ir 40 laukelyje - 13 811 EUR pelno sumą, deklaracijos 52 laukelyje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ Bendrovė nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 13 811 EUR pelno sumą, deklaracijos 55 laukelyje „pelno mokesčio suma“ ir 59 laukelyje „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis 55 ir 59 laukeliuose turėjo deklaruoti 691 (13 811x5%) EUR pelno mokesčio sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 691 EUR pelno mokesčio už 2019 metus.

Taip veikiant, laikotarpiu nuo 2019-05-31 iki 2020-04-21, pažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimus, M. P., būdamas UAB „I.“ direktoriumi, nedeklaravo 67 992 € Pridėtinės vertės mokesčio, 2755 €, Pelno mokesčio ir taip išvengė iš viso 70 747 € mokesčių.

Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27d. įstatymo redakcija).

2. Tai pat, M. P. nuo 2016-12-20 būdamas juridinio asmens – UAB „I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu, (duomenys neskelbtini)), direktoriumi ir akcininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2020-03-02 organizavo apgaulingą UAB „I.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

Pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes laikotarpiu nuo 2018-02-27 iki 2018-12-18 bendrovės buhalterinės apskaitos žiniaraščiuose pagal šias sąskaitas faktūras:

2018-02-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 vnt. laikrodžių už 7114,75 EUR;

2018-03-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2564,59 EUR;

2018-04-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2524,59 EUR;

2018-04-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2524,59 EUR;

2018-04-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2652,54 EUR;

2018-04-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 8457,36 EUR;

2018-04-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 4228,68 EUR;

2018-04-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2524,59 EUR;

2018-04-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2524,59 EUR;

2018-04-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2524,59 EUR;

2018-05-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 vnt. laikrodžių už 9340,98 EUR;

2018-05-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 8583,60 EUR;

2018-06-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2524,59 EUR;

2018-06-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 5049,18 EUR;

2018-06-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 8381,14 EUR;

2018-06-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 8381,14 EUR;

2018-06-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 4165,57 EUR;

2018-06-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2008,20 EUR;

2018-06-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 4165,57 EUR;

2018-07-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 7222,13 EUR;

2018-07-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 7314,75EUR;

2018-07-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 4165,57 EUR;

2018-08-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 5049,18 EUR;

2018-10-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 4 vnt. laikrodžių už 9800,42 EUR;

2018-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt. laikrodžių už 9065,58 EUR;

2018-12-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2704,92 EUR;

2018-12-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 2704,92 EUR

neapskaitė viso 43 laikrodžių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) už 138 168,31 Eur.

Laikotarpiu nuo 2018-05-09 iki 2018-10-17, pagal šias sąskaitas faktūras:

2018-05-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 5400 EUR;

2018-07-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 5419,67 EUR;

2018-09-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 3800 EUR;

2018-10-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 5600 EUR;

2018-10-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 8721EUR;

2018-10-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 laikrodis už 5300 EUR;

neapskaitė 7 laikrodžių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) už 39 740,67 Eur.

neapskaitė 2 laikrodžių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) už 20255 Eur.

Bei taip laikotarpiu nuo 2018-02-27 iki 2018-12-18, viso neapskaitė 52 laikrodžių įsigijimo už 198 163,98 Eur.

Pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai “ nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“, 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 4 punkto nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „ 1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys”, 16 straipsnio “Apskaitos registrai” 1 dalies nuostatas, kuriuose nurodyta, kad “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, nes apskaitė finansines operacijas be juridinę galią turinčių dokumentų:

2018-06-19 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama laikrodis (duomenys neskelbtini) už 4354,91 EUR, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 4354,91, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 4354,91; 2018-06-20 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjamas laikrodis (duomenys neskelbtini) už 4354,91EUR; 2018-07-06 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama laikrodis (duomenys neskelbtini) už 4165,57 EUR, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 4165,57, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 3056,56, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 3149,18, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 3872,95; 2018-08-10 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama laikrodis (duomenys neskelbtini) už 3872,95 EUR, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2524,59, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2524,59, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2524,59; 2018-10-26 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2885,25 EUR, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2885,25, (duomenys neskelbtini) už 2524,59, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2885,25, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 5106,56, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 3959,02, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 1144,67; 2018-12-14 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama laikrodis (duomenys neskelbtini) už 1/2731,15; 2018-12-15 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2704,92 EUR, laikrodis (duomenys neskelbtini) už 2`704,92;

Įformino 22 laikrodžių už 74 283,18 Eur vertę įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) bei po to klaidingai įformino 13-os jų pardavimą už 49077,02 Eur., nors Italijos mokesčių administratoriaus duomenimis, Italijos tiekėjai bendrovės įformintų laikrodžių nepardavė.

Pagal 2018-12-12 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 2 laikrodžių (duomenys neskelbtini) už 5050 Eur vertę įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) ir po to klaidingai įformino 1-o iš jų pardavimą už 2525 Eur, nors Italijos mokesčių administratoriaus duomenimis Italijos tiekėjai bendrovės įformintų laikrodžių nepardavė.

