Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei J. K., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais motyvais. Šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina LR CPK 376 str. nuostatos ir LR CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (LR CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.), kt. Šiuo atveju teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis mano, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, taip pat nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Atsakovei išaiškintina, kad jos teisės nėra pažeidžiamos, nes teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms galima pakartotinai kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis šalių vaikas gyveno ir šiuo metu gyvena su ieškovu, jis juo rūpinasi, sūnus nori gyventi su tėvu, lanko Klaipėdoje mokyklą, su atsakove nėra susiformavę glaudūs ryšiai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vaiko teises ir teisėtus interesus užtikrins gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė nepateikė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko gyvenamąją vietą.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas išlaikymo dydį vadovavosi vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi bei LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Darytina išvada, kad abiejų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 800 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, nepilnametis vaikas yra keturiolikos metų amžiaus. Jo motina – atsakovė – sveika, darbingo amžiaus moteris, kuri jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, darbo užmokestis sudaro apie 699 Lt per mėnesį (b. l. 30), atsakovė nurodo, kad darbo užmokestis sudaro apie 900 Lt, turi dar du nepilnamečius vaikus (b. l. 28, 29), iš kurių vienas gyvena Gruzdžių vaikų socializacijos centre, t. y. šiuo metu nėra išlaikomas atsakovės. Ieškovas taip pat kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 17), jo vardu registruotos penkios transporto priemonės (b. l. 15–16), gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 324 Lt per mėnesį (b. l. 6). Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vaikui išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydis, ir kiekvienas iš tėvų turi skirti po 400 Lt ir, remiantis bylos duomenimis, nėra teisinio pagrindo atsakovui mažinti išlaikymo sumą. Apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovas turi įsipareigojimų savo kitiems vaikams, nesudaro pagrindo iš atsakovės priteisti mažesnę išlaikymo sumą savo nepilnamečiam sūnui J. B..

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti kiekvienas iš tėvų turi skirti po pusę minimalios mėnesinės algos, atitinkamai apskaičiavo ir išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3 str., 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms turi būti vertinami nepilnamečio vaiko poreikiai ir šalių turtinė padėtis tuo metu, kai susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Akivaizdu, kad įsiskolinimo susidarymo metu šalių nepilnametis vaikas buvo mažesnis, atitinkamai buvo mažesni ir jo poreikiai. Be to, atsakovė turėjo du jos išlaikomus asmenis – kitus savo nepilnamečius vaikus. Siekiant realaus išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, atsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus (LR CK 1.5 str.), tikslinga išlaikymo įsiskolinimą priteisti po 200 Lt per mėnesį nuo 2007-06-01 iki 2010-06-01 (iš viso 7200 Lt).

Kiti apeliacinio skundu motyvai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ją sumažinant, kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. K. priteistas 14000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2010-06-01 sūnui J. B. pakeisti ir sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės J. K. už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2010-06-01 iki 7200 Lt. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.