2018-09-26 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), laikrodis (duomenys neskelbtini) už 22313 EUR;

2018-02-10 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), laikrodis (duomenys neskelbtini) už 6187 EUR;

2018-06-07 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), laikrodis (duomenys neskelbtini) už 3780 EUR;

apskaitė 3 laikrodžių už 32 280 Eur vertę įsigijimą iš (duomenys neskelbtini), ir po to klaidingai įformino 2 – ų jų pardavimą už 28500 Eur., nors Italijos mokesčių administratoriaus duomenimis Italijos tiekėjai bendrovės įformintų laikrodžių nepardavė bei taip, laikotarpiu nuo 2018-02-10 iki 2018-12-15, viso klaidingai apskaitė 27 vnt. laikrodžių įsigijimus iš Italijos tiekėjų už 111 613,18 Eur. ir 16 iš jų pardavimus už 80 102,02 Eur.

Pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai “ nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatas, kuriuose nurodyta, kad „ Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nes pagal šiuos UAB “I.” apskaitytus pardavimus:

2018-03-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui G. O. T. už 5000 EUR;

2018-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui G. O. T. už 27100 EUR;

2019-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui G. O. T. už 18258 EUR;

2019-05-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui R. F. už 49630 EUR;

2019-05-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui R. F. už 64400 EUR;

2019-07-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui C. S.R.L. už 10600 EUR;

2019-11-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui S. L. už 22600 EUR;

2020-02-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui G. P. už 24030 EUR;

2020-02-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui S. L. už 37155 EUR;

2020-03-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė prekių pirkėjui G. O. T. už 64988 EUR.

Jis, nepaisydamas to, kad prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos ir nurodyti užsienio pirkėjai neigia prekybinius sandorius su UAB “I.”, klaidingai įformino 47 laikrodžių pardavimą Italijos, Jungtinės Karalystės, Maltos mokėtojams bei Ukrainos piliečiui už viso 323 771 Eur.

Dėl išvardintų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo tvarkant buhalterinę apskaitą, M. P. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą dėl ko nėra galimybės nustatyti iš kur įsigyti ir kam buvo parduoti laikrodžiai pagal išrašytas asmenims: C. S.R.L., R. F., Jungtinės karalystės firmai G. O. T. L. bei Maltos įmonei S. L., Ukrainos piliečiui G. P. PVM sąskaitas faktūras, koks faktiškas neparduotų laikrodžių likutis, kur jis saugomas bei dėl to laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-03-31, iš dalies negalima nustatyti UAB „I. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo redakcija).

Kaltinamasis M. P. dėl jam inkriminuotų kaltinimų, juos pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad į Lietuvą atvyko kažkur 2017 metais. Atvykimo tikslas buvo atidaryti įmonę, kad galėtų pirkti ir parduoti prabangos prekes. Įmonė „I.“ jau egzistavo, jis ją tiesiog nusipirko. Tai buvo 2016 m. pabaiga, 2017 m. pradžia, tiksliai laiko nepamena. Įmonės pirkimą vykdė per buhalteriją, pas notarą nevyko. Pirkimas buvo įformintas buhalterės. Jis jai sumokėjo, o buhalterė jį įrašė įmonės direktoriumi. Jam atrodo, kad pirko akcijas. Įstatuose įrašyta, kas buvo tų akcijų savininkas. Dabar nepamena pavardės, bet tikrai buvo įrašyta įstatuose. Buhalterė buvo G. J.. Taip po nupirkimo tapo įmonės direktoriumi. Įmonės veikla buvo prabangos produktai – rankines, laikrodžiai. Taip pagrinde pardavinėjo laikrodžius. Buvau vienintelis įmonės akcininkas. Įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini), bet visus dokumentus padarė (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai dėl pirkimų, pardavimų ėjo pas buhalterę. Buhalterines paslaugas mums teikė „G.B.“. Taip viskas ėjo pas buhalterę, adresu (duomenys neskelbtini). Jokie dokumentai pas jį asmeniškai nėjo, viskas buvo pas buhalterę. Turėjo banko sąskaitą „Š. B.“. Naudojo abi sąskaitas, o būtent, savo asmeninę ir įmonės „I.“ sąskaitą. Laikrodžiai, kurie buvo mažiau 10 000 Eur, buvo perkami ir grynaisiais pinigais. Nauji laikrodžiai buvo su sąskaitomis faktūromis, seni be sąskaitų faktūrų. Jis paveldėjo turtą iš motinos ir gautas lėšas naudojo perkant laikrodžius per „Š. B.“. Viskas eidavo į buhalteriją – elektroniniai laiškai, užsakymai, sąskaitos faktūros, kiti dokumentai. Buvo pasitaikę, kad gaudavo asmeniškai sąskaitas faktūras, bet viską jis pateikdavo buhalterei. Laikrodžiai iš partnerių į Lietuvą buvo atsiunčiami per siuntinių tarnybą buhalterijos adresu arba pats važiuodavo pasiimti. Laikrodžiai buvo saugomi jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kai buvo pradėtas tyrimas, jau buvo praėję daug laiko, kai laikrodžiai buvo parduoti. Kai buvo pirmas posėdis su VMI, laikrodžiai buvo parduoti daugiau nei prieš metus laiko. Taip įmonė turėjo tris partnerius iš kurių buvo perkami laikrodžiai – „G. B.“, „G. A.“ ir „I. A. P.“. Laikrodžius pirko su sąskaitomis faktūromis. Nebuvo įterptos pardavimo faktūros, pirkimo faktūros buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, tik VMI nepateikė tokių duomenų. Nežino, kas įvyko buhalterijoje, nes buhalterė tvarkė buhalterinę dalį. Suprantu, kad yra atsakingas už organizavimą bei buhalterių tikrinimą. Visi laikrodžiai buvo tikri. Pripažįsta, kad pardavė kaltinime nurodytiems asmenims, kad juos pardavė be jokių dokumentų. Kai kalbama, kad pardavė be dokumentų, turi omenyje, kad be buhalterinių dokumentų. Pripažįsta, kad turėjo deklaruoti visus tuos sandorius, bet to nedarydavo ir rašydavo deklaracijose nulį. Taip buhalterės be jo nurodymo to nebūtų darę, jos darė pagal jo nurodymus. Buhalterė pildė deklaracijas su jo pastabomis ir nurodymais.

Su VMI civiliniu ieškiniu sutinka, ir stengsis visą padengti. Dalį ieškinio jau padangė.

Atsižvelgiant į situaciją (duomenys neskelbtini), nusprendė su žmona persikraustyti į (duomenys neskelbtini). Tuo labiau, kad turi ten pastovų darbą. Dirba saugos tarnybos įmonėje, apsaugininku. Atlyginimas per mėnesį į rankas 1 500 Eur. Sutinka, kad bauda ir civilinis ieškinys būtų nukreiptas į užstatą. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.

Be visiško kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina kiti ištirti įrodymai.

Liudytoja G. J. yra parodžiusi, kad ji yra UAB "G. B." vadovė. UAB "G. B." pagal paslaugų teikimo sutartį atliko buhalterinės paslaugas įmonei UAB "I.". Kada tiksliai prasidėjo toks paslaugų atlikimas, neatsimena, tačiau jis tęsėsi apie 3 metus iki 2020 metų vidurio. Kokia tai buvo tiksli data, neatsimena. Nors yra UAB "G. B." direktorė, tačiau ji kartu atlieka ir buhalterės/apskaitininkės paslaugas. UAB "I." užsiėmė prabangių laikrodžių pirkimu ir pardavimu. UAB "G. B." įmonės adresas buvo ir yra (duomenys neskelbtini). UAB "I." savo buveinės neturėjo. UAB "I." vadovas yra M. P.. M. P. buhalterinius dokumentus joms pateikdavo elektroniniu paštu. Kartais buhalterinei dokumentai būdavo pateikiami kartu su dėžėmis su kuriomis į jų įmonės buveinę buvo atsiunčiami laikrodžiai. Kuomet laikrodžių siuntos buvo atsiunčiamos be dokumentų, tokiais atvejais kreipdavosi į M., kad jis juos pateiktų. Pažymi, kad siuntos su laikrodžiais buvo siunčiamos jos vadovaujamos įmonės adresu, nes kaip minėjo UAB "I." buveinės neturėjo. Tokio siuntimo ji neleido, tačiau M. šiuo klausimu savivaliavo. Nors jai tai nepatiko, tačiau pradžioje sutarties nenutraukė, nes bijojo prarasti klientą. Prie UAB "I." banko sąskaitos prisijungimų neturėjo. Vadovas tik atsiųsdavo banko sąskaitos išrašus. Iš kur UAB "I." vadovas įsigydavo laikrodžius, tiksliai atsakyti negali, bet jai atrodo, tai buvo Italijos parduotuvės. M. pateikdavo joms apskaityti tik įsigijimo sąskaitas faktūras ir banko sąskaitos išrašus. Atliekant buhalterines paslaugas, joms niekada nebuvo matomas UAB "I.'" vadovo atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Jis tokių duomenų nepateikdavo. Kiek pamena, kartais buvo pateikiami krovinio transportavimo iki Lietuvos dokumentai. Ar vadovas dalį laikrodžių atsiimdavo pats, nežino. Ji fiziškai matydavo tik laikrodžių siuntas, kurios pasiekdavo jų ofisą. Tiesa, pagal dokumentus, matė, kad laikrodžių yra įsigyjama daugiau, nei jų pristatoma į jų buhalterijos ofisą. Kaip buvo pristatyta likusi dalis laikrodžių, nežino. Kaip jau sakė, būdavo atvejų, kuomet laikrodžiai buvo pristatomi be sąskaitos faktūros. Minėjo, kad tokiu atveju ji rašydavo M. el. laišką, kad jis pateiktų tokią sąskaitą. Pažymi, kad jis ne visada pateikdavo tokias sąskaitas ir būdavo taip, kad laikrodis yra pristatytas be įsigijimo dokumentų. Tokiu atveju toks laikrodžio įsigijimas nebuvo apskaitomas UAB "I." buhalterinėje apskaitoje. Jos to negalėdavo atlikti, nes tam nebuvo dokumentų. Jos netgi nežinojo, kas tai per laikrodis, nes buvo atsiunčiama dėžutė, kurios jos neprapakuodavo, nes tai ne jų įsigytas daiktas. Vėliau jis tokius laikrodžius atsiimdavo. Visi buhalteriškai matomi įsigyti laikrodžiai atsispindėdavo likutyje. Visi parduoti laikrodžiai, buvo apskaityti UAB "I." likutyje. Nepamena tokių atvejų, kad M. norėtų pagal dokumentus parduoti laikrodžius, kurie pagal dokumentus nėra įsigyti. Pažymi, kad UAB "I.' vykdant laikrodžių įsigijimo ir pardavimo veiklą, jų sandėlyje (prekių likutis) vis didėjo. Matydama tokią situaciją, ji M. pradėjo klausti ar vyksta pardavimai. Tiksliau jie vyko, tačiau ne tokia apimtimi koks buvo prekių įsigijimas. Tai matydamas, M. P. pradėjo jai siųsti asmenų rekvizitus bei nurodė šiems asmenims išrašyti pardavimo sąskaitas. Jis nurodydavo visą informaciją, kurią turėdavo užpildyti pardavimo sąskaitose. Užpildžius tokias sąskaitas, ji jas išsiųsdavo M. ir paklausdavo ar jos surašyta sąskaita yra teisinga. Jis patvirtino, kad taip. Tokių sąskaitų, ji niekados neišsiųsdavo asmenims, kuriems jos buvo adresuotos. Kaip jau sakė, dalį pardavimų sąskaitų jis išrašydavo pats ir pateikdavo joms. Kokiems asmenims M. nurodydavo jai išrašyti pardavimo sąskaitas, neatsimena, tačiau tokių asmenų buvo ne vienas ir tarp jų tikrai buvo G. O. T. L. Būtent toks atvejis yra nurodomas ir 2022-07-29 prokuroro nutarime apklausti ją, kaip specialiąja liudytoja. Tokie M. nurodymai dėl sąskaitų išrašymo vyko naudojantis "Viber" programa. Pažymi, kad kuomet ji pagal vadovo nurodymus išrašydavo sąskaitas faktūras, dalis jų buvo apmokama pagal bankinius pavedimus, o dalis grynaisiais pinigais. Kokia dalis pardavimų vyko už grynuosius pinigus, neatsimena. Kuomet pardavimas vyko pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras grynaisiais pinigais, tokiu atvejų, jokių prekių apmokėjimo dokumentų M. jai nepateikdavo. Jis tik žodžiu patvirtindavo, kad gavo grynuosius tokia suma, kokia nurodyta sąskaitoje. Tokiu atveju prekių gabenimo dokumentai pateikiami taip pat nebuvo. Ji tokių apmokėjimo ir prekių gabenimo dokumentų daug kartų jo prašė pateikti, tačiau jis jų nepateikdavo. Ji nežino, kokiomis aplinkybėmis M. realizuodavo laikrodžius, kurie buvo pristatomi be įsigijimo dokumentų. Neatsimena tokių atvejų, kad laikrodžiai UAB "I." apskaitoje būtų apskaitomi be įsigijimo dokumentų. Visa buhalterija buvo vedama atsižvelgiant į M. pateiktus dokumentus. Visi jo pateikti dokumentai buvo apskaitomi. Buvo neapskaityti tik tokie laikrodžiai, kurie buvo pristatyti be dokumentų. Ji tiesiog neturėjo, kaip juos apskaityti. Tai buvo M. blogas buhalterinės apskaitos organizavimas. Neneigia, kad asmenys C. S.R.L., R. F., S. L., G. P. gali būti asmenys, kurių rekvizitus M. jai atsiuntė, kaip asmenų, kuriems turėtų išrašyti pardavimo sąskaitas, tačiau šiuo metu to tiksliai neatsimena, nes tai vyko seniai. Detalizuoti aplinkybių apie pardavimus šioms įmonėms, negali, nes, kaip jau sakė tai vyko seniai ir sunku viską atsimint. UAB "I." PVM deklaracijas pildė ji. Ji jas užpildė pagal nurodytas pildyti sąskaitas faktūras. Jos klaida, kad jas pildė tikėdama M. pažadais, kad jis pateiks jai transportavimo užsienio valstybių klientams ir jų apmokėjimo dokumentus. Tokių pažadų jis neįvykdė, o deklaracijos jau buvo pateiktos. Tokias deklaracijas pildė M. nurodymu. Jos manymu, savo esme jos buvo teisingos, nes pildytos pagal turimus buhalterijoje pardavimų dokumentus. Jis vienintelis turėjo galimybę disponuoti grynaisiais pinigais. Atskiro kasininko nebuvo (t. 1, b. l. 112-115).

Liudytoja S. M. yra parodžiusi, kad nuo 2013 metų dirba UAB "G. B.". Čia dirba buhalterės pareigose. Dirbant UAB "G. B." šios įmonės vadovė G., jai pavedė tvarkyti UAB "I." buhalteriją. UAB "G. B." užsiima įmonių buhalterijos tvarkymu. Kiek pamena, UAB "I." buhalteriją tvarkė apie metus laiko, kuomet reikėjo pavaduoti šios įmonės buhalteriją tvarkiusį asmenį - G. J.. Kada tiksliai pradėjo ir baigė tvarkyti UAB "I." buhalteriją neatsimena. Kiek pamena, pradėjo 2018 metais, o baigė 2019 metais. Šią informaciją ji susitikrins darbe ir pateiks artimiausiu metu, elektroniniu paštu. UAB "I." vykdė laikrodžių pirkimus ir pardavimus. Šios įmonės vadovas buvo M. P.. Kur buvo šios įmonės buveinė, neatsimena. Kiek pamena, M. P. buhalterinius dokumentus perduodavo tiek elektroniniu paštu tiek atveždamas fiziškai. Iš kokio el.pašto jis siųsdavo dokumentus, neatsimena. Ar dokumentai buvo siunčiami iš vieno elektroninio pašto taip pat neatsimena. Kuomet ji dirbo su UAB "I." buhalteriniai dokumentai jai buvo siunčiami el. paštu (duomenys neskelbtini) M. P. laikrodžius įsigydavo iš Italijos pardavėjų. Prekių įsigijimus matydavo pagal M. pateiktas sąskaitas faktūras. Įsigyjamų prekių vežimo dokumentai joms buvo pateikiami ne visais atvejais. Tokia pati situacija buvo ir su apmokėjimo dokumentais. Jei prekės įsigijimas vyko grynais pinigais, M. tiesiog pasakydavo, kad atsiskaitė grynais pinigais ir jokių papildomų dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji kažkam sumokėjo grynus pinigus, jis nepateikdavo. Ji išsakydavo jam pastabas, kad būtina pateikti tokius dokumentus, o jis vis žadėjo tai pateikti vėliau. Šiuo metu neatsimena apie atsiskaitymus apie UAB "I." atsiskaitymais bankiniais pavedimais dėl to negali atsakyti su apie tai susijusius klausimus. Sunku atsakyti, kaip laikrodžiai buvo transportuojami. Esmė, kad į jų buhalterijos ofisą adresu, (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos siuntos - dėžės, tačiau ji jų niekada neatidarinėjo. Jas pasiimdavo ir atpakuodavo tik M. Tikėtina, kad tose dėžėse buvo laikrodžiai, bet tokių dėžių tikrinimas ir atidarymas, nebuvo buhalterijos kompetencijoje. Visi laikrodžių įsigijimai buvo apskaitomi pagal M. pateiktas sąskaitas faktūras. Negali atsakyti ar atsiųstų laikrodžių skaičius atitiko M. pateiktas sąskaitas faktūras, nes kaip minėjo ji tokių siuntų (pakuočių) neatpakuodavo. Laikrodžius buhalterinėje apskaitoje registruodavo tik pagal pirkimo sąskaitų duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad netikrino siuntų, ji taip pat negali tvirtinti ar visi sąskaitose nurodyti laikrodžiai buvo pristatyti į Lietuvą ir realiai buvo įsigyti. Visi UAB "I." pardavimai buvo apskaitomi pagal M. P. nurodymus, kuriuos jis duodavo tiek žodžiu tiek elektroniniu paštu. Esmė, kad M. nurodydavo, kad tam tikras laikrodis yra parduotas ir dėl to liepdavo išrašyti sąskaitą faktūrą. Po tokio nurodymo, ji ir išrašydavo pardavimo sąskaitą faktūrą. Klientus kuriems tokie laikrodžiai buvo parduodami nurodydavo M. P.. M. nurodydavo, kad laikrodžiai parduodami tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Neatsimena, ar parduodant UAB "I." laikrodžius klientai su šia įmonė atsiskaitė bankiniais pavedimais, tačiau pamena, kad M. P. nurodydavo, kad klientai atsiskaitė grynaisiais pinigais. Dokumentų patvirtinančių grynųjų pinigų sumokėjimą M. P. nepateikdavo. Jis nurodydavo kiek pinigų už kokį laikrodį, jį pardavus gavo, ir ji tokią sumą apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje. Informacija, kurią nurodydavo sąskaitose, buvo fiksuojama pagal M. nurodymus. Jis nurodydavo tiek pirkėją, tiek parduodamų laikrodžių skaičių, tiek pardavimo sumą. Kiek pamena, jokių parduodamų laikrodžių transporto dokumentų ar pinigų gavimą iš klientų patvirtinančių dokumentų, jis nepateikdavo. Pardavimo apskaita buvo vedama tiesiog pagal jo žodinius arba rašytinius nurodymus. Tiesa, šiuo metu prisiminė, kad galbūt buvo pateikiami dokumentai, kuriuose buvo nurodytas Lietuvos klientų pinigų sumokėjimas UAB "I.". Vedant UAB "I." apskaitą ji ir G. ne kartą M. sakydavo, kad būtina jog jis pateiktų prekių transporto dokumentus taip pat dokumentus, kurie patvirtina pinigų atsiskaitymą su klientais, tačiau tokiais atvejais jis vis žadėdavo juos pateikti vėliau. Juo pasitikėjo, tačiau tokie pažadai nebuvo įgyvendinti. Tai buvo pastovus ir mokus klientais, todėl iškarto sutartis su UAB "I." nebuvo nutraukta. Bijojo prarasti klientą. Kokie buvo laikrodžių pirkimo ir pardavimų sumų skirtumai, neatsimena. Neatsimena visų klientų, kuriuos M. nurodė jai fiksuoti, kaip laikrodžių pirkėjus, tačiau pamena, kad tarp jų buvo G. O. T. L. Informaciją apie šį pirkėją gavo iš M. Kiek pamena, po to, kai direktorius jai nurodydavo išrašyti pardavimo sąskaitas faktūras, ji jas išsiųsdavo M. Klientams tokių sąskaitų nesiųsdavo. Taip veikė pagal vadovo nurodymą. Deklaracijos buvo pildomos ir teikiamos pagal M. pateiktus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, jos manymu visos buvo teisingos, nes tikėjo M. pateiktais dokumentais ir pažadais dėl papildomų dokumentų pateikimo. Buvo pildomos ir teikiamos tiek PVM, tiek metinės pelno mokesčio deklaracijos. Kur buvo UAB "I." sandėlis, nežino. Programiškai buvo pildomas įsigytų prekių likutis. Tai buvo pildoma pagal pateiktus dokumentus. Ji neturėjo prisijungimų prie UAB "I." banko. Pinigais disponavo tik UAB "I." vadovas M. P.. Kiek pamena, pirkimai buvo atliekami naudojantis ir jo asmenine banko sąskaita (t. 1, b. l. 127-131).

Kauno Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos Įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio, 11 straipsnio 12 straipsnio, 13 straipsnio, 16 straipsnio ir 21 straipsnio reikalavimus. Taip pat bendrovė pažeidė Pelno mokesčio Įstatymo 11 ir 17 straipsnių reikalavimus (b. 1 tomas l. 3-27).

Apžiūros protokole nurodoma, kad UAB „I.“ (toliau-Bendrovė) mokestinio patikrinimo metu nustatyti faktai ir aplinkybės, surinkta informacija, išdėstyti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai rodo, kad Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityti dalies prekių (laikrodžių) sandoriai su apskaitos dokumentuose nurodytais subjektais yra neįvykę arba įvykę ne tomis aplinkybėmis. Bendrovė apskaitė ne visus laikrodžius, įsigytus iš Italijos tiekėjų, o dalies laikrodžių įsigijimą Bendrovė įformino kaip iš Italijos tiekėjų, tačiau Italijos mokesčių administratoriaus duomenimis, Italijos tiekėjai Bendrovės įformintų laikrodžių nepardavė. Pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatas: 2018 metais Bendrovė buhalterinės apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė 52 laikrodžių, už 198 163,98 Eur vertę, įsigytų iš Italijos tiekėjų: 43 laikrodžių už 138 168,31 Eur vertę iš (duomenys neskelbtini), 7 laikrodžių už 39 740,67 Eur vertę iš (duomenys neskelbtini), 2 laikrodžių už 20 255 Eur vertę iš (duomenys neskelbtini). Pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2d., 12 str. 1 dalies, 13 str. 1 dalies 4 punkto ir 16 str. 1 dalies nuostatas Bendrovė apskaitė operacijas įvykusias ne tomis aplinkybėmis pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, t. y. įformino 27 vnt. laikrodžių įsigijimą už 111 613,18 Eur vertę kaip iš Italijos tiekėjų, tačiau Italijos mokesčių administratoriaus duomenimis Italijos tiekėjai Bendrovės įformintų laikrodžių nepardavė, bei iš minėtų laikrodžių 16 laikrodžių pardavimą už 80 102,02 Eur įsigijimo vertę Italijos, Jungtinės Karalystės, Maltos mokėtojams bei Ukrainos piliečiui, tačiau surinkta informacija rodo, kad prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos įformintiems pirkėjams. Pagal 7 įformintas PVM sąskaitas faktūras Bendrovė apskaitė 22 laikrodžių už 74 283,18 Eur vertę įsigijimą kaip iš (duomenys neskelbtini), bei įformino 13-os laikrodžių pardavimą. Pažeidžiant buhalterinės apskaitos įstatymo minėtus straipsnius Bendrovė įformino 47 laikrodžių pardavimą už 323 771 Eur vertę Italijos, Jungtinės Karalystės, Maltos mokėtojams bei Ukrainos piliečiui, tačiau surinkta informacija rodo, kad prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos įformintiems pirkėjams. Nustatyti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad nėra galimybės nustatyti iš kur įsigyti ir kam buvo parduoti laikrodžiai pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras C. S.R.L., R. F., Jungtinės karalystės firmai G. O. T. L. bei Maltos įmonei S. L., Ukrainos piliečiui G. P.. Taip pat nėra galimybės nustatyti, koks faktiškas neparduotų laikrodžių likutis ir kur jis saugomas, nes Bendrovė jokių dokumentų, patvirtinančių laikrodžių saugojimą, nepateikė. Todėl iš dalies negalima nustatyti Bendrovės tikrinamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. (t. 2, b. l. 81-85).

Specialistė R. J. yra patvirtinusi, kad pagal 2021-12-17 Kauno apskr. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Bendrovė pažeidė PVMĮ 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ nuostatas, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 67 992 EUR pardavimo PVM (pirmas pažeidimas). 13 lentelė. Bendrovės deklaruoti pardavimai ir priskaičiuotas PVM. Patikrinus pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo j biudžetą teisingumą, nustatyta, kad Bendrovė pažeisdama PMĮ 11, 17 straipsnio nuostatas pateiktose 2018 m. ir 2019 m. Pelno mokesčio deklaracijose leidžiamų atskaitymų sumą padidino 77 577 EUR: 2018 m. - 67 060,62 EUR (antras pažeidimas), 2019 m. - 10 516,40 EUR (trečias pažeidimas); 51 str. nuostatas metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2019 metus sumažino 50 EUR pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą (ketvirtas pažeidimas). Įvertinus 2 pažeidimą, 2018 m sąnaudos mažinamos 67 061 EUR, nustatomos faktiškos išlaidos 134 245 (201306-67061) EUR, mokestinių metų apmokestinamos pajamos 41 278 EUR (175523- 134245), priskaičiuojama 2 064 EUR pelno mokesčio. Įvertinus 4 pažeidimą, didinamos 2019 metų pajamos 50 EUR, nustatomos faktiškos pardavimo pajamos 181 670 EUR, įvertinus 3 pažeidimą, sąnaudos mažinamos 10 516,40 EUR, nustatomos faktiškos išlaidos 167 859 (178 375-10516) EUR, mokestinių metų apmokestinamos pajamos 13 811 EUR (181670-167859), priskaičiuojama 691 EUR pelno mokesčio. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuojama: Pridėtinės vertės mokesčio - 67 992 EUR (1 pažeidimas); Pelno mokesčio - 2 755 EUR (2, 3,4 pažeidimai).Viso: 70 747 EUR. PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2019-05-31) pateiktoje už 2018 metų kovo mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 5 000 (0+5 000) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 5 000 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 1 050 (0 + 1 050) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 21 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 1 029 (1 050-21) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1 050 (21+1 029) EETR PVM sumos; PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2019-05-31) pateiktoje už 2018 metų lapkričio mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 27 100 (0+27 100) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 27 100 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 5 691 (0 + 5 691) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 21 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 5 670 (5 691-21) EETR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 5 691(21+5 670) EUR PVM sumos; PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2019-05-31) pateiktoje už 2019 metų sausio mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 18 258 (0+18 258) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 18 258 EETR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 3 834 (0+3 834) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 17 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 3 817 (3 834-17) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 3 834 (17+3 817) EUR PVM sumos; PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2019-06-12) pateiktoje už 2019 metų gegužės mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 114 030 (0+114 030) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 114 030 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 23 946 (0+23 946) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 21 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 23 925 (23 946-21) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 23 946 (21+23 925) EUR PVM sumos; PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2019-08-12) pateiktoje už 2019 metų liepos mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 10 600 (0+10 600) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 10 600 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 2 226 (0+2 226) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 25 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 2 201 (2 226-25) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2 226 (25+2 201) EUR PVM sumos; PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2019-12-13) pateiktoje už 2019 metų lapkričio mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 22 600 (0+22 600) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 22 600 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 4 746 (0+4 746) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 25 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 4 721 (4 746-25) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 4 746 (25+4 721) EUR PVM sumos; PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2020-03-16) pateiktoje už 2020 metų vasario mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 61 185 (0+61 185) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 61 185 EETR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 12 849 (0+12 849) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 29 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 12 820 (12 849-29) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 12 849 (29+12 820) EUR PVM sumos; PVM deklaracijoje (Forma FR0600, VMI pateikta 2020-04-06) pateiktoje už 2020 metų kovo mėnesį Bendrovė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 64 998 (0+64 998) EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 64 998 EUR sumos, deklaracijos 29 laukelyje „standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 0 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 13 650 (0+13 650) EUR sumą, deklaracijos 36 laukelyje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 29 EUR grąžintiną iš biudžeto PVM, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 13 621 (13650-29) EUR mokėtiną į biudžetą PVM sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 13 650 (29+13 621) EUR PVM sumos; Pelno mokesčio neatitikimai: Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) VMI pateikta 2019-12-05) pateiktoje už 2018 metus Bendrovė 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+), nuostoliai (-)“, 37 laukelyje „mokestinio laikotarpio veikos pelnas“ ir 41 laukelyje „nuostoliai“ deklaravo 25 783 EUR nuostolį, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, t. y. sumažinus sąnaudas 67 061 ELIR, nustatomos faktiškos išlaidos 134 245 (201 306- 67 061), turėjo deklaruoti 19 ir 37 laukelyje 41 278 (175 523-134 245) EUR mokestinių metų apmokestinamųjų pajamų sumą, 40 laukelyje „pelnas“ - 41 278 EUR sumą, deklaracijos 52 laukelyje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ Bendrovė nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 41 278 ELTR, deklaracijos 55 laukelyje „pelno mokesčio suma“ ir 59 laukelyje „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis 55 ir 59 laukeliuose turėjo deklaruoti 2 064 (41 278x5%) EUR pelno mokesčio sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 2 064 EUR pelno mokesčio už 2018 metus; Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) VMI pateikta 2020-04-21) pateiktoje už 2019 metus Bendrovė 18 laukelyje „į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ deklaravo 181 620 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 181 670 EUR sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo 50 EUR pajamų sumos, 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (+), nuostoliai (-)“, 37 laukelyje „mokestinio laikotarpio veikos pelnas“ ir 40 laukelyje „pelnas“ deklaravo 3 245 EUR sumą, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis, t. y. padidinus pajamų sumą 50 EUR ir sumažinus sąnaudas 10 516 EUR, nustatomos faktiškos apmokestinamos pajamos 13 811 {181 670-( 178 375-10 516)} EUR, turėjo deklaruoti 19 laukelyje 13 811 EUR mokestinių metų apmokestinamųjų pajamų sumą, 37 ir 40 laukelyje - 13 811 EUR pelno sumą, deklaracijos 52 laukelyje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ Bendrovė nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis turėjo deklaruoti 13 811 EUR pelno sumą, deklaracijos 55 laukelyje „pelno mokesčio suma“ ir 59 laukelyje „apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nieko nedeklaravo, nors pagal patikrinimo metu nustatytus duomenis 55 ir 59 laukeliuose turėjo deklaruoti 691 (13 811x5%) EUR pelno mokesčio sumą, t. y. Bendrovė nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 691 EUR pelno mokesčio už 2019 metus (t. 2 b. l. 97-99).

Civilinio ieškovo atstovas V. J. paaiškino, kad kaltinamasis atlygino dalį žalos, pervesdamas 6 000 eurų. Todėl prašo priteisti 64 747 eurus atlyginti padarytą žalą valstybei.

Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus įrodymus, daro tokias išvadas.

Kaltinamasis M. P. pripažino kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes. Kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai. Taip pat sutiko, kad paskirta bausmė būtų išieškota iš piniginio užstato. Atlygino dalį žalos ir stengsis atlyginti visą. Dėl padaryto gailisi.

Liudytojos G. J. ir S. M. yra patvirtinusios, kad visus nurodymus vykdė bendrovės direktoriaus M. P.. Kad direktorius nepateikdavo buhalterinių dokumentų, kad prekyba vyko ir be dokumentų.

Taip pat M. P. kaltę patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas, kuriuo buvo nustatyta UAB „I.“ įvykdyti buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai ir pažeidimai. Taip pat buvo nustatyti Pelno mokesčio Įstatymo pažeidimai.

Specialistė R. J. išsamiai paaiškino mokesčių inspekcijos patikrinimo akte nustatytus pažeidimus.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas M. P. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, ar pradangino, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai atsiranda šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, paties kaltinamojo paaiškinimus, daro išvadą, kad M. P. buvo UAB „I.“ vieninteliu akcininku ir šios firmos direktoriumi ir buvo visiškai atsakingas už šios firmos buhalterinės apskaitos vedimą, tvarkymą ir buhalterinių dokumentų saugojimą.

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Antroje dalyje atsakomybė atsiranda, kai mokesčių suma viršija 900 MGL (naujoji įstatymo redakcija). M. P., būdamas UAB „I.“ valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo 70 747 eurų mokesčių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. P. veikos buvo tinkamai kvalifikuotos pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu buvo šių straipsnių pakeista redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2023 metų birželio 1 dienos. LR BK 220 straipsnio 2 dalies sankciją Įstatymo leidėjas papildė nauja bausme – bauda, LR BK 222 straipsnio 1 dalies sankciją papildė nauja bausme – laisvės apribojimu. Pagal LR BK 3 straipsnio nuostatas, lengvinantis kaltinamojo atsakomybę įstatymas turi grįžtamąją galią. Todėl kaltinamajam taikoma Įstatymo 2023-04-27 redakcija, įsigaliojusi nuo birželio 1 dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 70 747 eurų priteisimo iš M. P. dėl nesumokėtų mokesčių valstybei. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis atlygino dalį žalos valstybei. Civilinis ieškinys mažintinas atlygintos žalos dalimi ir priteistina 64 747 eurai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. P., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Teismas, skirdamas M. P. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino visas esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą. Taip pat nėra duomenų, kad būtų teistas Europos Sąjungoje. Teigiamai charakterizuojamas. Italijos respublikoje dirbantis. Turi šeimą ir tris mažamečius vaikus.

BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki keturių metų.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam M. P. paskyrus baudą. Teismas baudą skiria atsižvelgdamas į tai, kad prisipažino visiškai kaltę, gailisi. Teigiamai charakterizuojamas, neteistas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis augina tris mažamečius vaikus, ir nėra sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, skiria minimalią baudą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalyje (2023-04-27 įstatymo redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įstatymo redakcija) ir jį nubausti:

pagal LR BK 220 straipsnio 2 dalį – 150 MGL (7 500 Eurų) dydžio baudą;

pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eurų) dydžio baudą;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., šias paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir M. P. paskirti subendrintą bausmę 150 MGL (7 500 Eurų) septynių tūkstančių penkių šimtų eurų dydžio baudą;

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL (5 000 Eurų) penkių tūkstančių eurų dydžio baudą.

Baudos išieškojimą nukreipti į piniginį užstatą, esantį Prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Swedbank banke, sąskaita (duomenys neskelbtini) ( t.4, b. l. 31).

Priteisti iš M. P. 64 747 (šešiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis) eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Civilinio ieškinio išieškojimą nukreipti į piniginio užstato likutį po baudos išieškojimo.

Kardomąją priemonę įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nuosprendžiui: Voką su 3 kompaktiniais diskais – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.